Teismui perduota vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antano Kraujelio žūties baudžiamoji byla


Print

Panevėžio apygardos prokuratūra apygardos teismui perdavė nagrinėti sudėtingą didelės apimties baudžiamąją bylą, kurioje dėl vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų – Antano Kraujelio – žūties kaltinami keturi Lietuvos gyventojai S. T., R. K., P. L. ir M. M. Šioje byloje kaltinamiesiems pareikšti įtarimai dėl Lietuvos gyventojų genocido vykdymo (Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis).

„Šventai tikiu, kad teisingumui ateiti laikas visada tinkamas – istorinę atmintį ugdome ir per genocido baudžiamąsias bylas“, – primindamas kolegoms pastarųjų metų prioritetinę prokuratūros veiklos sritį sakė generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Ikiteisminis tyrimas dėl paskutinio Aukštaitijoje išlikusio Lietuvos partizano A. Kraujelio nužudymo buvo pradėtas 1998 metais, kai jam po mirties 1997 m. gruodžio 22 d. buvo suteiktas teisinis Kario savanorio statusas. Pasak ikiteisminį tyrimą atlikusio Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ramūno Bačiulio, A. Kraujelis po 17 persekiojimo ir siekimo susidoroti su juo metų, aptikus partizano slaptavietę vienoje sodyboje ir apsupus ją ginkluotiems operacijos dalyviams, 1965 metų pavasarį nusišovė.

Prokurorai šioje byloje nustatė dešimt asmenų, kurie, būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius, atstovai, vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu nulėmė Lietuvos partizano žūtį. Teismui perduoti keturi kaltinamieji, kadangi kiti šeši jau yra mirę. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų tapatybių kitų operacijoje dalyvavusių asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą baudžiamąją bylą.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Generalinės prokuratūros ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai. Pasak kaltinamąjį kaltą surašiusio Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Romualdo Valiulio, dėl užsitęsusių archyvinių dokumentų paieškų, ekspertizių, komplikuoto tarptautinės teisinės pagalbos prašymų vykdymo kai kuriose užsienio šalyse problemų genocido baudžiamajai bylai ištirti prireikė beveik 11 metų.

Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Baudžiamąją bylą sudaro 7 tomai dokumentų.

Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

1997 metais Lietuvos partizanui A. Kraujeliui suteiktas teisinis Kario savanorio statusas (po mirties), 1998 metais – vyresniojo leitenanto laipsnis, 1998 m. gegužės 19 d. jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu.

Lietuvos generalinės prokuratūros ir Panevėžio apygardos prokuratūros informacija

2009.11.06


Prisijunkite prie diskusijos