Sveiki, gyvi ir laisvi sulaukėme dar vienos Vasario 16-osios. Gražių, prasmingų, vertingų renginių matėme visoje Lietuvoje. Vasario 16-ąją šventė net Havajuose gyvenantys ar poilsiaujantys lietuviai. Bet nuotaikos – nepanašios į šventines. Kiek dar sykių šią datą minėsime sveiki, gyvi ir laisvi?
Taikliai pastebėjo prof. Vytautas Landsbergis, tądien iš Signatarų namų Vilniaus senamiestyje pasakęs, jog „Ukraina gina mus visus“. Tikra tiesa. Ukrainai turime būti dėkingi, kad ji, gindama savo teritorinį vientisumą ypatingai sudėtingomis sąlygomis, suteikia Europai solidžią laiko atkarpą … suvokti savo lemtingas klaidas.
Bet Europa nenori suvokti savo didžiausios bėdos. Europa nemoka gintis ir net nenori išmokt bent kelių universalių savigynos pratimų. Suvienytos ir tuo pačiu tautiškumo nenaikinančios, demokratiškos ir dvigubų standartų nepripažįstančios, verslumą puoselėjančios, bet taupyti mokančios Europos idėja – puiki. Visom keturiom – už tokią Europą.
Bet kokia nauda iš gražių europietiškų idėjų, jeigu rūpestingų rankų išpuoselėtą europietišką sodą savo purvinais, kerziniais batais bet gali ištrypti Vladimiro Putino gaujos?
Ukraina gina mus visus… O kas gina Ukrainą? Priklausau pesimistams, todėl sakau, kad Ukraina šiandien palikta vienui viena. Daug karčios tiesos posakyje, esą tauta laisvę apginti gali tik pati, nes visi draugai nelaimės atveju būtinai kažin kur prapuls, suradę bent menkiausią pretekstą sprukti į krūmus.
Tad ir Europa, prižadėjusi Ukrainai „aukso kalnus“, gėdingai spruko į šoną, vos tik ėmė siautėti chuliganas iš Rytų. Nepilnavertiškumo komplekso kamuojamai, bet kokį padorumą praradusiai Prancūzijai terūpi bet kokia kaina parduoti „Mistralius“. Antiamerikietiškų kompleksų niekaip neatsikratančiai Vokietijai maloniau ginčytis su prognozuojamu partneriu – JAV. Ginčytis su neprognozuojamu Vladimiru Putinu kanclerei Angelai Merkel sekasi nepalyginamai sunkiau – ji temoka nusižeminti. Dešimtmečius begėdiškai išlaidavę graikai nenori taupyti – šantažuoja partnerius, jog, jei skolos nebus ženkliai sumažintos, pradės flirtuoti su Kremliumi.
Dar keistesnė Didžiosios Britanijos laikysena. Nors ir yra garantavęs Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Kijevo sprendimą atsisakyti atominio ginklo, oficialusis Londonas šiandien gėdingai prikandęs liežuvį. Tyli, nors, keliant pačius aukščiausius moralės principus, britai privalėtų savo dar taip neseniai Ukrainos tautai duotas teritorinio vientisumo garantijas pagrįsti realiais darbais.
Tokia pat taisyklė galioja ir JAV vadovybei. Ilgos JAV prezidento Barako Obamos dvejonės tiekti ar netiekti Ukrainai rimtą ginkluotę garbės Amerikai nedaro. Oficialusis Vašingtonas vos prieš du dešimtmečius pažadėjo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Tad jei esame sąžiningi, kokios čia gali būti dvejonės – tiekti ar netiekti?
„Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ Lietuvos parlamento opozicijos lyderis Andrius Kubilius, komentuodamas Minsko susitarimus, be kita ko, pasakė: „Iš tikrųjų ten yra daug neaiškumų, bet, manau, kad gyvenimas viską paprasčiau surėdys. Paaiškės dar kartą, kad V. Putinas jokių susitarimų nesilaiko. Bent vieną faktą vertinčiau paradoksaliai pozityviai, kad Europos lyderiai bus išbandę jau maksimalias galimybes tariantis su V. Putinu, tai gal nebeliks tų pagundų vėl naiviai tikėti, kad su juo dar galima kažką tartis“.
Kokia naivi, primityvi taktika, beje, kaštuojanti šimtus, tūkstančius žmonių gyvybių?! Jeigu Europa nori būti gerbiama, ji turi veikti, o ne pliurpti. Jei ES nori, kad visuomenė ja nenusiviltų, derybų prašyti turi ne Briuselis ir ne Strasbūras, o Kremliaus kagėbistas. Europa privalo elgtis taip, kad priverstų Kremliaus diktatorių maldauti derybų. Tai V.Putinas turi valandų valandomis laukti vėluojančių Vokietijos ir Prancūzijos lyderių jų priimamuosiuose.
Deja, Europa bejėgiškai skėsčioja rankomis. ES nesugebėjo Rusijai pritaikyti net minimaliai rimtų ekonominių sankcijų. Tos kelios dešimtys Rusijos politikų, kariškių ir verslininkų, kuriems ES „smogė per kišenę“, – greičiau pasityčiojimas iš Ukrainos kančių, o ne solidus atsakas agresoriui. Kai europietiškų ekonominių sankcijų sulauks dešimtys tūkstančių Rusijos politikų, verslininkų ir kariškių, – štai tada bus galima gerbti Briuselio ir Strasbūro biurokratus.
Atleiskit, bet valandų valandas Kremliaus priimamąjame V.Putino kantriai belaukiančios A.Merkel gerbti negalima. Galima nebent apgailestauti, kad nieko geresnio Europa per pastaruosius dešimtmečius neišrinko į valdžią.
Kol Europa apsimeta ginanti Ukrainą, viešojoje erdvėje jau pasigirdo demagogiškų svaičiojimų, esą Vokietijos žvalgyba turi duomenų apie Ukrainos kariuomenėje kritusią „kovinę dvasią“, taigi, suprask, Ukrainai jau nebepadės ir tiekiami rimti amerikietiški ginklai.
Tik pamanyk, kokia svarbi, reikšminga žvalgybinė informacija?! O gal tai – vokiškas cinizmas, vokiška išdavystė? Ukrainos kariai išties anksčiau ar vėliau pavargs mėnesių mėnesiais atmušinėti Rusijos armijos atakas. Kitaip ir būti negali. Bet juk ukrainiečiai niekuo dėti, kad senka jų jėgos. Kad senka ukrainiečių jėgos, pirmiausiai kalta ES, palikusi juos be rimtos pagalbos.
O jei dar atidžiau žvelgsime į tokio pobūdžio pranešimus, privalėtume pripažinti, jog Vokietijos žvalgyba, turinti duomenų apie Ukrainos ginkluotosiose pajėgose neva krentančią kovinę dvasią ir nieko nežnanti apie Ukrainoje kariaujančių rusų kariškių nuotaikas, – silpna žvalgyba. Didelės išminties nereikia, siekiant nustatyti tikrąsias ukrainiečių nuotaikas. Tegul vokiečių „džeimsai bondai“ atspėja bent vieną būsimą Rusijos ginkluotųjų pajėgų žingsnį.
Deja, ir Vokietijos, ir Prancūzijos, ir Amerikos žvalgybos pramiegojo visus Vladimiro Putino pasiruošimus invazijoms į kaimynines valstybes, nors pastebėti tokius pasiruošimus bent kiek rimtesnės bei solidesnės žvalgybos tiesiog privalėjo. Priešingu atveju jos veltui valgo mokesčių mokėtojų pinigus.
Beje, pareiškimų, kodėl Amerika neturėtų tiekti Ukrainai galingų ginklų, nuolat daugėja. Tiek ES, tiek rusiškuose leidiniuose. Peršama nuomonė, jog amerikietiški ginklai V.Putino ordų nesustabdys. Belieka paklausti – o kas sustabdys? Naktiniai pasisedėjimai prie puodelio kavos Baltarusijos sostinėje, pasišnekučiavimai patogiuose Briuselio ir Strasbūro parlamentų krėsluose? Liaukimės juokinti V.Putiną. Pastaruoju metu jam ir taip daug kartų suteikėme progų skaniai pasijuokti iš mūsų naivumo ir patiklumo.
Akivaizdu, kad Rusijos slaptosios tarnybos ir vėl mus bando apmulkinti, piršdamos klaidingas pacifistines išeitis. Jei bet kokia kaina bandoma įrodyti, jog amerikietiški ginklai ir griežtos ekonominės sankcijos V.Putino nesustabdys, vadinasi, V.Putinas bijo būtent šių vakarietiškų priemonių. V.Putinas – politikas, kuris gerbia tik jėgą.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Gintaras Visockas.
2015.02.17; 15:33
