Deividas Barnetas (David Barnett, g. 1933 m.) – pirmasis Centrinės žvalgybos valdybos bendradarbis, apkaltintas šnipinėjimu prieš Jungtines Amerikos Valstijas.
Mičigano universiteto 1955 metų absolventas, D.Barnetas įsidarbino Centrinėje žvalgybos valdyboje 1958 metais analitiku. Vienu metu buvo komandiruotas prie Armijos žvalgybos padalinių Pietų Korėjoje ir Vašingtone. Ištarnavęs dvejus metus bendradarbio pareigose Operacijų valdyboje, 1967 metais D.Barnetas buvo pasiųstas dirbti diplomatinėje priedangoje į Surabają (Surabaya, Indonezija). Jo uždavinys buvo verbuoti ten buvusius sovietinius tarnautojus.
Septintajame dešimtmetyje Indonezija sudarė su SSSR milijardinį sandėrį sovietiniams kariniams tiekimams (daugiausia tiekti karinių laivų ir ginklų). Amerikos specialiosios tarnybos surengė operaciją „Habrink“, paėmė į savo rankas daugybę dokumentinės informacijos apie sovietines kovines sistemas ir net kai kurių pavyzdžių.
D.Barnet atvėrė rusams akis į operacijos „Habrink“ pobūdį. Nuo 1976 metų spalio 31 dienos iki 1977 metų vasario 27 jis keletą kartų buvo susitikęs su KGB bendradarbiais Vienoje ir Džakartoje.
1970 metais D.Barnetas pasitraukė iš veikiančiosios tarnybos, bet toliau dirbo CŽV pagal kontraktą. Atsistatydinęs jis grįžo į Indoneziją, kur iš pradžių atidarė krevečių fabrikėlį, o paskui užsiėmė baldų eksportu. Tačiau reikalai jam nesiklostė, ir 1976 metais jis įsiskolino bankui jau 100 tūkst. dolerių.
Tada, kaip vėliau išsiaiškino CŽV tyrėjai, jis ir užmezgė ryšius su KGB atstovu Džakartoje. D.Barnetas papasakojo rusams viską, ką jis žinojo apie Amerikos kontržvalgybos operacijas prieš jų agentus, išvardijo 30 CŽV bendradarbius, dirbusius Indonezijoje naudojantis įvairiausiomis priedangomis, o taip pat 7 Sovietų ambasados Surabajoje tarnautojus, kuriais domėjosi amerikiečiai ir kuriuos planavo užverbuoti.
1977 metais kuratoriai iš KGB įtikino D.Barnetą įsidarbinti Amerikos Kongreso aparate, geriausia – Atstovų rūmų arba Senato žvalgybos komitetuose. Ir nors D.Barnetui taip ir nepavyko to padaryti, jis vis dėlto sugebėjo įgyti ir perduoti KGB kai kurių slaptų žinių.
Pagaliau 1980 metų spalį FTB jį suėmė.
Iki D.Barneto istorijos Amerikos žvalgyboje nebuvo žinoma atvejų, kad KGB būtų pavykę taip giliai įkišti savo ranką į CŽV. Už 92 tūkst. dolerių D.Barnetas pardavė rusams vienos iš sėkmingiausių slaptų operacijų, kada nors Centrinės žvalgybos valdybos surengtų prieš Sovietų Sąjungą, – „Habrink“ – detales.
D.Barnetas buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo ir 1981 metų sausio 8 dieną nuteistas 18 metų kalėti.
Nuotraukoje: JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) būstinė.
2012.06.21
