Iš žvalgybos enciklopedijos
1992 metų pabaigoje JAV prezidentas Džordžas Bušas amnestavo pareigūnus, kurie 1984-1986 metais buvo įsivėlę į neteisėtos prekybos ginklais ir narkotikais skandalą (beje, toje aferoje anaiptol ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir pats Bušas, tuometinis viceprezidentas).
Tuo tarpu jų pagarsėję bendrininkai nė kiek nenukentėjo ir kaip niekur nieko tęsė savo juodus darbus, o kai kurie netgi bendradarbiavo su JAV karo žvalgyba ir Kongreso nariais.
Apie Putino ir Bin Ladeno draugą
Jurgeno Roto knyga “Purvinos rankos” – tai dokumentinis liudijimas apie tai, kaip demokratinės valstybės, paties autoriaus žodžiais, bendradarbiauja su tamsiosiomis jėgomis, kurias viešai smerkia.
Štai kokią išvadą jis padarė: Demokratinių valstybių galingieji seniai slapta bendradarbiauja su mafijos organizacijomis. Jie be gėdos susideda su tomis valstybėmis ir jų valios vykdytojais, kurie daugiau ar mažiau paskendę nusikaltimų liūne, jeigu tai atitinka jų ekonominius ir politinius interesus. Jie tai vadina dalykine būtinybe. Dar dažniau politikai valstybės vardu tiesiog pelnosi iš nusikalstamo pasaulio.
Prancūzijoje vienas pensijon išėjęs policijos tyrėjas autoriui sakė: Prekybos narkotikais ir ginklais tinklas visada susijęs su politika, todėl vargu ar galima jį sunaikinti. Šis tardytojas su bendradarbiais 8-to dešimtmečio pradžioje išaiškino grupę Prancūzijos politikų, kurie vertėsi ginklų ir narkotikų kontrabanda. Bet kuo labiau kriminalistai gilinosi į tarptautinės cigarečių, ginklų ir narkotikų kontrabandos liūną, tuo dažniau juos stabdė aukšti pareigūnai. Vienas Vokietijos Federacinės kriminalistikos tarnybos (BKA) bendradarbis pasakė: Mums nėra prasmės dirbti, nes kai kreipiesi aukščiau, gauni per pirštus. Vokietijoje iš vieno politiko autorius išgirdo, kad organizuoto nusikalstamumo, tankiu tinklu apipynusio visus žemynus, paslaugomis naudojasi Rytų ir Vakarų slaptosios tarnybos.
Štai Belgijos policija manė surinkusi pakankamai įkalčių prieš vieną rusų nusikalstamo pasaulio veikėją, valdantį milijoninės apyvartos alkoholio barus visoje Vakarų Europoje ir dar prekiaujantį narkotikais. Tačiau įsikišo JAV Centrinė žvalgybos valdyba: šis žmogus veikė jų pavedimu. Taigi nusikaltėlis buvo CŽV informatorius, nepasiekiamas Belgijos ir Vokietijos paieškų tarnyboms.
Policija ir kitos specialiosios tarnybos negali išsiversti be informatorių. Apie rezgamus nusikaltimus paieškų tarnybos dažnai sužino kaip tik iš žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su nusikalstamu pasauliu. Taigi informatoriai gyvena dviejuose skirtinguose pasauliuose ir nežinia kam labiau pasitarnauja – gėriui ar blogiui. Kiti informatoriai iš viso tarnauja iš karto kelioms valstybėms.
Jurgenas Rotas pasakoja apie Budapešto krikštatėvį, kurio nuotrauką vienas solidus JAV žurnalas išspausdino pirmajame viršelyje, pristatydamas pavojingiausiu gangsteriu pasaulyje. Belgai kriminalistai šį Kijevo žydą, pravarde Seva, apibūdino santūriau: aktyviai prekiauja ginklais ir narkotikais, plauna pinigus, dalyvauja prostitucijos versle. Kanadiečiai sakė: bendradarbiauja su Kolumbijos Kalio narkotikų karteliu. Izraelio policija: viso pasaulio žvalgybos ir policijos tarnybos stebi jo plačią kriminalinę veiklą.
1996 metų pavasarį Seva atvyko į Berlyną, kur, lydimas Rusijos saugumo tarnybos (FSB) rezidento Vokietijoje, susitiko su dviem Federacinės kriminalistikos tarnybos (BKA) atstovais ir pasiūlė: Jeigu gausiu leidimą verstis čia legaliu verslu, pasirūpinsiu, kad būtų prislopintas rusų nusikaltėlių veikimas Vokietijoje. Maskva tikėjosi vaisingo garsaus sukčiaus ir Vokietijos paieškų tarnybų bendradarbiavimo: jeigu krikštatėvis kažkokiu būdu įgijo didelę įtaką, tai jis gali pritildyti kitus banditus, jaukiančius valstybėms tokį svarbų investavimo procesą. BKA atstovams atmetus pasiūlymą, atvykėliai susitiko su jų kolegomis iš Federacinės žvalgybos tarnybos (BND). Buvo aišku, kad Seva, siekdamas įgyti dar daugiau galios, demaskuos savo konkurentus.
BND vadovybė atsisakė šio pasiūlymo greičiausiai dėl to, kad nesitikėjo naudos, nes Budapešto krikštatėvis jau buvo bendradarbiavęs su Prancūzijos slaptosiomis tarnybomis (vėliau vokiečių televizija teigė Sevą vis dėlto išklojus BND, ką žinojo apie Rusijos mafiją užsienyje). Policijos paieška dėl šio bendradarbiavimo tapo neįmanoma, – skundėsi Belgijos kriminalistai. – Tarptautinės tarnybos tvirtina, kad jis – pavojingas nusikaltėlis, o pasirodo, jis bendradarbiauja su slaptosiomis tarnybomis. Jei taip bus ir toliau, tokių žmonių mes nenugalėsime. Dabar žinome, kad šiam ne vieną pavardę ir pilietybę turinčiam bosų bosui uždrausta atvykti į Didžiąją Britaniją, o FTB įtraukė jį labiausiai ieškomų nusikaltėlių dešimtuką.
Jungtinėse Valstijoje jis kaltinamas išplovęs 10 mln. dolerių. Apie Sevą daug žinojo Anglijoje paslaptingomis aplinkybėmis nužudytas buvęs FSB karininkas Aleksandras Litvinenka. Štai ką jis pranešė apie nuskalstamo pasaulio vadeivą Italijos saugumo pareigūnams: nuo 1993-1994 metų palaiko gerus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, turi ryšių su Al-Kaida ir tiekia šiai teroristų organizacijai ginklus. Sevos patikėtiniai, įtariama, pardavė pirmuoju ieškomų nusikaltėlių sąraše įrašytam Bin Ladenui sodrinto urano. Tik paklausykite, kas dar sakoma apie Sevą: sukūrė pasaulinę korupcijos sistemą. Šis tamsos kunigaikštis anaiptol dar nenugalėtas.
Mirčių pardavėjas gyvena rojaus kampelyje
Jurgenas Rotas savo knygoje „Purvinos rankos“ daug vietos skyrė Sirijoje gimusiam, bet kelių valstybių piliečiu esančiam multimilijonieriui Monzerui Al Kasarui. 1983 metais siras įsikūrė Ispanijoje, Marbelijos kurorte pietinėje Viduržemio jūros pakrantėje; XX amžiaus antroje pusėje šiame rojaus kampelyje ėmė telktis svetimtaučiai, susikrovę didžiulius turtus įtartinais būdais, mat Ispanijos teisėsauga tais laikais nesidomėjo jų darbeliais kitose valstybėse.
Arabų spauda rytietišką prabangą mėgstantį turtuolį praminė povu, europiečiai jį vadino Marbelijos princu. Jis bičiuliavosi su tuometinio Sirijos prezidento (dabartinio prezidento tėvo) broliu, viceprezidentu Rifatu Asadu, vadinamu Sirijos mafijos dievu tėvu, prieš jį išsitempę stovėdavo aukščiausi gimtos šalies karininkai. Jis buvo toks artimas Argentinos prezidentui Karlosui Menemui, kad šis jam būtų paskolinęs savo marškinius; 1992 metais jie pusvelčiui pardavė kelis Argentinos povandeninius ir keletą karo laivų.
Kasaras pramogaudavo su savo bičiuliu ir verslo partneriu Hašogiu, kurio 75 mln. dolerių vertės ilgiausia pasaulyje jachta stovėjo Marbelijoje, garsiausiame Viduržemio jūros jachtų uoste Puerto Banuse, ir pasisvečiuoti pas juos atvykstančiu Irano verslininku Gorbanifaru. (Hošagis ilgainiui iššvaistė savo milijardus ir gyveno iš vienintelio likusio kapitalo – daugybės įtartinų pažinčių.) Jurgenui Rotui pavyko įsipiršti į svečius pas Kasarą ir jį pakalbinti, bet Marbelijos princas neigė bet kokius įtarimus dėl ginklų ir narkotikų prekybos: Tik pamišėlis gali gabenti tokius daiktus. Nepritariu nekaltų žmonių žudymui. Ypač jei turi žmonas ir vaikus.
Tuo tarpu spaudą jį pakrikštijo mirčių pardavėju. Amerikiečių DEA pavadino jį didžiausiu šių laikų prekiautoju narkotikais. BKA – pavojingiausiu žmogumi pasaulyje. Tie patys vokiečių kriminalistai apie jį dar sakė: Tai šiuolaikinio nusikaltėlio prototipas, turintis didelę organizaciją ir vadovaujantis jos veiklai visame pasaulyje. 1993 metais BKA pripažino: Kasaro firma – stambiausia pasaulyje privati prekiautoja ginklais. Per Artimųjų Rytų karą Kasaras tiekė ginklus abiem kariaujančioms pusėms. Jis tiekė ginklus ir amuniciją Nikaragvos maištininkams ir Palestinos išsivadavimo organizacijai. Į Artimuosius Rytus, prisidengus prekyba įprastomis prekėmis, buvo gabenami ginklai, o iš ten – narkotikai į Europą (beje, Marbelija yra netoli Gibraltaro sąsiaurio, o priešingame Viduržemio jūros krante – Maroko ir Alžyro uostai, per kuriuos 9-ame dešimtmetyje plaukė ginklai ir narkotikai). Dar kalbama, Kasaras nuosavu reaktyviniu lėktuvu išgabeno iš Irano į Libaną Sadamo Huseino turėtą 1 mlrd. dolerių.
Iran-Contraaffair tyrusi JAV kongreso komisija nustatė: Kasaras buvo sovietinės karinės žvalgybos GRU agentas. Tuometinio Rytų bloko šalyse jis jautėsi kaip žuvis vandenyje: buvo pastovus Bulgarijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, VDR bendrovių, prekiavusių ginklais, klientas. JAV tarnybos teigė, kad Kasaras iš Rytų bloko šalių išsiuntė Nikaragvos sukilėliams 358 tonas ginklų tuo metu, kai JAV kongresas buvo uždraudęs bet kokią karinę pagalbą jiems (išeitų, GRU nežinojo, kad jų agentas ginkluoja Nikaragvos marksistinės vyriausybės priešus?).
Jis pirko ginklus iš Rytų Vokietijos ir gabeno juos Palestinos teroristams. Kaip savo rūmuose Marbelijos princas jautėsi Varšuvoje, kur pasirodė 8-to dešimtmečio antroje pusėje ir mėnesių mėnesius gyvendavo prabangiuose „Viktorijos“ viešbučio apartamentuose. Lenkijos komunistinėje vyriausybėje Monzerą Al Kasarą pažinojo kaip Jemeno Liaudies Demokratinės Respublikos prekybos atstovą. Maskva palaikė arabų valstybių priešiškumą Vakarams ir pavertė Lenkiją teroristų prieglobsčiu. Kasaras iš Lenkijos siuntė ginklus Palestinos išsivadavimo frontui ir kitoms teroristinėms organizacijoms.
1982 metais palestiniečio Abu Nidalio (iki Bin Ladeno laikyto pavojingiausiu teroristu pasaulyje) parankiniai viename žydų restorane Paryžiuje nužudė devynis ten pietavusius žmones; teroristai šaudė iš lenkiškų automatinių pistoletų RAK. Tais pačiais metais iš tokio paties ginklo kitas teroristas (Al-Fatah) pasikėsino į Izraelio ambasadorių Didžiojoje Britanijoje. Italų kelioninio laivo "Achille Lauro" pagrobėjai grasino keleiviams iš Lenkijos gautais sovietiniais automatais ir lenkiškomis granatomis…
Nusipelnęs visų žvalgybų agentas
1988 metų pavasarį Bavarijos policija pranešė BKA sulaikiusi nelegaliai iš Austrijos į Vokietiją įvažiavusį Monzerą al Kasarą. Vokiečių kriminalistai trynė rankas: toks grobis! Mat 1986 metais Prancūzijoje jį apkaltino įkūrus teroristinę grupuotę ir ketinus sprogdinti Izraelio įstaigas Amsterdame, Briuselyje, Paryžiuje bei Vienoje, už akių nuteisė 8 metus kalėti ir išdavė leidimą suimti kitose valstybėse. Vokiečius labai nustebino iš Paryžiaus gautas atsakymas, kad Prancūzijos vyriausybė neteikia reikšmės Monzero Al Kasaro suėmimui ir išleidimui. Prancūzai dargi pradangino patį nuosprendį.
Vokiečiai širdo: Dabar, po daug metų trukusių tarptautinių paieškų, mes jį pagauname ir liekame vieni. Kasarą paleido ir teisė 1990 metų pavasarį tik dėl neteisingo duomenų pateikimo oficialiems asmenims. Vienas Vokietijos laikraštis parašė: Planuotas smūgis tarptautiniam prekeiviui ginklais ir narkotikais baigėsi visišku teisingumo institucijų krachu. Prancūzai atsisakė persekioti Kasarą po to, kai jis, pasinaudojęs artimais ryšiais su Sirijos tarnybomis, padėjo išvaduoti teroristų paimtus įkaitais jų tautiečius Beirute (prisidėjo ir jo bendražygis Gorbanifaras). Buvo kalbama, kad išlaisvinti įkaitus jis siūlėsi ir austrų, ir britų specialiosioms tarnyboms.
Pasak knygos „Purvinos rankos“ autoriaus, Monzerą AlKasarą saugo ne tik prancūzai, bet ir įvairios Ispanijos, Sirijos, JAV ir Izraelio žvalgybos tarnybos, nes šis žmogus joms yra suteikęs vertingų paslaugų, o teisėsaugos institucijos užmerkia akis (rašyta 2000 metais; po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinių atakų Niujorke „Mossad“ pranešė jį turėjus ryšių su Bin Ladenu). Jam buvo uždrausta įvažiuoti į Angliją, Prancūziją, Austriją, Vokietiją, bet jis laisvai keliavo po Europą.
Viename Vokietijos vidaus reikalų ministerijos slaptame rašte nurodoma, kad jam leidžiama įvažiuoti į šalį dėl ypač svarbių nacionalinių interesų. Kasaras bendradarbiavo su Ispanijos slaptųjų tarnybų grupe “Cesid”. Žinoma jį perdavus baskų teroristinei organizacijai ETA ginklus konteineriuose su įtaisytais radijo švyturėliais ir tai ispanų slaptosioms tarnyboms leido susekti didelį separatistų ginklų sandėlį. 1986 metais JAV teisingumo ministerijos įsakyme suimti Kasarą nurodoma, jog nuo 1984 metų vasario iki liepos jis įvežė iš Kolumbijos į JAV daugiau kaip 1500 kg kokaino. JAV kongreso pranešime Kasaro sindikatas kaltintas atgabenęs 1/5 į JAV įvežamo heroino. DEA agentai nustatė, kad jis vadovauja narkotikų prekybos organizacijoms Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.
Bet didžiausiam šių laikų prekiautojui narkotikais nė plaukas nuo galvos nenukrito. Vienas amerikiečių advokatas pasakė: Al Kasaras yra didžiausias neliečiamas teroristas, nes dirbo daugeliui žvalgybų ir žino daug paslapčių. 1985 metų rudenį JAV suimtas Izraelio agentas teigė: Baltųjų rūmų surengtoje operacijoje Iranui ginklus tiekė slaptasis agentas Monzeras Al Kasaras. Keli milijonai dolerių atkeliavo į jo sąskaitas Vienos ir Ženevos bankuose iš Baltųjų rūmų ir CŽV kontroliuojamų sąskaitų. Marbelijos princas buvo savotiškai teisus, kai tikino vokiečių žurnalistus: Visa mano veikla suderinta su valstybinėmis tarnybomis.
1992 metų vasarą Marbelijos princo ramybę sutrikdė nepaperkamuoju vadinamas Ispanijos teisėjas Baltazaras Garzonas, leidęs jį suimti. Kasarą kaltino ginklų kontrabanda ir teroristinių organizacijų rėmimu. Tuo metu, kai jis sėdėjo Madrido kalėjime, Ženevos teismas pateikė savo kaltinimą: prekyba narkotikais, teroristinė veikla, bendrininkavimas su italų mafijos nariais, ryšiai su užsienio slaptosiomis tarnybomis, o svarbiausias nusikaltimas – prekyba ginklais. Ženevos banke areštuota sąskaita rodė pinigus, kuriuos jam pervedė artimas Palestinos vadovo Jesiro Arafato bendradarbis. Ispanija iškėlė bylą dėl žmogžudystės, pasikėsinimo nužudyti, laisvės suvaržymo, nusikalstamų grupuočių telkimo.
Kitų metų vasarą, Garzonui perdavus bylą kitam teisėjui, Kasaras išėjo į laisvę, sumokėjęs iki tol Ispanijoje negirdėtą užstatą – 15,5 mln. dolerių. Netrukus svarbiausias liudytojas šioje byloje buvo nušautas, kitas iškrito iš 4-to aukšto… 1995 metų pradžioje Kasarą teisė kartu su teroristais, prieš 10 metų užgrobusiais laivą „Achille Lauro“. 1985 metų lapkričio pradžioje šis laivas išplaukė iš Genujos į kelionę po Viduržemio jūrą. Tarp pramogautojų sukiojosi ir keturi Palestinos išsivadavimo fronto nariai; jie ketino nusigauti iki Izraelio pakrantės ir užpulti ten ginklų sandėlius ar kitaip atkeršyti už Izraelio aviacijos įvykdytą Arafato buveinės Tunise antpuolį, kurio metu žuvo 76 žmonės.
Tačiau palestiniečiai atsitiktinai išsidavė turį ginklus ir tuomet nukreipė juos į keleivius. Laivo pagrobėjai pareikalavo paleisti iš Izraelio kalėjimų 50 palestiniečių, o nesulaukę atsakymo sušaudė įkaitą – neįgalų žydų kilmės 69 metų multimilijonierių ir išmetė per bortą su invalido vežimėliu. Taigi laivo pagrobimas kaip ir nebuvo planuotas, bet tyrimas nustatė, kad Kasaras derino būsimos operacijos detales su teroristų vadu Abu Abasu ir pats perdavė teroristams 4 automatus, 12 dėtuvių su šoviniais bei 8 granatas. Teisme prokuroras prašė Kasarui skirti 29 metus nelaisvės. Šis neigė savo kaltę ir buvo išteisintas dėl visų kaltinimų.
(Bus tęsinys)
2016.01.18; 06:17
