Birželio 23-iąją Lietuva kartu su kitomis valstybėmis minėjo valstybės tarnautojo dieną.
Ta proga prieš keletą savaičių valstybės tarnautojus „pasveikino“ ir Seimo nariai, priimdami daugybę prieštaringai vertinamų Valstybės tarnybos įstatymo pataisų. Ir pats premjeras su ironiška „saulėlydžio“ komisija, padvigubėjusia Energetikos ministerija ir keistais naujais „centrais“, iš biudžeto atimančiais ne vieną šimtą tūkstančių litų.
Kalbant apie ką tik priimtus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, panašu, kad siekdami aiškumo, Seimo nariai persistengė ir įnešė tik daugiau painiavos. Štai atsisakyta nuostatos, jog buvusiems KGB agentams būtų draudžiama dirbti valstybės tarnyboje, bet įtvirtinta, kad nepriekaištingą reputaciją valstybės tarnautojas gali prarasti vos pasirodęs viešumoje su alaus bokalu. Įdomi vertybių traktuotė…
Kitas pavyzdys – dar geresnis. Surinkus vienodą balų skaičių konkurse į tas pačias pareigas, net ir moterys turės užleisti vietą karo prievolę atlikusiems vyrams.
Jeigu tokią idėją būtų pasiūlęs Krašto apsaugos ministras vyras, neabejoju, viešojoje erdvėje būtų gerai gavęs velnių iš visų. Kadangi krašto apsaugą mūsų šalyje valdo moteris, tai visi ir nutilo…
Tačiau tai – atskiri epizodai. Kur kas daugiau suirutės padarys planuojamas Valstybės tarnybos departamento (VTD) pavaldumo pakeitimas. Seimo narys Vytautas Kurpuvesas sumanė, kad VTD galėtų būti pavaldus Vyriausybei.
Tarsi jau dabar nepakaktų keistokų jo paties bei konservatorių valstybės tarnybos vizijų, pajuokos objektu tapusiu saulėlydžiu, ar tai, jog geri specialistai nemato tikslo dirbti valstybės tarnyboje…
Taip sakau atidžiai žvelgdamas į pastaruoju metu chaotiškai formuojamą valstybės tarnybos politiką. Viena gaida groja Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, jau keturias frakcijas (!) pakeitęs V. Kurpuvesas, kita – premjeras Andrius Kubilius.
Kalbant apie premjerą atrodo, kad A. Kubilius pamiršo savo rinkimų vizijas, nes jo saulėlydis – tai pusę milijono litų kainuosiantis, bet vargu, ar sunkmečiu reikalingas, kino centras ir dvigubas Energetikos ministerijos darbuotojų skaičius, nors prieš ketverius metus mus visus įtikinėjo, kad ta ministerija nieko nekainuos… Tai – tik ryškiausi „taupančių“ konservatorių pavyzdžiai. Smulkesnių – kur kas daugiau.
O kalbant apie V. Kurpuvesą… Jau dirbdamas vidaus reikalų ministru pastebėjau, kad jo ir jo vadovaujamo komiteto prioritetas buvo skiriamas kiekybei, ne kokybei… Tai – ne tik išvada, bet ir atsakymas, kodėl prieš dvejus metus buvo aršiai stabdomas mano inicijuotas Valstybės tarnautojo įstatymo projektas.
Vidaus reikalų ministerijos paruoštas įstatymas Seime užstrigo, nes numatė labai konkrečius žingsnius, kaip mažinti tarnautojų skaičių, tuo pačiu didinti darbo kokybę, o tarnautojams – gerinti darbo sąlygas. Jau tada paaiškėjo, „skaidrumo“ siekiantiems konservatoriams bei tuo metu Krikščionių frakcijos nariu tapusiam V. Kurpuvesui kokybės nereikia. Jiems reikia kiekio…
Priėmus mano siūlytą įstatymą, būtų tekę naikinti realybę iškraipančią atgyveną, formuojančią valdininkų kastą – valstybės tarnautojų rezervą. Nubrėžti vadovų kadencijų ribas, išardyti „amžinųjų“ direktorių tinklus ir pradėti taikyti sveiką rotaciją.
Būtų reikėję apibrėžti nepriekaištingą reputaciją ir pasekmes ją praradus. Taip pat – skaičiuoti valstybės tarnautojų atlyginimus ne už kategorijas, bet už konkrečius parodytus darbo rezultatus. (Ir užbaigti švaistyti tarnybos laiką.)
Būtų tekę atsisakyti mokymų už valstybės pinigus ir priimti į valstybės tarnybą profesionalus, kurie išmano savo sritį, o ne ateina joje pasimokyti.
O juk tai reiškia, kad valstybės įstaigoms būtų tekę taupyti ir racionaliai leisti valstybės pinigus. Atsiskaityti už rezultatus. Ir ne deklaratyviai, o konkrečiais veiksmais ir darbais kelti valstybės tarnybos reputaciją.
Deja, tokiems pokyčiams konservatoriai nepasirengę. Jiems smagiau rėkauti dėl reformų poreikio ir tuo pačiu nieko nedarant ieškoti kaltų, kodėl niekas nevyksta. O V. Kurpuvesas staiga dar kartą pakeitė „politinį kailį“ – praėjusią savaitę paliko Krikščionių frakciją.
Kokius rezultatus duoda tokie politiniai viražai, matome kasdien.
Nuotraukoje: Raimundas Palaitis.
2012.06.25
