Tikriausiai daug kas iš mūsų perskaitėme Stasio Jakeliūno publikaciją „V.Putinas pavėlavo – Lietuva jau okupuota“ (tekstas pasirodė gegužės 13-ąją lrytas.lt portale).
Tiems, kurie nėra susipažinę su minimu straipsniu, rekomenduojame perskaityti.
Tačiau siūlydami susipažinti su buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjo įžvalgomis norime pabrėžti, jog publikacija mums paliko keistą įspūdį.
Teksto autoriaus intencijos – lyg ir gražios. Jis nori, kad Lietuva taptų turtingesnė, saugesnė. Jis apgailestauja, kad daugumai į valdžią patekusių politikų valstybės interesai – nė motais. Jis kritikuoja „ydingą, sau tarnaujančią politinę sistemą“.
Ir vis dėlto šią publikaciją norėtųsi priskirti rašiniams, kurių autoriai nesugeba ar specialiai nenori matyti Prezidentės nuopelnų ir akivaizdžios Rusijos grėsmės.
S.Jakeliūno tekstas – vien konstatuojamojo pobūdžio. Straipsnio autorius nepasako nieko naujo. Tiesiog kartoja jau daug sykių Rūtos Janutienės laidose girdėtas, iki gyvo kaulo nusibodusias tezes, kokią blogą prezidentę išsirinkome ir kokia beviltiška Lietuvos vidaus padėtis.
Esą šimtai milijonų eurų krašto apsaugai ir atgaivinama šauktinių kariuomenė mūsų neišgelbės; prezidentė negali gyventi be priešų; D.Grybauskaitė – V.Putino klonas; prezidentė nėra ir negali būt demokratiška; ji neturi ilgalaikės ir konstruktyvios raidos strategijos; ji moka tik skaldyti, kontroliuoti ir kariauti; pirmojoje kadencijoje ji kariavo su vietiniais oligarchais ir partijomis, dabar su Kremliumi; nesugeba ir nenori telkti kūrybiškų žmonių…
Tiesa, S.Jakeliūno publikacijoje pažeriama priekaištų ir premjerui Algirdui Butkevičiui, kuris neva užsiima rytietiško pobūdžio vaidyba ir yra pats tikriausias „politikos chameleonas“.
S.Jakeliūno kritikos sulaukė ir niekam tikusios lietuviškosios politinės partijos, kuriose esama itin mažai valstybės reikalais susirūpinusių narių.
Tačiau daugiausiai aštriausių priekaištų pažerta vis tik Daukanto aikštėje reziduojančiai vadovei.
Taigi prie tų, kuriems nuolat vaidenasi Dalios Grybauskaitės nuodėmės (režisierius Rimas Tuminas, žurnalistė Rūta Janutienė, politologas Lauras Bielinis, politikas Vytenis Andriukaitis, istorikas Česlovas Laurinavičius…) prisijungė, regis, dar ir ekonomistas S.Jakeliūnas.
XXX
Ši situacija primena 1990-1992-uosius metus. Tomis dienomis maža, bet labai triukšminga grupelė žurnalistų, politikų bei visuomenės veikėjų, sakykim, Arvydas Juozaitis, Bronislovas Genzelis, aršiai kritikavo tuometinį Lietuvos vadovą prof. Vytautą Landsbergį. Žarstė panašius kaltinimus kaip dabar žarstomi prezidentei. Tik pamanyk, V.Landsbergis – nemoka susitarti su Michailu Gorbačiovu, atstumia inteligentiją, nesivadovauja demokratinėmis normomis. Nesibodėta jo lyginti net su milijonus žmonių išžudžiusiais polpotininkais ir chunveibinais.
Dabar, prabėgus daugiau nei dviems dešimtmečiams, akivaizdu, kad profesorius elgėsi teisingai, „nemokėdamas susitarti su Gorbiu“, o inteligentija, kurią profesorius neva atstūmė, pati daug kur kalta, užėmusi atsargaus stebėtojo poziciją arba rinkdamasi nekonstruktyvius „kritika vardan kritikos“ bei "menininkas visuomet opozicijoje" variantus.
Manau, ilgainiui išryškės ir tikrosios D.Grybauskaitę puolančiųjų intencijos. Išauš diena, kai džiaugsimės, jog pirmieji išdrįsome Vladimiro Putino valdomą Rusiją pavadinti „teroristinių požymiu turinčia valstybe“, jog kryptingai šokdinta Darbo partija, jog priekaištauta VSD vadovui Gediminui Grinai, esą šis tik konstatuoja grėmes, bet jų nešalina…
Juolab kad keistosios publikacijos „V.Putinas pavėlavo – Lietuva jau okupuota“ autorius nesiūlo konkrečių gydymo receptų. Išvardino tai, kas ir taip mums visiems aišku: „į valdžią dažnai veržiasi ir dažniausiai prasiveržia tie, kuriems pirmiausia rūpi asmeniniai reikalai“.
O kas, ką ir kaip turėtų nuveikti, kad į politiką ateitų kuo daugiau padorių, sąžiningų, kompetetingų ir šalies interesais nuoširdžiai susirūpinusių žmonių, – nė žodelio. Paskutinysis buvusio premjero patarėjo S.Jakeliūno sakinys – iškalbingas. Tik pamanyk: „Apie tai, kodėl Lietuvoje susikūrė tokia ydinga, sau tarnaujanti politinė sistema ir kaip ją reikėtų keisti – kituose rašiniuose“.
Štai taip. Apie svariausius dalykus – vėlesniuose tekstuose, kurie nežinia kada ir kur pasirodys. O jei ir pasirodys, ar ten tikrai rasime konkrečių rekomendacijų, patarimų?
XXX
Beje, norint suvokti visas paskutiniojo S.Jakeliūno teksto keistenybes, verta susirasti žurnalo „Valstybė“ šių metų gegužės mėnesio numerį ir perskaityti Eduardo Eigirdo publikaciją „Nors ir keista, naujas „Gazprom“ taikinys – Algirdas Butkevičius“.
Šiame tekste žurnalo redaktorius E.Eigirdas užsimena, jog nepavykus planui A – „nukalti“ D.Grybauskaitės, imtasi plano „B“. Iš pradžių – „nukalti“ tuos politinius lyderius, kurie veikia išvien su D.Grybauskaite, o tada grįžti prie prezidentės.
Ar tikrai esama jėgų, kurioms labai knieti neutralizuoti D.Grybauskaitės veiklą? Paaiškinimą rasime citatoje iš kito žurnalo „Valstybė“ straipsnio „Kas padės D.Grybauskaitei modernizuoti lietuvišką kapitalizmą?“
Ten rašoma: „Labai svarbu, kad ekonomikos modernizavimo svarbą suprastų bent jau ta inteligentijos dalis, kuri nėra susijusi nei su vietos, nei su Rusijos koncernų interesais, bei aktyviai šiuo supratimu dalytųsi su visuomene. Nes tai, jog šiandien, nepaisant Rusijos krizės, ekonomika auga, yra padarinys to, kad ilgą laiką dominavusią koncernams naudingą politiką bent per krizę pakeitė daug atsakingesnė Andriaus Kubiliaus Vyriausybės politika, kurią rėmė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dėl šios politikos buvo ne tik apkarpyti „Gazpromo“ čiuptuvai, bet ir įtvirtinti atsakingos finansų politikos principai, mažinantys egocentriškų jėgų, siekiančių įsisavinti valstybės finansus, destruktyvią įtaką“.
XXX
Beje, norintiems įsigilinti į premjero A.Butkevičiaus patarėjo S.Jakeliūno priekaištus, esą mūsų nuo okupacijos neišgelbės nei milijonai eurų, nei šauktinių kariuomenė, rekomenduočiau atsiversti vieną iš paskutiniųjų žurnalo „Veidas“ numerių. Ten skelbiamas išsamus straipsnis „Kaip atrodytų agresija prieš Lietuvą: „žalieji žmogeliukai“ ar konvencinis karas?“ Publikacijoje smulkiai išdėstyta, kas mums gali padėt apsisaugoti nuo Rusijos puolimo.
Toje publikacijoje savo įžvalgomis dalinasi daug kompetetingų gynybos ekspertų: kariuomenės vadas generolas majoras Vytautas Jonas Žukas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Valdas Rakutis, Vilniaus Universiteto TSPMI lektorius, karybos ekspertas Deividas Šlekys, VU TSPMI docentas Tomas Janeliūnas, gynybos ekspertas Aleksandras Matonis, politologas Vytis Jurkonis, buvęs kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis.
Nė vienas iš jų nepareiškė, kad Lietuvos gynyba – paprastas užsiėmimas. Net ir mums, civiliams, akivaizdu, jog veiksminga gynyba susideda iš daugelio elementų. Bet juk veiksminga gynyba neįsivaizduojama ir be solidaus finansavimo, ir be šauktinių kariuomenės. Ekonomistas S.Jakeliūnas neskaitė minėtos publikacijos?
XXX
Beje, portalas slaptai.lt nesako, kad D.Grybauskaitė – niekad niekur neklystanti prezidentė. Nėra nekritikuotinų politikų. Bet geriausia, kai kritika būna konstruktyvi. Ar turime konstruktyvios kritikos pavyzdžių?
Žurnale „IQ“ perskaičiau politikos apžvalgininko, Rytų Europos studijų centro direktoriaus Mariaus Laurinavičiaus komentarą „Du diplomatijos vedai“, kur jis priekaištauja prezidentei, kodėl ši, nepraleidžianti progos kritikuoti Kremliaus valdžią, vieną sykį vis tik nesuskubo garsiai prabilti.
Omenyje turimas atvejis, kai Estijos ir Latvijos prezidentai viešai ir garsiai prašė Vokietijos politikų, jog Baltijos valstybėse būtų nuolat dislokuotos gausios NATO pajėgos. Lietuvos vadovė tąsyk nuo viešų garsių komentarų susilaikė. Tokią nuomonę susidarė minėtas politologas.
Tiesa, dabar jau žinome, jog politikos apžvalgininko M.Laurinavičiaus komentaras – per daug griežtas. Lietuvos vadovė palaikė Estijos ir Latvijos prašymus.
Tačiau anuomet išties galėjo susidaryti įspūdis, girdi, Prezidentė D.Grybauskaitė neprisijungia prie Vokietijai adresuotų oficialių Talino ir Rygos prašymų itin … entuziastingai bei ryžtingai.
Tad politologo M.Laurinavičiaus priekaištai „dėl Baltijos šalių solidarumo ir politikos koordinavimo principų“ nesilaikymo – galimi. Ekonomisto S.Jakeliūno priekaištai – keisti.
Ironiškai kalbant, Vladimiras Putinas niekur nepavėlavo – Lietuva vis dar laisva.
Nuotraukoje: Slaptai.lt redaktorius žurnalistas Gintaras Visockas.
2015.05.17; 11:27
