„Rašto aiškintojai“ pamina patį Raštą


Print

Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pagrindinis mūsų valstybės Įstatymas. Šiame įstatyme, žinoma, neįmanoma išaiškinti ir apibrėžti iki smulkmenų visų teisinių dalykų, todėl tokiems aiškinimams sukurta teisinė institucija – Konstitucinis Teismas (KT). Kilus neaiškumams, po KT išaiškinimo jau niekas negali kitaip vertinti teisinės reikalo padėties. O jei pats KT savo aiškinimu pažeis Konstituciją?.. Turbūt vienintelis kelias – kreiptis į KT. Išeitų, kad KT (rašto aiškintojas) yra viršesnis už Konstituciją, tarsi įteisinta neklystanti „šventoji karvė“.

Egidijaus Kūrio vadovaujamas KT 2006 metų rudenį išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui. Užsienio lietuviams, išvykusiems iki 1990 m. kovo 11 d., kitos valstybės pilietybė nelaikoma kliuviniu turėti Lietuvos pilietybę.

O apie pusei milijono išvykėlių po 1990 m. kovo 11 d., trumpai tariant, atimta prigimtinė teisė būti lietuviu. Kad Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant (12 Konstitucijos straipsnis), žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės (18 str.), kad žmogaus teisių negalima varžyti (29 str.), „rašto aiškintojams“ neužkliuvo. Kitas, ne KT priklausantis „rašto aiškintojas“ teisininkas postringauja, kad, norint atimtą pilietybę grąžinti tai pusei milijono lietuvių, reikia keisti Konstituciją, dar kitas teisininkas net siūlė dėl Konstitucijos keitimo pilietybės klausimu skelbti referendumą! Gal teisininkams prigimtinė teisė negirdėta, kad ją, svarstant ir priimant sprendimus, galima ignoruoti.

Vienas iš esminių valstybės pagrindų yra teisė. Prigimtinė teisė gali būti ribojama tik įstatymo numatytais išimtiniais atvejais. Ji nepavaldi „rašto aiškintojams“, nesiejama su tautos ar jos valstybės didumu ar kokio didžiūno svoriu. Jei teisė nepripažįstama, žmogus ar tauta dėl jos kovoja, nes ji tvirtesnė ir už tvirčiausius teisės neigėjus. Teisė visuomet laimi, nes teisę žlugdanti jėga, kad ir kokia didelė būtų, yra trapi, o teisė – amžina. Jėgos prieš teisę pralaimėjimų istorija tai nuolat patvirtina.

Kilus užsienio lietuvių protestams dėl atimamos prigimtinės teisės būti Lietuvos piliečiu, Prezidentas V.Adamkus įstatymą vetavo ir sudarė grupę naujam Pilietybės įstatymo projektui parengti. Paskirti teisės ekspertai dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupės nepraplėtė, tik vienas iš įstatymo projekto rengėjų, tarsi pamalonindamas išvykėlius, pasiūlė Vyriausybei reglamentuoti „Lietuvio kortą“ (turbūt „nusirašė“ „Lenko kortą“), parengiant atitinkamus teisės aktus. „Lietuvio korta“, anot siūlymo autoriaus, tai dokumentas, kurį galima išduoti kiekvienam lietuvių kilmės asmeniui, kad jis galėtų bet kada atvykti į Lietuvą ir naudotis visomis čia socialinėmis ir ekonominėmis Lietuvos piliečių teisėmis, išskyrus politines teises. Taigi – ačiū už tokią „malonę“…

Dėl to, kad į KT piliečiams kreiptis tiesiogiai galimybė nesuteikta, paminėta pusė milijono tautiečių, išvykusių į užsienį, nei KT, nei kitų institucijų aktyviai neatakuoja, todėl ši „ramybė“ tenkina Seimo narius, Vyriausybę. Tačiau ar tenkina tokia padėtis mūsų valstybę?

Kai Pilietybės įstatymo projektas atsidūrė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, pastarasis iš tikrųjų esminių projekto pakeitimų nepadarė, išskyrus tai, kad dvigubą pilietybę siūlė leisti ES ir NATO aljanso šalyse. Prezidentas V. Adamkus šį įstatymą vetavo, palikdamas galioti senąjį. Darbo grupė su pataisomis projektą turi pateikti Seimui svarstymui iki š. m. liepos 1 d. Deja, projektas, priklausomai nuo formalių, ignoruojančių prigimtinę teisę aplinkybių, akivaizdžiai pažeidžia pilietinį lietuvių tautos vientisumą, nevertina emigravusių tautiečių balso.

Vos paskelbus nepriklausomybės atkūrimą, svarbiausiu procesu valstybėje laikytas pilietinės visuomenės formavimas ir ugdymas, nes demokratinėje valstybėje pilietinė visuomenė ir yra valstybės pamatas bei turinys. Lietuvos valstybė 1918 m. sukurta ir 1990 m. atkurta tautiniu pagrindu, todėl ją sudaro pilietinė lietuvių tauta. Deja, nei tautiškumui išlaikyti, nei pilietiškumą skatinti per du dešimtmečius valstybinės institucijos deramo dėmesio nerodė, todėl pilietinė visuomenė su pareigos ir atsakomybės jausmu, su kamieninės lietuvių tautos reikšmės suvokimu iki šiol nesusiformavo. Iš tikrųjų, visuomeninės organizacijos, atskiri piliečiai, turėdami pareigos ir atsakomybės jausmą, turėtų atitinkamais veiksmais priešintis minimiems „rašto aiškintojams“ ar arogantiškiems „teisės bokštams“, siekti, kad biurokratiniu būdu išpilietinti tautiečiai būtų sugrąžinti į pilietinę tautą, dalyvautų savo lietuviškos kilmės valstybės kūryboje, jaustų istorinio likimo bendrystę su tėvynainiais, žinotų, kad Tėvynėje yra laukiami, turėtų užtikrinimą, kad, grįžę bus priimti kaip pilnateisiai piliečiai.

Pasaulio lietuvių bendruomenė nuolat ragina LR Seimą kuo greičiau užtikrinti LR pilietybę, įgytą gimus, ją išsaugoti ir tęsti, reikalauja jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams bet kuriomis aplinkybėmis išsaugoti LR pilietybę, nepritaria jokiai iniciatyvai, kuri gali panaikinti ar atimti pilietybę net įgijus kitą pilietybę. Šias nuostatas palaiko visuomeninės patriotinės organizacijos.

Į Prezidentą V. Adamkų, Seimo pirmininką A. Valinską, Ministrą pirmininką A. Kubilų, UR ministrą V. Ušacką ir KT pirmininką K. Lapinską 2009 m. balandžio 18 d. dėl įteisinto neteisingumo Pilietybės įstatyme naikinimo kreipėsi Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS). Kreipimesi teigiama: „Sovietinės okupacijos metu išeivija buvo visiškai atskirta nuo Lietuvos. 1990 m. atkurtoje Lietuvos valstybėje didžiausia sovietinės nomenklatūros pergalė buvo ta, kad per pilietybės įstatymą jiems pavyko išlaikyti sovietmečiu buvusią padėtį, t. y. laikyti nuo Lietuvos atkirstą išeiviją. Nepanaikinus šių okupacijos pasekmių, Lietuvos nepriklausomybė ir demokratinis valdymas yra esmingai pažeisti“. Į kreipimąsi LLKS atgarsio nesulaukė, ydingas įstatymo projektas ilsisi ramybėje (iki š. m. liepos 1 d.), jis net neįtrauktas į darbo grupės svarstymų darbotvarkę.

„Rašto aiškintojams“ mindžioti pagrindinį valstybės įstatymą – LR Konstituciją – nevalia, o naujas taip pat ydingas Pilietybės įstatymo projektas, turi kuo greičiau įgyti deramą pavidalą; kovojančio dėl prigimtinės teisės lietuvio balsas neturi likti tyruose šaukiančiojo balsu. Atsiliepti į tą balsą visų tautiečių, Seimo ir Valstybės vadovų priedermė ir pareiga.

Nuotraukoje: politikos apžvalgininkas, straipsnio autorius Algimantas Zolubas.

2010.04.17


Prisijunkite prie diskusijos