Iš žvalgybos enciklopedijos: italų mokslininko fiziko Bruno Pontekorvo išdavystė


Print

Brunas Pontekorvas (Bruno Pontecorvo, 1913 – 1993) italų mokslininkas fizikas, įtartas šnipinėjimu Sovietų Sąjungos naudai. Beje, sovietų šnipo Klauso Fukso (Klaus Fuchs) kolega. Brunas Pontekorvas 1950 metų spalį negrįžo iš kelionės po Europą (po kurios jis turėjo vykti į Angliją), o iškeliavo į SSSR.

B.Pontekorvas mokėsi Pizos, o paskui Romos universitete (pastarajame jis 1934 metais tapo fizikos garbės daktaru). Baigęs mokslus jis pradėjo dirbti laboratorijoje, kuriai vadovavo profesoriai Edoardas Amaldis ir Enrikas Fermis. 1936 metais B.Pontekorvo nuvyko į Paryžių ir pradėjo dirbti pas komunistą Frederiką Žolio Kiuri. Ten jis susipažino su švede Mariana Nordblium, kurią vedė 1940 metais. O kai Prancūziją okupavo Vokietijos kariuomenė, sutuoktiniai išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.

1943 metais B.Pontekorvą pakvietė dirbti Anglijos ir Kanados atominis centras Chok Rivere Ontario valstijoje Kanadoje. Ten jis išbuvo šešerius metus. 

Yra pagrindo įtarti jį šnipinėjimu tuo metu, bet konkrečių įrodymų nėra. Nieko negalėjo apie jį pranešti Kanados valdžiai ir sovietų perbėgėlis Igoris Guzenka, buvęs GRU šifruotojas, išdavęs „atominę trejukę“. Užtat jo pateikta informacija padėjo demaskuoti B.Pontekorvo kolegą iš atominio centro Chok Rivere mokslininką fiziką Alaną Nuną Mėjų (Alan Nunn May).

1948 metais B.Pontekorvas gavo Didžiosios Britanijos pilietybę, o kartu su ja ir priėjimą prie visų slaptumo kategorijų medžiagų (nors sklandė kalbos, kad jis ir jo artimieji buvo susiję su Italijos komunistų partija). 1949 metų sausį B.Pontekorvas išvyko iš Kanados ir tapo Britanijos atomo tiriamojo centro Harvelle vedančiuoju moksliniu bendradarbiu. 1950 metų sausį – prieš pat Klauso Fukso (Klaus Fuchs) areštą – Harvelo saugumo tarnybos karininkas sužinojo, kad B.Pontekorvas ir jo žmona buvo komunistai arba bent jau simpatizavo komunistiniam judėjimui. B.Pontekorvas tai neigė, nors pripažino, kad kai kurie jo šeimos nariai buvo komunistai.

Saugumo sumetimais buvo nuspręsta nušalinti B.Pontekorvą nuo darbo Harvelle. Jam buvo pasiūlytos pareigos Liverpulio universitete, kur jis turėtų priėjimą prie slaptos informacijos. B.Pontekorvas siūlymą priėmė ir pasakė, kad išeis į darbą 1951 metų sausį.

Bet 1950 metų spalį jis negrįžo iš atostogų, kurias su žmona ir trimis sūnumis leido Europoje. Keletą metų apie jį nieko nebuvo žinoma. O 1955 metų kovo 5 dieną jis staiga surengė Maskvoje spaudos konferenciją, per kurią pranešė, kad nuo 1952 metų yra Sovietų Sąjungos pilietis ir dirba SSSR MA Branduolinės fizikos institute (vėliau jis pavadintas Tarptautiniu atominės energijos tyrimo centru). 1963 metais jis buvo apdovanotas Lenino ordinu už „ypatingus mokslinius nuopelnus“ (fizikoje) ir išrinktas Sovietų Sąjungos Mokslų akademijos nariu.

1980 metais oficialus Amerikos finansų ministerijos atstovas paskelbė, kad Amerikoje B.Pontekorvo sąskaitoje yra 14250 dolerių – honoraras už patentą, kurį jis savo laiku apiformino su bendraautoriumi Fermiu ir trimis kitais fizikais už radioizotopų gavimo metodo išradimą.

Nuotraukoje: Brunas Pontekorvas (Bruno Pontecorvo, 1913 – 1993)- italų mokslininkas fizikas, įtartas šnipinėjimu Sovietų Sąjungos naudai.

2013.10.16


Prisijunkite prie diskusijos