Sekmadieniniai pamąstymai. Filmas apie Blogio genijų


Print

Štai ir pasitaikė proga atidžiai, ramiai peržiūrėti prancūzų režisieriaus Nikolos Tonevo dokumentinį filmą „Slaptieji Putino turtai“ (Putins Hidden Treasure).

Filmas vertingas pirmiausiai pažintine prasme. Apie Rusijos prezidentą iki šiol, regis, šį tą žinojome, bet tuo pačiu mūsų žinios nebuvo paremtos konkretesniais vaizdais. Dabar, po filmo peržiūros, galime brėžti ryškesnes išvadas. Įtarimai, spėjimai įgauna griežtesnius kontūrus.

Vladimiras Putinas – labai turtingas. Tikriausiai vienas iš turtingiausių Europos, o gal net ir pasaulio žmonių. Politologas Stanislavas Belkovskis mano, kad Kremliaus valdovas savo sąskaitose sukaupęs per 40 milijardų JAV dolerių.

Be abejo, šie turtai įgyti neteisėtais būdais. Laikantis įstatymų tokių turtų sukaupti negalėtų net pats gabiausias Leniningrado merijos klerkas, KGB karininkas ar šalies prezidentas. Nepajėgtų sukaupti nei per 15, nei per 25, nei per 150 metų.

V.Putinas – sugebėjo.

Dabar jau ne tiek svarbu, kiek milijonų eurų kaštuojančių laikrodžių V.Putinas turi savo kolekcijoje ir kiek jų išdalino reklamos sumetimais. Nesvarbu, kiek pasiimta vadinamųjų „otkatų“ restauruojant Kremliaus rūmus, tiesiant greitkelį Maskva – Sankt Petergurgas ar ruošiantis Sočio olimpiadai. Nesvarbi ir jo Versalio rūmais pramintos vilos Gelenžike kaina bei kontrolinių akcijų paketų dųjų ir naftos įmonėse svetima pavarde vertė.

Sukrečia, kokiomis priemonėmis Kremliaus valdovas sukaupė savuosius turtus. Jo turtai paženklinti žmonių krauju. Kraujo pralieta daug. Sumušti, nužudyti, nutildyti Kremliaus vadovą kritikavę žurnalistai, iš pareigų atleisti, nustumti, sukompromituoti, nušauti pažeidimus pamatę prokurorai, tardytojai, nusikaltimus įžvelgę politikai, sužlugdyti iš V.Putino įtakos išsiveržę verslininkai…

Todėl V.Putinas ir panašus į Blogio genijų, kuris, susidorodamas su savo oponentais, nedaro klaidų. Blogio genijus lengvai, tarsi be ypatingų pastangų sugeba nuo kelio pašalinti visas kliūtis, trukdančias jam siekti įtakos bei pasakiškų turtų.

Bent iki šiol jam sekėsi. Neutralizuoti visi alei vieno rimtesni kritikai. Blogio genijus neturi sau lygių, likviduodamas oponentus bei nepalikdamas įkalčių.

Todėl ir neramu: šis pinigams ir turtams liguistai godus vyras gražiuoju nesitrauks iš Kremliaus apartamentų. O jei pavargęs ir sutiks užleisti kėdę įpėdiniui, tai tik tokiu pačiu būdu, kaip kadaise pasitraukė pirmasis Rusijos federacijos prezidentas Borisas Jelcinas – užsitikrindamas absoliučią teisinę neliečiamybę iki gyvos galvos.

Vadinasi, kvaila puoselėti iliuzijas, esą V.Putiną kada nors pakeis bent kiek padoresnis, sąžiningesnis, šviesesnis asmuo?  

Po filmo peržiūros normalios psichikos žiūrovas, man regis, nebegalės žavėtis nei Vladimiru Putinu kaip energingu šalies vadovu, nei įgyvendinama jo politika iš neva pažeminimo liūno iškeliant neva nepagrįstai nuskriaustą Rusiją.

Tad aritmetika paprasta. Kuo daugiau šį filmą pamatys vakariečių, tuo labiau Amerikos ir Europos Sąjungos piliečiams bus paprasčiau užjausti Ukrainą bei suprasti Baltijos valstybių nerimą.

Kuo daugiau šį filmą pamatys Rusijos piliečių, tuo bus geriau pačiai Rusijai – mažės aklų, primityvių agresijos bei karo garbintojų.

Bet kaip padaryti, kad šį filmą peržiūrėtų kuo daugiau abejingųjų ir abejojančiųjų, aklų bei suklaidintų?

Filmas, sprendžiant iš pranešimų portaluose delfi.lt bei lrytas.lt, parodytas Belgijoje, Kanadoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje.

Kai jį rodė Estijos televizijose, prie televizorių  ekranų susirinko per 30 proc. auditorijos. 30 proc. – tai didelis skaičius. Tiek žiūrovų prie televizoriaus ekranų sukviečia tik labai populiarūs, sumaniai reklamuojami masinės produkcijos meilės serialai bei nuotykiniai detektyvai.

Vadinasi, žmonės domisi politika, pasiilgę politikos, jei tik apie politines aktualijas jiems pasakojama suprantama kalba.

Tačiau Estija – dar ne visa ES. Kada šį filmą, beje, narpliojantį tik finansines Blogio genijaus aferas, išvys, pavyzdžiui, Bulgarija, Italija ir Vengrija – ES valstybės, kurių lyderiai linkę flirtuoti su agresyviuoju, jokių taisyklių ir susitarimų nepripažįstančiu Rusijos valdovu?

O juk pats metas kurti dokumentinius filmus, pasakojančius ne tik apie finansinius, bet ir apie karinius Blogio genijaus nusikaltimus – Čečėnijoje, Gruzijoje bei Ukrainoje.

Finansiniai, ekonominiai nusižengimai – ne pati didžiausia nuodėmė.

2015.05.03; 17:22  


Prisijunkite prie diskusijos