Kai kurie rusiški leidiniai pastaruoju metu pradėjo eskaluoti mintį, esą Latvijoje galimi etniniai neramumai ir net – pilietinis karas.
Štai kad ir portalo regnum.ru publikacija “Ar pavyks Latvijai išvengti pilietinio karo?” Straipsnyje pasakojama apie šiomis dienomis Latvijoje augančią įtampą. Teigiama, jog konfliktai Latvijos Respublikoje gali kilti tuo pačiu metu ir dėl socialinių, ir dėl etninių priežasčių. Įvairiai traktuojamas Latvijos politologas Vladimiras Lindermanas įsitikinęs, esą socialinio pobūdžio protestai šalyje nekyla tik dėl dviejų tramdančių aplinkybių.
Tai – masinis jaunų žmonių išvykimas dirbti į užsienį ir per pastaruosius kelerius metus šalyje surengti keli rinkimai, kurie, nori – nenori, sumažino politinį aktyvumą. Prisiminkime: 2009-aisiais metais Latvijoje surengti rinkimai į savivaldybes, 2010-aisiais surengti rinkimai į Seimą, o 2011-aisiais organizuoti pirmalaikiai parlamento rinkimai. Būtina pabrėžti ir aplinkybę, jog nepasitenkinimą savo valdžia latviai turėjo progos pareikšti ir surengdami referendumą dėl Seimo paleidimo. Tad savo politines emocijas latviai turėjo progų išlieti.
Tačiau šiuo metu, suprask, atsirado dar viena priežastis potencialiam konfliktui šalies viduje – tai vasario 18-osios referendumas dėl rusų kalbos pripažinimo antrąja valstybine kalba. Latvijos piliečiai aiškiai, kategoriškai pasakė: antroji valstybinė kalba jiems nereikalinga. Akivaizdu, kad rusakalbiai ir juos inspiravusi Maskva patyrė skaudų pralaimėjimą. Tačiau šis pralaimėjimas prorusiškas jėgas gali dar labiau suvienyti. Sunku patikėti, jog prorusiškos jėgos taip lengvai susitaikytų su nesėkme. Įžeisti rusakalbiai gali pradėt dar labiau nekęsti Latvijos ir visko, kas susiję su Latvija. O pakurstomi oficialiojo Kremliaus jie, įmanoma, gali imtis net radikalių priemonių.
Latvijos visuomenės veikėjas Janis Silsas pataria latviams per daug nesidžiaugti pergale referendume, išsaugojusiame latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę kalbą. Mat J.Silsas jaučiąs augantį Latvijos rusų priešiškumą. Priešiškumo priežastimis ponas J.Sils įvardija pirmiausiai tokią aplinkybę: rusakalbius vienijantis “Santarvės centras“ nepateko į Vyriausybę. Antra galimybė tokia: pralaimėję referendumą rusakalbiai pradeda manyti, jog taikiu, teisiniu būdu jie Latvijoje nieko rimto nepasieks.
Spėjama, kad apie etninės neapykantos augimą byloja ir internetinėje erdvėje sparčiai gausėjantys įžeidžiantys komentarai rusų bei latvių kalbomis. Kad Latvijos visuomenėje susikaupė užtektinai daug priežasčių, dėl kurių įmanomi masiniai konfliktai, teigia ir Latvijos politikė Inara Ostrovska. Jos įsitikinimu, pilietinių riaušių grėsmė išnyks tik tuomet, kai žmonės išmoks gerbti vieni kitus nepriklausomai nuo jų tautybės. Taip tvirtinama portale „Regnum“ (2012-02-11).
Tačiau mažai kas aiškiai įvardina tikrąsias augančios įtampos priežastis. Latvijos politikė I.Ostrovska įrodinėja, esą pilietinių riaušių grėsmė prapuls tik tuomet, kai žmonės išmoks gerbti vieni kitus nepriklausomai nuo tautybės. Tai – tiesa. Bet tik dalinė tiesa. Etninės įtampos Latvijoje sumažės, jei Rusija nustos kištis į Latvijos vidaus reikalus. Bet Rusija nesiliauja rengusi provokacijų, nesiliauja dariusi spaudimo.
Štai ką vasario 21-ąją informacinei agentūrai “Interfaks” pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Sergėjus Naryškinas. Jis įrodinėjo: “Eurazijos integracijos kontekste negalima užmiršti, kad rusų kalba yra veiksminga nacionalinio bendravimo priemonė visoje posovietinėje erdvėje, ji išlieka galingu žmonių, gyvenančių buvusiose sovietinėse respublikose, vienijimo faktoriumi”. Jis taip pat akcentavo, esą “diskusija dėl rusų kalbos statuso buvusioje Sovietų Sąjungos erdvėje yra teisėta ir daugeliu atžvilgiu pateisinama”.
Ar tikrai teisėta, ar tikrai pateisinama? Paklausykime, kaip apie rusų kalbos puoselėtojus Latvijoje kalba žinomi Rusijos žmogaus teisių gynėjai Valerija Novodvorskaja ir Konstantinas Borovojus. Jie davė videointerviu Andrėjui Muravjovui iš portalo “Русский TVNET”. Valerija Novodvorskaja ir Konstantinas Borovojus mano, jog “parašų rinkimas už rusų kalbą kaip antrąją valstybinę kalbą Latvijoje ir rusiškojo “Santarvės centro” Latvijoje sukūrimas – Rusijos FSB intrigos”. Referendumo metu į Rygą atvykę V.Novodvorskaja ir K.Borovojus pabrėžė, jog tokios akcijos kaip bandymas Latvijoje įteisinti antrąją valstybinę kalbą – tai dirbtinai, specialiai kurstoma neapykanta Latvijai ir latviams.
Žmogaus teisių gynėjai V.Novodvorskaja ir K.Borovojus tvirtino, jog jiems “gėda dėl rusų, kurie parėmė idėją, esą Latvijoje privalo egzistuoti dvikalbystė. Jų įsitikinimu, po tokiais neabejotinai antilatviškais pareiškimais savo parašus padėjusieji turėtų nuoširdžiai atsiprašyti Latvijos ir atgailauti.
K.Borovojus: “Latvijoje klostosi užtektinai sudėtinga situacija, kadangi Rusijos specialiosioms tarnyboms pavyko destabilizuoti padėtį. Latvių ir rusakalbių priešprieša prasidėjo, ji auga. Akivaizdu, kad “Santarvės centro” lyderis Nilas Ušakovas nepasitenkins vien referendumo dėl antrosios valstybinės kalbos statuso rengimo. Greičiausiai po referendumo pasipils prieš NATO ir Vakarus nukreipti pareiškimai. O jei Latvijoje bus destabilizuota padėtis, toks dalykas neigiamai atsilieps ir pačiai Rusijai (…). Latvija visai neseniai, vos prieš du dešimtmečius, atkūrė savo nepriklausomybę, ir bet koks pasiūlymas atsisakyti dalies tautiškumo – tai grubi provokacija. Tie, kurie parėmė rusų kalbos kaip antrosios valstybinės kalbos statusą Latvijoje, iš tiesų nori sunaikinti Latviją”.
V.Novodvorskaja: “Man labai gėda, kad tie žmonės, kurie kalba ta pačia kalba kaip ir aš – rusiškai, tampa provokatoriais ir tempia Latviją atgal. Man gėda, kad jie ne tik neturi Latvijos pilietybės, bet net nenori jos turėti. Todėl aš noriu, kad rusakalbiai, kurie užkibo ant Kremliaus meškerės, nestumtų patys savęs į kampą, nes užspeistas į kampą gali pakliūti į padėtį be jokios išeities (…). Reikalavimas įteisinti rusų kalbą kaip antrąją valstybinę – chamiška, provokacinė laikysena. Pavyzdžiui, Izraelyje šiuo metu jau ketvirtadalis gyventojų yra išeiviai iš buvusios SSRS. Jie labai gerai moka rusiškai. Bet jie nereikalauja, kad Izraelyje antroji valstybinė kalba taptų būtent rusų kalba. Nors ivritas, turiu pabrėžti, kur kas sudėtingesnis už latvių kalbą”.
Nuotraukoje: garsūs Rusijos žmogaus teisių gynėjai Valerija Novodvorskaja ir Konstantinas Borovojus.
2012.02.24
