Prancūzija ignoravo Turkijos slaptųjų tarnybų pranešimus


Print

Jei Prancūzija būtų išgirdusi Turkijos išorės slaptosios tarnybos MIT perspėjimus, Paryžiaus policija būtų galėjusi dar iki lapkričio 13-osios tragedijos sučiupti vieną iš teroro aktų organizatorių bei vykdytojų.

Omenyje turimas Paryžiaus pakraštyje gyvenęs 29-erių metų amžiaus Ismaelis Omaras Mostefaja. Būtent jis surengė teroristinį išpuolį Bataclan teatre.

Hasnainas Kazimas leidinyje Der Spiegel rašo, jog Turkijos išorės žvalgyba MIT net du sykius (2014-ųjų gruodžio mėnesį ir 2015-ųjų vasarą) informavo Prancūzijos teisėsaugą, kur konkrečiai gyvena įtartinasis jaunuolis. 

Bet abu sykius Prancūzijos žvalgyba į šiuos turkų pranešimus niekaip nereagavo.

O istorija štai tokia. Praėjusiais metais Prancūzijos žvalgyba kreipėsi į Turkijos kolegas, kad šie suteiktų slaptos informacijos apie keturis terorizmu įtariamus Prancūzijos piliečius, gyvenančius Turkijos teritorijoje.

Analizuodama Prancūzijos prašymą Turkijos žvalgyba aptiko ir įtartinojo I.O.Mostefajos pavardę. I.O.Mostefaja nepriklausė prancūzų nurodytam ketvertukui. Tačiau turkų žvalgyba geranoriškai padėjo Prancūzijos kolegoms: pavojingi ne tik tie keturi, bet ir I.O.Mostefaja. Turkija perdavė prancūzams viską, ką žinojo apie tuos keturis įtariamuosius ir dar pridėjo visą dosje apie I.O.Mostefają.

Turkiškoje dosje, be kita ko, rašoma, esą I.O.Mustefaja radikalizmu susidomėjo dar 2000-aisiais, o 2013-aisis atvyko į Turkiją, galbūt net slapta buvo nuvykęs į Siriją.

Taigi turkų žvalgybininkai stebisi, kodėl jų kolegos prancūzai iškart nesulaikė I.O.Mostefajos. Tiesa, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Lorenas Fabijus teigia, jog nieko nežinojo apie turkų žvalgybos informaciją apie I.O.Mustefają.

Publikacijos autorius H.Kazimas leidinyje Der Spiegel įžvelgia štai tokią nesusipratimų prežastį. Pasirodo, tarp prancūzų ir turkų žvalgybų šiuo metu – rimta trintis. Vieni kitais nepatenkinti. Priešiškumas išaugo 2013-ųjų sausio mėnesį, kai Paryžiuje buvo nužudytos trys kurdų tautybės moterys. Tada Turkijos valdžia stengėsi prancūzų tyrėjams „duoti patarimų“, kokią versiją derėtų tirti kaip pagrindinę. Turkijos žvalgyba norėjo, jog kurdžių nužudymas atrodytų kaip kurdų politikų tarpusavio rietenos.

Bet Prancūzijos žvalgyba neatsižvelgė į subtilias turkų žvalgybos rekomendacijas. Prancūzija išsiaiškino, jog nusikaltimą padarė Omeras Giuni, trisdešimtmetis turkas, turintis solidžių ryšių su Turkijos slaptosiomis tarnybomis. Taigi prancūzams kilo įtarimų: kodėl Turkijos slaptosioms tarnybos bandė įrodyti, esą Omeras Giuni – etninis kurdas, neturintis jokių sąsajų su Turkijos žvalgyba.

Be abejo, jokių konkrečių duomenų, jog Omeras Giuni – MIT atstovas, atlikęs kruviną užduotį, – nėra. Tačiau prancūzų analitikai neatmeta galimybės, jog čia įsipainioję Turkijos agentai.

Būtent po šio incidento tarp Turkijos ir Prancūzijos slaptųjų tarnybų draugystės nėra.

Nuotraukoje: Turkijos slaptosios tarnybos MIT būstinė ir MIT ženklas.

Informacijos šaltinis: Der Spiegel.

2015.11.20; 08:13


Prisijunkite prie diskusijos