Ne tie lavonai – ir sprogmuo dešroje


Print

„96-ies žmonių, kartu ir Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio, žūtis lėktuvo katastrofoje prie Smolensko 2010-ųjų metų balandžio 10-ąją dieną tapo dar vienos katastrofos, tiesa, šiek tiek kitokios, priežastimi, – rašo “Der Spiegel” apžvalgininkas Ulrichas Kriokelis. 

Jis taip pat rašo: „Begalė klaidų, padarytų tiriant iš tikrųjų nacionalinę tragediją, kursto sąmokslo teorijos šalininkus, netikinčius oficialiąja versija ir manančius, kad prieš jų prezidentą buvo įvykdytas pasikėsinimas“.

O tokių, manančių, kad pasikėsinimą įvykdė Rusijos specialiosios tarnybos su jo pagrindinio politinio varžovo – dabartinio ministro pirmininko Donaldo Tusko žinia, kaip sakoma straipsnyje, Lenkijoje nemažai – apie trečdalis visų gyventojų, bet ir šios teorijos priešininkų nuolat mažėja – nuo 63 proc. gegužę iki 56 proc. gruodį.

„Nepriklausomybės žygis“, surengtas aršaus sąmokslo teorijos šalininko ir žuvusiojo brolio Jaroslavo Kačinskio, subūrė ne mažiau dešimties tūkstančių žmonių. „Tokiu būdu ši versija krenta į palankią dirvą, – mano žurnalistas. – O ir stiprėjantį lenkų skepticizmą lengva paaiškinti tiek rusų, tiek ir lenkų neapsižiūrėjimais tyrimo eigoje“.

Ko verta vien istorija su abipusiais kaltinimais, kad slepiama tiesa, kuriais švaistėsi lenkų politikai išspausdinus laikraštyje “Rzeczpospolita” skandalingą ir vėliau pašalintą straipsnį apie neva tai rastus ant lėktuvo skeveldrų sprogstamųjų medžiagų pėdsakus, pažymi leidinys.

Arba skandalas dėl supainiotų lėktuvo katastrofos aukų palaikų, kai per ekshumaciją paaiškėjo, kad Rusija, neprileidusi prie tyrimo savo teritorijoje kolegų lenkų, nesugebėjo teisingai identifikuoti žuvusiųjų palaikų pagal DNR mažiausiai šešiais atvejais. O ir su vertėjais Maskva apsižioplino, rašo U.Kriokelis.

Pranešime, kurį parengė Rusija, stokojama savikritikos, tęsia autorius. „Net neminima, kad Rusija ne tik neperspėjo Lenkijos lakūnų, jog praktiškai nenaudojamas karinis aerodromas esant tokiam stipriam rūkui buvo netinkama vieta nusileisti, bet ir pateikė pilotui neteisingus rodmenis, perspėjusi pernelyg vėlai“. Girdi, viskuo kalta Lenkija, ir būtent prezidento lainerio pilotai bei Lenkijos KOP vadas Andžejus Blasikas, davęs įsakymą leistis, būdamas neblaivus.

Nuo tyrimo pradžios praėjo jau beveik treji metai, tačiau nei Rusijos, nei Lenkijos tyrėjai, parengę jau ne mažiau šimto tomų tyrimo medžiagos, taip ir neįstengė pateikti aiškaus vaizdo, kas atsitiko. „Nepaisant to, kad viskas liudija nelaimingą atsitikimą, nesugebėjimas išsiaiškinti tą reikalą parankus tik vienam žmogui – Jaroslavui Kačinskiui“, – apibendrina U.Kriokelis. Jo partija neseniai įsteigė savo tyrimo komisiją.

Nuotraukoje: taip atrodė Lenkijos prezidento lėktuvas tuoj po katastrofos ties Smolensku.

Šaltinis: „Der Spiegel“

2012.12.28


Prisijunkite prie diskusijos