Regina Narušienė: “Dabartinis Lietuvos pilietybės įstatymas nėra tobulas”


Print

Valdybos veiklos ataskaitą rasite ir galite paskaityti „Pasaulio Lietuvio“ specialiam leidinyje PLB Seimui. To Jums nekartosiu. Mano pranešime noriu Jums pateikti tą, ką Jūsų naujai išrinkta  PLB valdyba turės adresuoti. Žinoma, dar iškils kitų reikalų, kurių mes šendiena dar nepramatome.

Pilietybė. Nors dabartinis Seimas priėmė naują pilietybės įstatymą 2010 m.gruodžio 2d., kuris įsigaliojo 2011 m. balndžio 1 d., šiame įstatyme yra daug trukumų ir svarbiausiai nepatenkina daugumos emigrantų, kurie išvyko iš Lietuvos po nepriklausomybės atstatymo ir įsigyjo kitos tautos pilietybę. Pilietybės įstatymo patobulinimus, pakeitimus turės adresuoti naujai išrinktas LR Seimas. Jei Seimas turės politinės valios, šis įstatymas gali būti pataisytas.

Kad būtumėm sekmingi, reikės PLB valdybai padirbėti su Jūsų visų parama ir pagalba. Turime bandyti sukurti tą valią.

Užsienio lietuvių piliečių balsavimas ir dalyvavimo teisės. 34 LR Konstitucijos straipsnis suteikia piliečiui, kuris rinkimų dieną yra sukakęs 18 metų, teisę balsuoti.

Dėl didelių atstumų nuo balsavimo vietų bei trumpo laiko užsienyje balsuoti daugelis Lietuvos piliečių užsienyje nebalsuoja arba dažnai jų balsai ateina per vėlai įskaičiuoti. Štai mūsų užsieno lietuvių piliečių teisė garantuota Konstitucijoje yra pažeidžiama.

PLB valdyba prašė Seimo ir Vyriausybės sukurti mums galimybę balsuoti internetu. Aukščiausia rinkimų komisija Lietuvoje teigia, kad galima techniškai atlikti internetinį balsavimą, bet Seimas turi priimti atitinkamus įstatymus, kad internetinis balsavimas būtų įteisintas. Mes rekomendavome išbandyti internetinį balsavimą tik vienoje rinkimų apygardoje, kurioje mes visi balsuojame. Jokie pakeitimai neįvyko iki šiol. Reikės PLB toliau dėrėtis su naujuoju Seimu.

Užsienyje vis daugiau gyvena Lietuvos piliečių. Pati Lietuva nežino, kiek gyvena. Mes visi balsuojame vienoje rinkimų apygardoje. Pagal mūsų informaciją, gauta iš Lietuvos, užsienio lietuvių piliečiai turėtų turėti daug daugiau negu vieną rinkimų apygardą. Rinkimų apygardos yra nustatomos pagal piliečių skaičių, o ne pagal  balsuojančių piliečių skaičių. Lietuvoje balsuoja tik maždaug trečdalis pieliečių.

Balsavimo vietos. Užsienyje lietuviai gyvena daug didesniuose kraštuose, kuriuose atstumai yra gan dideli. Balsavimo vietų užsienyje yra mažai ir yra per toli daugeliams atvykti balsuoti nustatytu laiku. Vyriausioji rinkimų komisija teigia, kad užsienio krašto valdybos turetų pateikti prašymus savo ambasadoms užsienyje prašymą įsteigti daugiau balsavimo punktų, pasiūlyti, kur, ir pasiūlyti asmenis, kurie padėtų pravesti rinkimus. Kopiją tokių prašymų reikia nusiųsti ir vyriausiai rinkimų komisijai.

Užsiregistruoti ambasadose ir konsulatuose balsuoti paštu. Galima dabar parasyti laišką savo ambasadai arba Konsului prašant balsuoti ateinančiuose rinkimuose paštu. Reikia tame laiške nurodyti savo vardą, pavardę ir adresą, kur siųsti balsavimo medžiagą bei savo asmens kodą ir paso numerį.

Apklausa partijų ir mūsų rinkimo apygardos kandidatų. Siūlau PLB valdybai prieš rinkimus pravesti apklausą visų partijų, kurios dalyvaus ateinančiuose rinkimuose, bei tuos kandidatus, kurie dalyvaus mūsų rinkimo apygardoje, pasiteiraujant jų pozicijų apie  mums svarbius reikalus – pilietybę, internetinį balsavimą, LR Seimo ir PLB komisiją, ryšius mūsų su Lietuva, paramą ir kitus. Tą informaciją  gavus suorganizuoti ir pateikti kraštų Lietuvių Bendruomenės valdybai prašant paskleisti savo nariams prieš balsavimą.

Kandidatavimas. 33 Konstitucijos straipsnis duoda piliečiams teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesoginiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, nors 56-asis Konstitucijos straipsnis apriboja šią teisę nustatant, kad Seimo nariu gali būti renkamas LR pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pažadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų, bei gyvena nuolatinai Lietuoje.

Ryšiai su Lietuva. LR Seimo ir PLB komisija. Šioje kadencijoje pasisekė pakeisti šios komisijos sudėtį. Dabar PLB atstovauja 10 asmenu – 3 iš JAV,  2 – iš Vakarų Europos ir po vieną iš etinių žemių atstovą, Pietų Amerikos, Rytų Europos, Rusijos ir Centrinės Azijos bei Kanados ir Okeanijos. Taip pat yra 10 Seimo narių. Galų gale visi kontinentai yra atstovaujami.  Visų narių kadencijos pasibaigia su šiuo LR Seimu ir su šios PLB valdybos kadencija.

Visos kraštų LB turės progą pasiūlyti savo krašto atstovus  ir pavaduotojus po naujos valdybos išrinkimo. Visi atstovai turi būti pasiūlyti savo krašto LB – ar tai Valdybos ar Tarybos. Norėtumem tikėti, kad pirma sesija šios komisijos įvyks dar šį metą, bet tas priklausys, kaip gretai galės LR Seimas susiorganizuoti. Tikimės, ši komisija toliau dirbs reikšmingai.

Vyriausybė. Užsienio lietuvių koordinavimo komisija. Vyriausybės nutarimu buvo sukurta ši komisija. Kadangi Vyriausybė yra vykdoma, dalis Lietuvos valstybes, PLB atstovai yra PLB vykdoma dalis, jos valdybos nariai, kurie yra atsakingi už pagrindinę  PLB valdybos veiklą. Truko laiko išvystyti veiklos eigą, bet patobulintas procesas efektyviai veikia. Šioje komisijoje pasisekė sukurti bendrą veiklą liečiant mūsų archyvus.

Pasisekė perskirstyti lituanistinį švietiną į MSM. Pradėjome dirbti su Kultūros Ministerija.  Ši komisija turi būti tęsta sekančios Vyriausybės, bet praplečiant jos pareigas – prižiūrėti užsienio lietuvių reikalų instituciją, nustatyti tos intitucijos veiklos kryptis ir įvertinti jos efektyvumą.

Užsienio lietuvių reikalų departamentas. Šis departamentas sukūrė „Globalios Lietuvos“ programą. Pagal šią programą 11 plius institucijų turi pravesti veiklą užsienio lietuviams. Šis departamentas nepateisino savęs. Užsienyje gyvena per milijoną su puse lietuvių. Jiems turi tarnauti ne departamentas kokioje nors Ministerijoje, bet institucija prie Vyriausybė. Tam pritaria ne vien tik PLB, bet ir Seimo Užsienio reikalų komitetas. Laikas pasimokyti iš klaidų sukuriant naują instituciją prie Vyriausybės rupintis užsienio lietuvių reikalais ir dirbti kaip lygiaverčiai partneriai su Pasaulio Lietuvių Bendruomene. Ta institucija turi būti prižiūrėta Vyriausybės Užsienio lietuvių reikalų komisijos.

Prezidentūra. Ryšių su Pasaulio Lietuvių Bendruomene nėra.

Spauda. Valdyboje neturint nario, kuris yra žurnalistas ar turi šioje srityje ekspertizės, yra sunku išvystyti.  Reikia prižiūrėti mūsų „Pasaulio Lietuvio“ žurnalą. Reikia patobulinti mūsų PLB svetainę. Tam reikia ne vien tik ekspertizes, bet ir jegų, ir finansų. Kaip tarpautinė institucija turėtumėme turėti savo spaudą bei komandą atnaujinti ir išlaikyti svetainę, kuri galėtų leisti kraštams panaudoti savo veiklai bei būtų pateikta lietuvių, anglų, ispanų bei rusų kalbose. Yra neįmanoma vienam žmogui atlikti tokias plačias pareigas bei pateikti nuolatinai naują informacijąs. Tam reikia komandos.

Kultūra. Užsienio lietuviai turi veiklią kultūrinę veiklą. Pasidalinant informacija ir programomis  su Lietuva galime kurti „Integralią tautą“. Šie metai yra Lietuvoje ir PLB paskelbti Maironio metais. 2013 metai yra Lietuvoje paskelbti kaip Dariaus ir Girėno metai. Esame susitarę tu Kultūros Ministerija, kad PLB gavus iš kraštų LB savo renginių Mairionio ir Dariaus ir Gireno sąrašą pateiks tuos sąrašus Kultūros ministerijai, kuri įtrauks mūsų minėjimus į Lietuvos programų sąrašą. Širdingai prašome kurti tokias savo programas ir pranešti informaciją apie juos PLB valdybai.

2018-aisiais metais Lietuva atšvęs Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį.

LR Seimas kviečia PLB ir jos kraštų LB iki 2012 metų spalio 1 d. prisidėti rengti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo valstybės programą. Daug mūsų kraštų ir PLB prisidėjo per tą laiką prie Lietuvos valstybingumo. Tą reikia pristatyti šioje programoje. Užsienio lietuvių indelis buvo didelis. LR Seimas priėmė Nutarimą šių metų balandžio 26 dieną siūlant iki šių metų spalio 1d. sudaryti koordinacinę Programos įgyvendinimo grupę. Mes turėtumėm joje dalyvauti. Vyriausybė kviečia mus dalyvauti kuriant šios programos metmenis.

Komisijos pirmininkė bei Seimo pirmininkė laukia mūsų pasiūlymų,idėjų ir sumanymų iki rugsėjo 10 d. Pasiūlymus prašo siūlyti Angonitai Rupšytei.

Nauja PLB Valdyba turės apsiimti to projekto atsakomybę ir dalyvavymą.

Švietimas. Visas mūsų švietimas, formalus ir lituanistinis nuo 2013 m. sausio 1 d. bus koreguojamas MŠM , ne Užsienio lietuvių departamento prie Užsienio reikalų ministerijos. Švietimo ministerijai reikės daugiau etatų ir lešų atlikti tas naujas pareigas. Reikia raginti LR Seimą paskirti naujas lėšas Švietimo ministerijai ir sukurti nauju etapu.

Jaunimas. Reikia PLB Seimui nuspręsti, kokius ryšius PLB turės su PLJS. Iki šiol PLJS nebuvo atsakominga PLB – nei veikla, nei lėšomis. Dabar nėra jokio koordinavimo veiklos. PLJS valdyba nėra pateikusi jokios finansinės ataskaitos nei savo Pasaulio Jaunimo kraštų sąjungos atstovų, kurie turi teisę dalyvauti šiame PLB Seime. Šiais metais PLJS vardu yra sukurta nauja nepelno siekianti korporacija JAV. Inkorporavimo dokumentuose nėra išvardinti jokie ryšiai su PLB.

Kaip matote, daug kas dar turi būti atlikta ir Jūsų nuspręsta.

Dėkoju PLB už galimybę jai vadovauti paskutiniuosius 6-erius metus. Tai buvo man garbė. Susipažinau su daug mūsų puikių tautiečių. Žavinuosiu Jūsų visų darbais ir pasiaukojimais mūsų visų gerovei. Linkiu naujai valdybai sekmės.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Regina Narušienė, buvusi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) vadovė.

2012.08.13


Prisijunkite prie diskusijos