Įspūdingiausias kelio ligai užkirtimas kaitinimusi saunoje buvo užfiksuotas 1989 – aisiais Vokietijoje. Mokslininkai ištyrė, kad žmonės, kurie saunoje kaitindavosi dukart per savaitę, dvigubai rečiau sirgo peršalimo ligomis negu tie, kurie saunoje nesikaitino. Tiksliai nežinoma, kodėl, tačiau manoma, jog įkvėptas oras, įkaitęs iki daugiau nei 80 laipsnių, sunaikina visus peršalimo ar gripo virusus.
Infraraudonųjų spindulių saunos (IRSS) taip pat naudingos sveikatai. Karštis ir garai sukuria tokią aplinką, kurioje kenksmingos organizmo medžiagos pašalinamos iš organizmo kartu su prakaitu. Tačiau jei manote, kad galite kasdien naudotis IRSS, primygtinai rekomenduojame pasitarti su savo gydytoju. prieš pradedant infraraudonųjų spindulių sauna naudotis kasdien. Pasitarti būtina net tuo atveju, jeigu manote, kad neturite jokių sveikatos sutrikimų, kurie paūmėtų dėl karščio.
Nuo seniausiųjų laikų kartu su suaugusiaisiais pirtyse kaitindavosi ir vaikai. Pirtis ir gydė (ypač nuo peršalimų), ir grūdino. Vaikai dažnai serga staigiai pakitus aplinkos temperatūrai ir drėgmei. Čia pirtis gali labai padėti. Į pirtį gali eiti kiekvienas vaikas, jei tik nekyla kokių nors problemų. Jokiu būdu prievarta nesitempkite vaiko į pirtį, tuo labiau garinę.
Galiausiai, jeigu norite, saunos padeda atsipalaiduoti, o atsipalaidavimas – pagrindinis žingsnis gerai savijautai, kaip ir plaukimas, kuris kaip ir antrinis pirčių aspektas, taip pat susijęs su vandeniu bei jo teikiamu kontrastiniu malonumu. Ir visai nesvarbu, ar tai iš dušo bėgantis vanduo, ar vanduo baseine, ar vanduo kubile, ar upelio, ežero vanduo…
Apie vantas
Geriausiai vanta yra ta, kurią susiriši pats, prieš pat eidamas į pirtį. Tai dalis sielos tikrovės ir nuoširdumo atspindys gamtai, o gamta Jums… Žiemai vantos ruošiamos atsižvelgiant į Mėnulio fazę. Kadangi vantoms naudojama augalų antžeminė dalis, tinkamiausias laikas tuomet, kai mėnulis yra jaunas ir eina į pilnatį.
Vantoms rišti tinka visi augalai. Beržinės vantos yra geriausios, nes jas lengviausiai surišti. Labiausiai tinkamos skintos per Jonines, o jei vasara vėsi – iškart po jų. Svarbu, kad jau būtų susiformavęs pačioje šakelės viršūnėje esantis lapelis. Ąžuolinės vantos rišamos rugpjūčio mėnesį. Manoma, kad geriausias laikas – nuo Joninių iki Žolinės.
Dilgėlinė vanta ne veltui vadinama “vairuotojų vanta“. Mat po jos greitai neužmigsi. Nors apskritai dilgėlinės vantos baimintis nereikia. Tik ji turi būti surišta iš dar nesumedėjusių dilgėlių, kurių spygliukai nepikti. Be to, dilgėlinė vanta, skirtingai nei visos kitos, pirmiau merkiama į karštą vandenį, po to – į šaltą. Ji daugiau naudojama trinti, masažuoti, o ne vanoti.
Viena geriausių vantų yra kadaginė – ji visuomet žalia, jos nereikia džiovinti. Ją būtina gerai išdaužyti arba nuplikyti karštu vandeniu, o paskui pamerkti į šaltą. Po tokios kontrastinės “pirties“ kadaginė vanta paskleidžia ne tik ypač malonų kvapą, bet ir vadinamuosius fluidus – mikrobus naikinančias medžiagas.
Kėnių vanta taip pat labai kvapni ir sveika. Kėniai auga ir Lietuvoje, tačiau mūsų klimato sąlygomis jie neturi tokio malonaus kvapo kaip iš Rusijos gilumos Sibiro.
Ąžuolinė vanta laikoma – vyriškosios, o liepinė ir ievinė – moteriškosios energetikos vantomis.
Vantos iš obels ir vyšnios labiausiai tinka brandaus amžiaus moterims.
Kaip beržinių vantų priedas naudojami ir daugelio rūšių žolynai – pelynai, kiečiai, kraujažolės, jonažolės. Prekybos centruose galima įsigyti įvežtinių eukaliptų vantų. Jų šakelės liaunos, tačiau trynimams tinka gerai.
Vantų džiovinimas.
Surištos vantos neturi gauti tiesioginių saulės spindulių. Džiovinti jas geriausia šiene, nes šis gerai ištraukia drėgmę, jame vantos išdžiūsta tolygiai. Vėliau jas derėtų laikyti kartoninėse dėžėse. Jose cirkuliuoja oras, vantos neperdžiūsta. Žiemai paruoštos vantos neturi būti sausos kaip parakas. Lapeliai turi išlikti žali, paspaudus – nesubyrėti.
Beje, rišimo metu nuo vantos koto nubrauktų lapelių neišmeskite. Išdžiovinę paskleiskite pavėsyje. Pirtyje pamerkite į vandenį. Gulantis vanotis, šių lapų paskleiskite ant gulto. Tada energija, ateinanti iš gamtos, tiesiog gerąja prasme per kūną eina tarsi kiaurai, suteikdama sielos ir dvasios atgaivos bei ją “reinkarnuodama”.
Kaitinimasis pirtyje
Teigiama, kad galima užtrukti iki 2-3 valandos. Pirmas užėjimas kaitintis, – kol įkais kūnas – apie 10 min. Antrąjį kartą kaitinkitės, kol nukris nuo nosies galiuko bent 5-6 prakaito lašeliai. Trečiąjį kartą laukite 7-10 lašelių. Ketvirtąjį sykį galite laukti 12-15 lašelių, jei gerai jaučiatės. Jei ne, nutraukite kaitinimąsi tada, kai jaučiate, jog tai – perdėtas, priverstinis, tarsi per jėgą stumiamas procesas.
Tarp kaitinimosi etapų išeikite į priepirtį ar į lauką, bet ne į skersvėjį. Atsisakykite alaus. Tai – kvailystė. Dėl daugelio sudėtingų biocheminių organizme vykstančių procesų, nepageidaujamų sveikatai. Tai tas pats, kaip būti sustorėjusiam, nutukusiam, bet valgyti greitai pagaminamą nesveiką maistą ir tuo pačiu dejuoti, esą užpuolęs kažkoks sunkumas, nors valgoma tarsi skaniai…
Buvimą pirtyje tiek dažnumo, tiek ilgumo atžvilgiu organizuokite pagal poreikius ir aplinkybes. Šiuo atveju nėra standartų, kurių būtina laikytis. Nors tobulesnei sveikatos tausojimo paradigmai kūną lyg ir būtina pripratinti prie pirties bent dviems kartams per savaitę. Tačiau, mano nuomone, įsipareigojimų tokiais atvejais būtina vengti.
Tokiu atveju galima retoriškai paklausti: ar, kai nėra nuotaikos, vis tiek eisite, pavyzdžiui, į fizinio aktyvumo centrą mankštintis, nes pinigai juk sumokėti, ar numosite tam kartui ranka ir geriau susitiksite su draugais linksmai paplepėti? Rinktis, žinoma, Jums. Aš gis pasirinkčiau ne sportą, o susitikimą su draugais.
APIBENDRINIMAS
Vantų rišimas – sakralus procesas. Prieš eidami rinkti augalų pirma nusiprauskite. Nuskintų šakelių nevalia mesti tiesiai ant žemės. Jų energija tiesiog nukeliaus į žemę, todėl būtinai reikia turėti bent kokį nors patiesalą. Medžio reikia atsiprašyti ir paprašyti, balsu jam pasakyti, kokiems tikslams šakeles ruošiesi pjauti, ką ketinat su jomis daryti. Žodžiu, yra ritualas, kurio privalu laikytis. Negali būti skubėjimo, lėkimo ar juo labiau – vandalizmo. Jeigu prisilaužysite šakų kaip papuola, gero efekto nėra ko tikėtis. Todėl, mano manymu, ir turguje pirkta vanta niekada neturės tų savybių, kaip pačių surinkta ir surišta. Ašutinė virvelė Vantos rišimui geriausia ašutinė virvelė. Ji sunyksta kartu su panaudota vanta, nepadarydama žalos gamtai.
IŠVADA:
1. Vanta ,”šoka pagal Jūsų melodiją” vieną dieną, bet ,”šokančiųjų” su ta pačia sakralia, jei norite, “reinkarnacijos apgaubta” vanta, gali būti netgi iki 20-ies šokėjų”.
2. Po kiekvieno vanojimosi vantą reikia perplauti ir bent mintyse paprašyti, kad vėl ir vėl pasitarnautų “kailio” pėrimui.
3. Gultą taip pat būtina nuplauti ir paglostyti delnais bei ta pačia vanta po kiekvieno pėrimosi.
PABAIGAI
Nesvarbu, kokio tipo pirtyse vanositės. Svarbu, kad tai vyktų nuoširdžiai, be pompastinių balių ir sveikatą alinančių standartų…
Straipsnio autorius Andrius Kaveckas yra Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas.
2012.03.10
