Spaudos konferencijoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Mantas Adomėnas, pristatydamas svečią iš Gruzijos, vieną iš Gruzijos demokratinės opozicijos lyderių bei Rožių revoliucijos iniciatorių Giorgi (Givi) Targamadzę, pasidžiaugė, kad Lietuvai pavyko išvengti tarptautinio skandalo, kuris galėjo baigtis pašlijusiais Lietuvos ir Gruzijos santykiais.
Mat G. Targamadzė tris mėnesius buvo „įkalintas“ Lietuvoje, kol Maskva per Tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją „Interpolą“ bandė siekti jo suėmimo ir perdavimo Rusijai.
G. Targamadzė pažymėjo, kad vasarį, atvykęs darbo vizito į Lietuvą, po kelių dienų sužinojo, jog Rusija paskelbė tarptautinę jo paiešką. Iškart po to jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, informavęs apie susidariusią situaciją ir gyvenamąją vietą, pareiškė apie visišką bendradarbiavimą su Lietuvos teisėsaugos institucijomis.
Jis pats buvo suinteresuotas, kad teisybė būtų išaiškinta. Svečias taip pat siekė ne tik išlaisvinti save, bet ir sukurti precedentą, kad Rusijos valdžios struktūros negalėtų persekioti joms neparankių asmenų užsienyje, kaip tai daroma Rusijoje.
Tiek „Interpolas“, tiek Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad G. Targamadzės sulaikyti ir išduoti Rusijai nėra jokio pagrindo. „Interpolas“ konstatavo, kad tai gali būti politinis persekiojimas ir panaikino minėto asmens paiešką.
„Labai džiaugiuosi, kad toks precedentas sukurtas, ir kad tai gali ateityje padėti žmonėms, kurie galbūt pateks į panašią situaciją, – sakė Gruzijos politikas. – Džiaugiuosi, kad mane apgynė ne koks nors konkretus valstybės pareigūnas ar politinė asmenybė, o europinės teisės laukas, civilizuoti įstatymai. Pasitikiu Lietuvos teisėsauga. Tai, beje, pademonstravau pirmąją dieną įžengęs į Generalinę prokuratūrą ir pranešęs apie „Interpolo“ paiešką“.
Pasak M. Adomėno, ši istorija galėjo virsti Lietuvai svarbiu tarptautinių diplomatinių santykių ir teisingumo fiasko. G. Targamadzę siekta sulaikyti už tai, kas traktuotina kaip demokratijos plėtra. Buvo daug pagrindo būgštauti, jog yra rengiamas dar vienas Alesio Beliackio atvejis Lietuvoje – atiduoti Maskvai vieną iš jos labiausiai nemėgstamų ir persekiojamų žmonių būtent dėl jo darbo įtvirtinant demokratiją ir nepriklausomumą nuo Maskvos, ypač pačioje Gruzijoje, o taip pat ir už jo darbą su Rusijos ir Baltarusijos opozicija, – teigė TS-LKD frakcijos narys. – Džiugu, kad ši odisėja, kurios atskirus epizodus galima matyti ir kaip tam tikro trilerio fragmentus, kai kartais reikėjo slėptis nuo pernelyg uolių teisėsaugos pareigūnų pastangų, nes po A. Beliackio atvejo niekas negalėjo būti tikras, kad neįvyks panašaus incidento, po trijų mėnesių pasibaigė tiesos pergale“.
Parlamentaras pasidžiaugė istorijos baigtimi, tačiau iškėlė nemažai klausimų: ar nebuvo bandoma pasinaudoti mūsų teisėsauga; ar visos pamokos po A. Beliackio istorijos buvo išmoktos; kas kontroliuoja tikrąją padėtį Vilniuje, Lietuvoje, kai G. Targamadzei vos įžengus į slaptą butą sostinėje, ant slenksčio pasirodė Rusijos televizijos kameros, puikiai žinojusios visus jo judesius; ar išties Lietuvos saugumo tarnybos pajėgios sukontroliuoti mūsų miesto, mūsų šalies erdvę nuo labai aktyviai ir įžūliai besielgiančių Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos.
„Džiaugdamiesi Gruzijos kolegos sėkmingu išsivadavimu iš „Interpolo“ gniaužtų, tuo solidarumu ir valia, kurią parodė Lietuvos teisėsaugos institucijos, turime patys atsakyti į šios istorijos iškeltus klausimus“, – apibendrino M. Adomėnas.
Nuotraukoje: Gruzijos politikas Giorgi Givi Targamadzė.
Informacijos šaltinis – www.tsajunga.lt
2013.05.07
