Sekmadieniniai pamąstymai. Kada išvysime Rusijos šnipams skirtas instrukcijas?


Print

Rusiškoje viešojoje erdvėje gausu informacijos, jog WikiLeaks ir vėl atskleidė naują pluoštą slaptų pranešimų. Ir, kaip visuomet, keletas iš paviešintų slaptų pranešimų – nenaudingi būtent JAV slaptosioms tarnyboms.

Pavyzdžiui, leidinyje „Komersant“ paskelbtas platus Jelenos Černenkos straipsnis „WikiLeaks pateikė instrukcijas CŽV agentams“. Minėtoje publikacijoje smulkiai išdėstyta, kaip CŽV agentai, naudodami slaptus dokumentus, privalo apeiti saugumo sistemas įvairių šalių oro uostuose, įskaitant ir Rusiją.

Dokumentas nėra senas. Nurodyta data – 2011-ieji metai. Dokumento pavadinimas – „Pakartotina patikra“. Kas gi ten parašyta?

Šnipams rekomenduojama būti pasiruošusiems, kad kruopščiai bus tikrinami visi rusiškoje vizų anketoje nurodyti duomenys, patariama pirkti bilietus iš anksto ir ne už grynuosius pinigus, pasų kontrolėje kviečiama elgtis kuo natūraliau, jokiu būdu nerodant apėmusio nerimo. O tiems, ką pasienio tarnybų darbuotojai pasiuntė papildomai kontrolei, patariama nė per milimetrą nenukrypti nuo oficialiai išguldytos legendos.

Rekomendacijos nepanašios į kvapą gniaužiančią sensaciją. Šias rekomendacijas galima surašyti vadovaujantis ir sveiku protu bei gyvenimiška patirtimi. Tačiau akivaizdu, jog šis demaskavimas – nemalonus JAV slaptosioms tarnyboms. Juk smulkmenų tokiose sferose vargu ar pasitako.

Antroji paviešinta instrukcija – dar naujesnė. Nurodyti 2012-ieji metai. Pavadinimas – „Bendrosios žinios apie Šengeną“. Joje aprašyti pavojai, kuriuos kelia įprastos patikros procedūros Šengeno erdvėje. Pasirodo, Amerikos žvalgams ypač pavojingos Šengeno informacinė sistema (SIS), Europos pirštų atspaudų duomenų bazė EURODAC ir Europos išorinių sienų saugumo sąjungos agentūra FRONTEX.

Vadovėlyje pažymima, kad dabar Šengeno zonoje nenaudojamas biometrinis patikrinimas asmenims, keliaujantiems su JAV pasu, tačiau, CŽV nuomone, tokios sistemos įdiegimas „sustiprins asmens atskleidimo pavojų“. Pasak instrukcijos, tokia sistema gali būti įdiegta 2015 metais kaip dalis EES sistemos.

Amerikos CŽV (Centrinei žvalgybos valdybai) susirūpinimą kelia ir Visa Information System, aprėpianti pirštų atspaudų duomenų elektroninę bazę, galinčią demaskuoti tuos, kurie naudojasi suklastotais pasais. CŽV įsitikinimu, tai – galima rimta kliūtis agentams prasiskverbti į Šengeno susitarimo šalis.

Šiose instrukcijose esama ir rekomendacijų, kaip keliaujantiems su suklastotais pasais CŽV darbuotojams nepakliūti pakartotinei patikrai. Iš dokumentų matyti, kad daugelio šalių, įskaitant ir Rusiją, specialiosios tarnybos atlieka keleivių asmenybės patikrą dar tik jiems padavus pareiškimą vizai gauti.

Agentai perspėjami: jeigu jie vizos anketoje nurodys ryšį su kokiomis nors savo šalies valstybinėmis institucijomis ar karinėmis struktūromis, į juos iškart bus sutelkta daugiau dėmesio.

Kruopščiausią keleivių patikrą, kaip pasakyta dokumentuose, atlieka Izraelio Ben-Guriono oro uosto ir „dar poros kitų“ darbuotojai. Lengviausia pasienio kontrolę praeiti Europos Sąjungos šalių oro uostuose, nes ES normos nurodo pasienio tarnybų bendradarbiams paso patikrinimui skirti ne daugiau kaip 20 sekundžių.

Toliau pasakyta, kaip elgtis, kad nepatektum papildomai patikrai. Pirmiausia neverta pirkti bilieto dieną ar dvi prieš skrydį ir už grynuosius. Taip pat reikia turėti omenyje, kad daugelis oro linijų, parduodamos valstybinėms struktūroms bilietus su nuolaida, tą specialiai paženklina, ir tą ženklą mato pasienio tarnybų bendradarbiai. Neverta pirkti bilieto į vieną pusę, o jeigu šnipas apsimes turistu – vietos biznio klasėje.

Instrukcijoje taip pat pasakyta, kad pasienio tarnybų bendradarbiai įtariai žiūri į keleivius be bagažo ar su bagažu, neatitinkančiu pareikšto kelionės tikslo. Taip pat nerekomenduojama turėti su savimi uždraustų įsivežti į tam tikras šalis daiktų: Irane – tai foto ir vaizdo medžiagos apie opoziciją, o, pavyzdžiui, Bahreine – neįprastos aparatūros. Įtarimą gali sukelti ir naujų daiktų gausa bagaže: nenaudota elektroninė aparatūra ar neišpakuoti ir neprimarginti pastabų kelionių vadovai.

Atvykus į oro uostą reikia nenustebti, kai būsite slapta sekamas dėl neįprasto elgesio: drebančių rankų, padažnėjusio kvėpavimo, sustiprėjusio prakaitavimo, paraudimo ir vizualinio kontakto vengimo. Per pasų kontrolę nereikia kaitalioti vietos vienoje eilėje į kitą ir pernelyg atidžiai studijuoti ant sienų iškabinėtas instrukcijas keleiviams.

O jeigu jau agentą vis dėlto pasiuntė papildomai patikrai, jam patariama, „jokiu būdų nenukrypti nuo savo legendos“. Iš dokumentų matyti, kad vidutiniškai apie 12 proc. keleivių su Amerikos pasais pasaulio oro uostuose siunčiami papildomai patikrai pagal atsitiktinės atrankos principą.

Agentams patariama būti pasirengusiems tam, kad juos paprašys atidaryti savo asmeninį paštą ar paskyrą socialiniuose tinkluose (instrukcijoje minimi Facebook, Linkedin ir Foursquare).

O jeigu žvalgas apsimeta pardavimų ekspertu ar rinkodaros specialistu, jam verta įsivesti paskyrą Twitter‘yje. Į klausimus reikia atsakinėti be pauzių, nereikalingų detalių ir tokių intarpų kaip „tiesą sakant“, „iš tiesų“ ar „kaip Dievą myliu“.

Žodžiu, nors šiuose paviešinimuose ir nėra ypatingai didelių paslapčių, CŽV vargu ar džiūgauja. Viešumas bet kokiai žvalgybai – peilis į nugarą. Tad nereikia stebėtis oficialia CŽV reakcija – „nebus jokių komentarų“. Jeigu komentuosi, tik išsiduosi, kad tau – skauda.

XXX

O kaip Lietuva privalėtų reaguoti į tokius demaskavimus? Žinoma, smalsu, kaip gi užsieniuose pluša JAV slaptieji agentai, kaip jie įveikia atidžius patikrinimus oro uostuose, kaip tvardosi kritinių situacijų metu. Visuomenės smalsumas – natūralus.

Ir vis dėlto nederėtų pamiršti, jog Amerika – vienintelė itin stipri mūsų sąjungininkė. Visos kitos mūsų sąjungininkės ir partnerės – ne tokios stiprios, įtakingos ir galingos kaip JAV.

Vaizdžiai tariant, jei mus kas nors gins – tai tik Amerika. Jei gins Amerika, tai gins ir prancūzai, ir vokiečiai. Net lenkai gins, nors mes ir neįteisiname lenkiškų užrašų. O jei Amerika dėl vienokių ar kitokių priežasčių nuo mūsų nusisuks (patarimų, esą Amerikai neturėtų rūpėti Baltijos valstybių likimas, nes Lietuva, Latvija ir Estija – per mažai reikšmingos, – užtektinai), tai neužtars nei prancūzai, nei vokiečiai. Neužtars ir lenkai, neužtars net tuo atveju, jei lenkų kalbą Lietuvoje, ironiškai kalbant, paskelbtume antrąja valstybine kalba – leistume bet kokius lenkiškus užrašus visose Vilniaus ar Šalčininkų gatvėse.

Todėl mums, lietuviams, turėtų rūpėti, kokias gi rekomendacijas skaito į Vakarus susiruošę Rusijos slaptųjų tarnybų agentai. Mums pirmiausiai turėtų būti svarbu, kaip atpažinti į Europą atvykusį Rusijos FSB, GRU ar SVR agentą. Mes privalome būti smalsūs ir žingeidūs ieškodami ne Amerikos, o Rusijos slaptųjų agentų.

2014.12.28; 10:23 


Prisijunkite prie diskusijos