Patogios versijos


Print

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia kai kurias prieštaringai vertinamo Rusijos politologo Stanislavo Belkovskio įžvalgas dėl akivaizdžių šiandieninio Kremliaus kurso pasikeitimų. Politologas S.Belkovskis pastebi, kad dabar Rusijos represinis aparatas koncentruojamas kovai ne su žmogaus teisių gynėjais ar liberalių pažiūrų organizacijomis. Suprask, šios pakraipos oponentai Kremliui jau nebepavojingi. Didžiausiu savo priešu Rusija nūnai įvardina ekstremizmą, kuris, jei jo nepažabosi, neva grasina šalies teritoriniam vientisumui. Bent jau taip teigia aukščiausi Rusijos vadovai. Ar tikrai Rusija gali subyrėti į dar mažesnius darinius, kaip 1990-iaisiais subyrėjo Sovietų Sąjunga? Kai kurios S.Belkovskio mintys mus sudomino, todėl ir skelbiame keletą ištraukų iš jo naujausio pasisakymo.

XXX

Viename savo straipsnių – “Medvedevo Valstybė”,  kuris išėjo apie 2008 metų sausį, aš teigiau, kad pradėjus valdyti Dmitrijui Medvedevui, pagrindiniu Valstybės priešu taps nebe marginalus liberalas, besitrinantis prie įvairių valstybių ambasadų, o piktybiškas ekstremistas, grasinantis pakenti Rusijos Federacijos viduje vykstančio politinio atšilimo ir demokratizacijos procesams. 

Tas, atrodo dabar ir vyksta. O prasidėjo viskas lėtai ir kukliai. Dar į valdžią neatėjus D.Medvedevui, bet jau jam Krasnojarske paskelbus savo tezę, jog “Laisvė geriau už nelaisvę”, grupė Žmogaus Teisių gynėjų kreipėsi į jį, prašydama jokiais būdais iš RF Baudžiamojo Kodekso neišimti garsiojo 292-ojo straipsnio (ekstremizmas), kitaip subyrės visa Rusija. Savaime aišku, tokį prašymą turėjo pateikti būtent Žmogaus Teisių gynėjai, o ne kokie jėgos struktūrų atstovai.

Ir štai – 2008 metų rugsėjį Prezidento D.Medvedevo dekretu VRM departamentas kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu reorganizuojamas į Kovos su ekstremizmu Departamentą. Tuo savo žingsniu Kremlius davė žinią savo piliečiams: “organizuotas nusikalstamumas tapo sudėtine Valstybės dalimi, todėl jis nebekelia jokios grėsmės”. Atėjo laikas kovai  su ekstremizmu.

Atėjus 2009 metų lapkričiui, atsirado visos progos pasirodyti kovotojams su ekstremizmu. 2009 metų lapkričio 19-osios vakarą Tomo Kantimiroviečio cerkvėje buvo nužudytas jos šventikas, Tėvas Danilas Sysojevas. Iš karto visi oficialūs ir ne visai oficialūs asmenys prabilo, kad Tėvą Sysojevą nužudė musulmonų ekstremistai, neva keršydami jam už jo misionieriaus veiklą. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad į Tėvą Sysojevą šauta profesionalaus šaulio, bet pradinės versijos tas nė kiek nepakeitė.

Ir kaip nekeista – nei Tardymo Komitetas, nei kiti “pravoslavų misionieriai”, išgarsėję savo PR akcijomis, nei pilietinė visuomenė nepagalvojo apie paprastą versiją – Tėvas Sysojevas stipriai konfliktavo su labai artima Maskvos miesto valdžiai įmone. Ši įmonė labai norėjo “priglausti” sklypą, kuriame stovėjo apaštalo Tomo cerkvė, ir ten turėjo dar būti statomas Pranašo Danilos maldos namų kompleksas. Rugpjūčio mėnesį sklypo vos neatėmė – Maskvos miesto gamtos išteklių reguliavimo Departamentas buvo pareiškęs, kad naujasis maldos namų kompleksas “kenks”  Čertanovkos upės ekologijai. Tėvas Danilas kovojo iki paskutiniųjų, ir kaip matome – prisikovojo.

Maskvos miesto merija žuvusįjį uždraudė laidoti Petro ir Povilo cerkvės šventoriuje, kur yra palaidotas jo tėvas. Ir niekas to sprendimo neužprotestavo – dėl tokios smulkmenos niekas netrukdė Lužkovo. Šventikų Maskvoje daug, o va meras – vienas.

Tų pačių metų lapkričio 17 dieną buvo užpultas Kremliaus kuruojamos organizacijos “Rusija Jaunoji” Maskvos ofisas. Sulaikius vieną iš užpuolikų paaiškėjo, kad tai – antifašistinio judėjimo narys, kuris neva keršijo už savo bendrapartiečio, pravarde Vania Kostolom, mirtį. Žinant, kad “Rusija Jaunoji” – organizacija, kuri aklai vykdo tik savo vadų iš Kremliaus užduotis, labai abejotina, kad užpuolimas įvyko be “kuratorių“ įsikišimo.

Taip pat labai neaiški ir antifašistų smogiko Ivano Chutorskio (Vania Kostolom) mirtis, kurį laiptinėje nušovė kažkokie mistiniai fašistai, kurie savo ruožtu galėjo keršyti už savo narių – smogikų įskundimą milicijai. Bet kodėl viskas taip staiga ir iš karto, – visuomenei nėra įdomu.

Ir svarbiausia – spalio 5 dieną per TV parodė suimtus fašistus – smogikus, kurie įtariami advokato S.Markelovo ir žurnalistės A.Baburinos nužudymu. Žinant, kad jų žmogžudystė buvo įvykdyta itin įžūliai – vidury dienos, nieko nesisaugant ir itin profesionaliai, tuo labiau, kad vienai iš įtariamųjų E.Chasis net nebuvo leista susitikti su advokatais, kyla labai daug klausimų. Lygiai taip pat neaišku, kodėl ši versija taip patiko Rusijos mass – media.

Taigi darom išvadas. Pačią didžiausią grėsmę Rusijai šiandien kelia islamo ir nacionalistiniai ekstremistai. Rytoj grėsmę galbūt kels ekstremistai iš profsąjungų. Tai yra tie, kas išdrįs kviesti visuomenę į protesto akcijas. Lygiai taip pat ekstremistais taps panašūs milicininkai – teisybės ieškotojai kaip Dymovskis.  Na o po to ekstremistais taps aktyvūs auto – moto ir radijo mėgėjai.

Ekstremistams reikės atsakyti už visas žmogžudystes ir nuskaltimus, kurie yra padaryti ir dar bus padaryti ateityje. Rusijos VRM didžiausias uždavinys, valdant prezidentui D.Medvedevui, bus žmogaus mąstymo pakeitimas. Rusijos pilietis šiandien neturi manyti, kad nužudymų užsakovais gali būti: stambusis biznis ir įvairūs regioniniai – politiniai klanai.

Kova su visomis ekstremizmo rūšimis užsiims visas modernizuotas Rusijos valdymo aparatas. Jį palaikys visi liberalios mąstysenos žmonės, sugebantys pajausti bet kokį Kremliaus siunčiamą signalą.

Aš, kaip mėgstantis išgerti ir užkąsti, prisibijau ir nemėgstu  ekstremistų. Nenorėčiau nė vieno iš jų sutikti kokioje nors tamsioje rinkimų apygardos būdelėje. Tačiau kaip inteligentas,  tuo labiau – humanitaras, aš pergyvenu dėl ekstremistų ir užjaučiu juos.

Galų gale tik ekstremistas šioje šalyje gali propaguoti švarias, pinigais ir įvairiausiais “otkatais”, nesuteptas idėjas. Ir kas svarbiausia – nuoširdžiai tikėti jomis.

Jeigu pasiknaisiojus po Rusijos istoriją, tai ją modernizavo būtent ekstremistai. Tokie kaip šv. Kunigaikštis Vladimiras, caras Petras I, Vladimiras Leninas ar Levas Trockis.

Neskubėkim smerkti visų ekstremistų. Nes kas žino, gal rytoj juo galim tapti ir mes patys.

Grani.ru

Iš rusų kalbos vertė Vadimas Juška

2009.11.26


Prisijunkite prie diskusijos