“Šnipų medžioklė” stabdo Rusijos mokslo raidą


Print

Igoris Sutiaginas iki šiol saugo aplanką su paslaptimis, kurias neva tai pardavė Amerikos CŽV vadovybei, rašo “Time” korespondentas Simonas Šusteris.

Neseniai S.Šusteris buvo susitikęs su I.Sutiaginu, dabar dirbančiu kariniame analizės centre Londone, ir savo akimis pamatė tą medžiagą.

„Tai daugiausia iškarpos iš laikraščių ir Rusijos karinių žurnalų puslapių kopijos, išblukusios, aptrintos. Dvidešimtojo amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje du amerikiečiai pasamdė jį panašioms iškarpoms rinkti, kad po kruopelytę gautų informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas. I.Sutiaginas mielai sutiko, nes jo kaip mokslinio bendradarbio alga buvo menkutė. Bet šnipinėjimo manijos, kuri dabar Rusijoje virto valstybės politika, fone to papildomo uždarbio pakako, kad 2004 metais I.Sutiaginas būtų pripažintas esąs kaltas dėl šnipinėjimo“, – rašo autorius, primindamas, kad galų gale I.Sutiaginas kalėjime atsėdėjo ne vienerius metus.

I.Sutiagino vardas iki šiol rusų mokslininkų vartojamas kaip perspėjimas. Buvo dar keletas panašių bylų, bet I.Sutiagino – pirmoji ir garsiausia.

Pats I.Sutiaginas per interviu davė tokį patarimą: „Dešimt kartų pagalvokite prieš bendradarbiaudami su bet kokiais užsieniečiais. Galima pakliūti į kalėjimą“.

Bet tas pats I.Sutiaginas perspėja: jeigu Rusijos mokslininkai laikysis tokio patarimo, jų tyrimus bus galima peržegnoti. „Šiandien nė viena tyrimų kryptis negali klestėti be tarptautinio bendradarbiavimo, kolegų recenzavimo ir mokslinių konferencijų“, – aiškina autorius. Tačiau, S.Šusterio požiūriu, naujas Rusijos įstatymas dėl valstybės išdavystės verčia mokslininkus rinktis: susitaikyti su intelektine izoliacija ar susigyventi su arešto baime.

„Tokio pasirinkimo vaisiai matomi iš tyrimo, paskelbto Rusijos paramos mokslui asociacijos“, – tvirtina autorius. Pranešime pasakyta, kad Rusijos mokslo būklė katastrofiška. „Užuot tyrinėjus naujus reiškinius, daugelis rusų mokslininkų darbų yra ne tiek mokslinio, kiek ideologinio ir propagandinio pobūdžio“, – sakoma dokumente.

„Šnipų medžiotojų“ spaudimas pranešime tiesiogiai neanalizuotas, mano žurnalistas. Viena iš autorių Lidija Trofimova sakė, kad jie negalėjo įsigilinti į tą problemą, nes pranešimą finansavo valstybė. „Kitas autorius, Denisas Andrejukas, sakė, kad kontržvalgyba rusų mokslininkams tapo „kažkuo panašiu į pančius“, – rašo autorius.

S.Šusteris primena rusų mokslo bėdas pastaraisiais dešimtmečiais: dešimtajame dešimtmetyje mokslo centrai buvo priversti prisitaikyti prie rinkos dėsnių, Vladimiro Putino laikais gausiai keliamos šnipinėjimo bylos. Astrofizikas Valentinas Danilovas, neseniai paleistas iš kalėjimo anksčiau termino, interviu S.Šusteriui sakė: „Aš iki dabar noriu sužinoti, kokias paslaptis pardaviau. Man iki šiol to niekas nepasakė“.

„Jeigu žiūrėsime įstatymą, pasirašytą V.Putino lapkričio mėnesį, tas klausimas praras prasmę“, – rašo autorius. Jo nuomone, naują įstatymą dėl valstybės išdavystės galima pažeisti netyčia, net jeigu neturi leidimo dirbti su slapta medžiaga: pakanka apsvarstyti kokią nors laikraščio publikaciją apie Rusijos ginklus su kuo nors iš „tarptautinės organizacijos“ – nors ir iš “Raudonojo Kryžiaus”, nors ir iš žurnalo “Time”, mano S.Šusteris.

Nuotraukoje: Rusijos mokslininkas Igoris Sutiaginas, kurį apkaltino šnipinėjus užsienio valstybei.

Šaltinis: “The Time”

2012.12.28


Prisijunkite prie diskusijos