Europos valstybėse žurnalistai aktyviai kovoja su korupcija, tiria aferas, domisi korumpuotų politikų ir mafijos vadeivų ryšiais. Štai Kroatijoje vietos žurnalistai daug prisidėjo prie kovos su korupcija. Kai kurie buvo ir nužudyti – kaip laikraščio „Nacional“ redaktorius Ivo Pukaničius ir šio laikraščio komercijos direktorius, praeityje buvęs šio laikraščio žurnalistas Nikas Franjičius. Abu laikraščio „Nacional“ vadovai nužudyti šalies sostinėje Zagrebe 2008-ųjų metu spalio mėnesį, po dviejų savaičių sulaikyti šio brutalaus nusikaltimo įvykdymu įtariami asmenys. 2010 metų lapkritį paskelbtas nuosprendis šešiems kriminalinio pasaulio veikėjams. Vienas nuteistas 40-imt metų įkalinimo bausme, du – 33-ųjų metų bausmėmis, kitiems skirta po 20 ir 16 metų kalėjimo. Visi šie asmenys – tiesioginiai nusikaltimo vykdytojai.
O 2010 metų gegužės mėnesį Serbijoje prasidėjo I.Pukaničiaus ir N.Franjičiaus nužudymo tarpininko Sreteno Jočičiaus (Amsterdamo) teismas. Šis visą dešimtmetį nuo 2000-ųjų Serbijoje ir Olandijoje gyvenęs kriminalinis lyderis kaltinamas tuo, kad, likus dviems mėnesiams iki Kroatijos žurnalistų nužudymo, iš neįvardytų užsakovų paėmė 1,5 milijono eurų ir surado nužudymo vykdytojus. Jiems sumokėjo 800 tūkstančių eurų, o likusius pinigus pasiliko sau. Šis teismo procesas užsitęsė. Jis iki šiol nebaigtas.
2010 metų rugsėjo mėnesį paskelbta buvusio premjero Ivo Senadero paieška. Jis suimtas 2010 metų gruodžio mėnesį Austrijos Zalcburgo mieste, o šių metų balandžio pabaigoje perduotas Kroatijai. I.Senaderas kaltinamais stambiais korupciniais nusikaltimais. Ekspremjeras buvo susijęs su įtakingais kroatų mafijos lyderiais, tame tarpe – ir oligarchu H.Petraču. Su šiuo verslo magnatu siejasi daug įvairių skandalų. Dar 1999 metų gruodį Zagrebo teisėjas Radovanas Ortinskis davė leidimą klausytis H.Petračo telefoninių pokalbių. Jau po poros mėnesių paaiškėjo, kad turtuolis susijęs su prekyba ginklais ir narkotikais, cigarečių kontrabanda ir stambių aferų organizavimu. 2000 metų gegužę R.Ortinskis buvo paskirtas Kroatijos generaliniu prokuroru ir ėmėsi aktyvaus H.Petračo ir su juo susijusio mafijos tinklo veiklos tyrimo. Generalinis prokuroras R.Ortinskis dirbo labai aktyviai, tyrimo įkarštyje H.Petračas net pabėgo iš Kroatijos į Seišelių salas, kur dar nuo 1995 metų turėjo įsigijęs prabangų vasarnamį (bet skandalui atlėgus, 2003 metais jis grįžo į Kroatiją).
Kroatų mafijos ,,krikštatėviu“ tituluojamas H.Petračas veikė kartu su gynybos ministerijos pareigūnu generolu N.Zagorecu, buvusiu Juodkalnijos ambasadoriumi JAV A.Kneževičium, buvusiu Kroatijos vecepremjeru S.Liničium, verslininku N.Pavičium. H.Petračas organizavo nelegalią prekybą ginklais, tame tarpe – ir rusiškų tankų gabenimą į Afriką. Šiame versle jam talkino ir įtakingas Bosnijos politikas H.Siladžičius. 2002 metų balandžio pabaigoje generalinis prokuroras R.Ortinskis šalies parlamente paskelbė pranešimą, kuriame paminėjo apie šio galingo mafijos tinklo egzistavimą. Po kelių savaičių R.Ortinskis buvo nušalintas nuo pareigų. Bet greitai po to išsamūs duomenys apie kroatų mafijos tinklą pasirodė Serbijos laikraštyje – savaitraštyje Belgrado „Nedelnji telegraf“ paskelbtame straipsnių cikle.
Viešumas dažnai duoda teigiamus vaisius. Štai ryškus pavyzdys: mafija neužvaldė garsaus Vokietijos „Opel“ koncerno dėl to, kad keli žurnalistai įsiaiškino koncerno akcijas norinčios pirkti firmos „Magna“ artimas sąsajas su Rusijos oligarchu O.Deripaska ir įtakingais Rusijos bankininkais. Vokiečių rašytojas ir žurnalistas Jurgenas Rotas teigia, kad Kremliaus lyderių mylimas oligarchas O. Deripaska yra mafijos narys dar nuo 1990 metų. O buvęs Bulgarijos vidaus reikalų ministras R.Petkovas laiko J.Rotą savo asmeniniu priešu, yra ne kartą jam grasinęs. J.Rotas 2002-2004 metais paskelbė daug kompromituojančių duomenų apie R.Petkovą ir prisidėjo prie jo atleidimo iš posto.
Dėl pasaulyje didžiausio PVM spaudai – net 21 procento tarifo (tuo tarpu daugelyje pasaulio šalių egzistuoja PVM lengvatos spaudai, ir tarifas svyruoja nuo nulio iki 9 procentų) mūsų krašto spauda patiria didžiulius nuostolius. Kai kurie leidiniai jau bankrutavo, kai kurie artėja prie bankroto ribos, smarkiai sumažėjo žurnalistų atlyginimai (didelė dalis žurnalistų tegauna 670-1100 litų tesiekiančius atlyginimus). Lietuviškosios spaudos budeliai – premjeras A.Kubilius ir jo parankiniai. Jie trukdo bandymams nuo šio rudens arba nuo 2012 metų pradžios grąžinti lengvatinį PVM tarifą spaudai (iki 2009 metų pradžios tarifas buvo tik 5 procentai). O krikščioniška spauda yra visiškai naikinama, egzistuoja vos keli periodiniai krikščioniški leidiniai. Bet artimiausiu metu ir jie gali būti sunaikinti. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo visuomenės pozicijos – jei visuomenė negina spaudos, tai yra tam tikras rodiklis – dominuoja paviršutinis bei vartotojiškas požiūris į svarbius procesus ir tokiu atveju neginama nei spauda, nei dirbančiųjų bei studentų teisės.
Daug žymių filosofų rašytojų ir psichologų yra pastebėję glaudžias sąsajas tarp vertybinės orientacijos ir visuomeninių procesų. Štai žymus filosofas Dž.Krišnamurtis dar prieš kelis dešimtmečius rašė: „Tol, kol didelę įtaką turės vartotojiška kultūra, tol visuomenėje dominuos paviršutiniškas požiūris į žmonių problemas, o žiniasklaidoje vyraus bulvarinis požiūris. Tol, kol neišspręsime šios problemos, kol vartotojiška kultūra nebus pažabota, tol kils maištas po maišto, viena po kitos vyks mažai ką lemiančios reformos, o žmonių susipriešinimas bus pastovus“.
Nuotraukoje: Rusijos oligarchas Olegas Deripaska su žmona.
2011.06.18
