Pernai Lietuva išleido 13 mln. litų piliečių inicijuotam, bet iš anksto pasmerktam referendumui dėl dirbamos žemės nepardavimo užsieniečiams. Artėjant Seimo rinkimams girdime liberalų siūlymą rengti referendumą dėl masinės dvigubos pilietybės įteisinimo. Šiuo siūlymu Liberalų sąjūdis, deja, pagal populizmo lygį pralenkė net legendinį Darbo partijos pažadą įvesti 1509 litų siekiantį minimalų atlyginimą. Netikite?
Liberalai siūlo 2016 metais kartu su Seimo rinkimais rengti referendumą, per kurį rinkėjai būtų raginami išbraukti iš Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį. Joje rašoma: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Toks referendumas tiesiog negali vykti, nes minėtas straipsnis yra Konstitucijos pirmajame skirsnyje. Pagal Referendumo įstatymą, kad būtų priimta siūloma pataisa, balsuoti „už“ turi daugiau kaip 50 proc. visų balso teisę turinčių piliečių.
Net jei ši nuostata negaliotų, net pagal paprastiems klausimams keliamus reikalavimus toks referendumas veikiausiai neįvyktų, nes 50 proc. rinkėjų paprastai tiesiog neateina į rinkimus. Per šių metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus rinkėjų aktyvumas siekė 47,17 proc., 2014-aisiais Europos Parlamento rinkimuose – 47,35 proc., 2012 metų Seimo rinkimuose – 52,92 proc., o 2008-ųjų Seimo rinkimuose – 48,59 procento.
Didesnio aktyvumo tikimasi, jei įteisintume elektroninį balsavimą. Tačiau liberalų siūlomo referendumo ir tai neišgelbėtų. Užsienio patirtis rodo, kad elektroninis balsavimas rinkėjų aktyvumą padidina tik keliais procentais. Esant tokiam aktyvumui (nėra pagrindo tikėtis didesnio) referendumas arba neįvyktų, arba sprendimas nebūtų priimtas. Kad jis būtų priimtas, net ir atėjus daugiau nei pusei rinkėjų, „už“ turėtų balsuoti beveik 100 proc. referendumo dalyvių.
Tačiau Lietuvoje tokio dvigubos pilietybės palaikymo tikrai nėra. Sausį atliktos apklausos duomenimis, masiniam dvigubos pilietybės įteisinimui pritartų viso labo 57 proc. rinkėjų. Viena vertus, tai dauguma. Kita vertus, ji yra gerokai mažesnė nei reikėtų tokiam referendumui įvykti. Be to, ši dauguma yra ne didėjanti, o mažėjanti, nes dar 2009 metais parama dvigubai pilietybei siekė per 70 procentų.
Jeigu būtų sudarytos sąlygos sąžiningai, t. y. abiejų šalių argumentus vienodomis sąlygomis transliuojančiai informavimo kampanijai, šis skaičius vargu ar galėtų drastiškai pasikeisti. Taigi aišku, kad siūlomas referendumas nebūtų pripažintas įvykusiu. Susipratus, jog dabartinis Referendumo įstatymas tikrai neleidžia liberalų siūlomu būdu įteisinti masinės dvigubos pilietybės, pasiūlyta įstatymą pritaikyti prie konkretaus referendumo poreikių – sumažinti dalyvavimo kartelę. Viešai pripažįstama, jog siūlymas skirtas tam, kad referendumas pavyktų. Toks mąstymas daro gėdą teisinei valstybei: „Šitas referendumas patinka – palengvinam, kitas nepatinka – pasunkinam.“ Tai leistų Seimo daugumoms pagal užgaidą manipuliuoti referendumų šansais.
Dešimčių Seimo narių parašai po šia avantiūristiška ir teisininkų jau sukritikuota iniciatyva – tikras populizmo triumfas Lietuvoje. Galvodami apie liberalų pasiūlymą, negalime užsimerkti ir nematyti, jog egzistuoja reali geopolitinė grėsmė Lietuvai. Tarkime, per stebuklą referendumas įvyksta. Pataisa ištrintų bet kokius konstitucinius dvigubos pilietybės apribojimus.
Negana to, pats jos draudimas taptų galbūt prieštaraujantis Konstitucijai. Lietuvoje yra apie 180 tūkst. potencialių Rusijos piliečių. Puikiai žinome kelis dalykus. Pirma, Rusijos nacionalinio saugumo strategijoje numatyta Rusijos pareiga ginti savo piliečių teises užsienyje. Antra, Rusija jau dabar vaizduoja Lietuvą kaip fašistinę valstybę. Trečia, Klaipėdos rusų politikas tarptautinėse konferencijose ir tai pačiai Rusijai jau dabar skelbia, kad rusai Lietuvoje yra diskriminuojami, jaučiasi kaip antrarūšiai piliečiai, jų teisės pažeidžiamos. Tokie kaltinimai išpučiami vien todėl, kad rusų kalba nėra pripažįstama regionine Klaipėdoje. Ketvirta, panašiu pretekstu apšaukusi Ukrainą fašistine valstybe, Rusija jau išėjo „ginti savo tautiečių“ (net ne piliečių!) užsienyje, kai okupavo Krymą.
Rizikuojame sukurti būtent tokią situaciją Lietuvoje. Liberalai ramina, kad jų siūloma Konstitucijos pataisa nekelia grėsmės, nes Pilietybės įstatyme įrašysime, kad dvigubą pilietybę leidžiame tik tampantiesiems NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiais. Tačiau tai vis vien problema. Pirma, įstatymą pakeisti yra gerokai lengviau negu Konstituciją, todėl tai būtų labai trapus saugiklis. Antra, priėmus liberalų siūlomą Konstitucijos pataisą, minėtas apribojimas įstatymu galbūt prieštarautų naujajam Konstitucijos tekstui. Tereikėtų kam nors kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), ir nežinia, kokio atsakymo sulauktume. Ar neatsidurtume situacijoje, kai reikės referendumo, kad galėtume apskritai kam nors uždrausti turėti dvigubą pilietybę?
Trečia, tada iš tiesų kalbėtume apie piliečių diskriminavimą. Kodėl tapęs kitos ES šalies piliečiu Lietuvos pilietybę išsaugau, o tapęs Šveicarijos ar Norvegijos – nebe?
Nors jau dešimtmetį kone kasmet bandoma įteisinti masinę dvigubą pilietybę ir inicijuojami įvairūs referendumai, piliečiams taip ir nebuvo argumentuotai atsakyta į visus šiuos klausimus. Ką daryti? Suvokdami, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės tėra pigus populizmas, turėtume ieškoti kelių, kurie nebūtų iš anksto pasmerkti.
Logiškiausias jų – kreiptis į KT dėl dvigubos pilietybės klausimo išaiškinimo. Kitaip suformuluotas ir kitus aspektus akcentuojantis klausimas gali lemti ir kitokį atsakymą, atverti naujų galimybių. Niekam ne paslaptis, kad KT sprendimai neapsiriboja griežtu Konstitucijos teksto aiškinimu ir gali pateikti netikėtumų. Kodėl nepabandžius?
Nuotraukoje: Seimo narė Agnė Bilotaitė.
2015.06.03; 07:27
