Sekmadieniniai pamąstymai. Kas ir kodėl platina kapituliantiškas nuotaikas?


Ir vėl gerų žinių kur kas mažiau nei blogų. Juodosios žinios stelbia viltingas.

Tiesa, bandymas žvelgti į Lietuvą ir pasaulį per blogų – gerų pranešimų prizmę nereiškia, kad mus turėtų apnikti kapituliantiškos nuotaikos. Nuleisti rankas – tai pasiduoti priešui dar neprasidėjus mūšiui.

Tačiau karti tiesa vis tiek geriau už saldžią saviapgaulę.

Prie daugmaž džiugių žinių derėtų priskirti agentūros „Associated Press“ išplatintus JAV valstybės sekretoriaus Džono Kerio (John Kerry) žodžius, kad „Amerika su savo sąjungininkėmis neketina žaisti rusiškų žaidimų“. Suprask, oficialusis Vašingtonas rimtai ruošiasi Kremliui taikyti papildomas ekonomines sankcijas dėl Vladimiro Putino ciniško vaidmens, trukdančio „Europos tarpininkautoms paliauboms Ukrainos rytuose“. Ir tai esą, pasak JAV valstybės sekretoriaus, nutiks artimiausiu metu.

Malonu girdėti ryžtingus amerikietiškus pareiškimus, nes Amerika vis tik per ilgai žaidė pagal Rusijos imperijos primestas taisykles. Metas  atsikvošėti. Jei Vakarai vis dar kantriai lūkuriuos vildamiesi, kad V.Putinas gera valia susiprotės nutraukti agresiją ir grąžinti tai, kas neteisėtai užgrobta Ukrainoje, gali atsitikti, jog rusiškų tankų riaumojimą išgirsime ir Baltijos valstybėse.

Papildomas bent jau ekonomines sankcijas Rusijai reikia taikyti vien už tai, kas Ukrainoje atsitiko po to nelemto antrojo Minsko „paliaubų“ farso. Vien už tai. Bet neryžtingiems Vakarams vis dar mažai nusikaltimų naujoms bausmėms, naujoms sankcijoms taikyti.

Daug žadantis amerikietiškas pareiškimas, kad Jungtinės Valstijos „neketina būti šitokio itin bailaus elgesio dalimi“. Tik nelabai aišku, ką ponas Dž.Keris turėjo omeny tardamas žodžius „bailus elgesys“. Europos Sąjungą? Nes bailiai nesielgia nei įžūli Rusija, puldama Ukrainą, nei Ukraina, besigindama nuo daug sykių stipresnio priešo.

XXX

Visi kiti pranešimai, susitikimai, įvykiai – kur kas liūdnesni. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Filipas Hamondas (Philip Hamond) pagaliau pripažino, jog ligi šiol taikytos drausminančios sankcijos pakenkė Rusijos ekonomikai, bet nepakenkė V.Putino politikai Ukrainoje.

Būtent: jei nori, kad ekonominės sankcijos duotų efektą, jas reikia taikyti, o ne jomis bauginti. Grasinimais V.Putino nesutramdysi.  

XXX

O kokias ateities vizijas brėžia NATO karinių pajėgų Europoje vadai? NATO karinių pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas Adrianas Bradšou (Adrian Bradshow) neatmeta galimybės, jog V.Putinas turi ketinimų pulti ir į NATO teritoriją. Generolo manymu, dabartinis Kremlius tikrai analizuoja, kaip Aljansas reaguotų, jei ginkluoti rusų „žalieji žmogeliukai“ įsiveržtų į pažeidžiamiausią NATO teritoriją – Baltijos valstybes. Vos tik Rusijos imperija pajus, kad NATO gins Baltijos valstybes „taip pat ryžtingai“ kaip dabar Vakarai gina Ukrainą, agresija – neišvengiama (apie šiuos pavojus kalbėta Karališkąjame jungtinių tarnybų institute Londone).

Juolab, kad Rusija užpuls Baltijos valstybes ne taip, kaip tikimasi. Ir tada, tikėtina, Vakarai, užuot žaibiškai reagavę, pradės svarstyti, ginčytis, ar tai jau tikras užpuolimas, ar dar ne, ar jau būtina taikyti 5-ąjį NATO straipsnį ar dar galima palaukti. Ir Baltijos valstybės vėl pateks penkiasdešimčiai metų vergijon. Nes protestai, okupacijos nepripažinimas pavergtoms tautoms – maža paguoda.

XXX

Liūdna dar ir dėl to, kad Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) atmeta kaltinimus, esą oficialusis Londonas krizės Ukrainoje dienomis gyveno „tarsi per miegus“. Argi nėra akivaizdu, jog britai miegojo beveik ištisus metus? Džiugu, kad bent po taip ilgai trukusio „katastrofiškai netinkamo“ elgesio oficialusis Londonas po truputį pramerkia akis.

XXX

Ką dar vertėtų žinoti? Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, parlamentaras, istorikas Arvydas Anušauskas išleido naują KGB veiklą analizuojančią knygą „KGB. Visiškai slaptai“. Ji priskirtina prie tų, kurias reikėtų perskaityti. Ypač jaunajai kartai ji padėtų geriau įsivaizduoti, kaip šiandien Lietuvoje veikia dabartinės Rusijos slaptosios tarnybos.

Pasak autoriaus, KGB sovietmečiu sugebėdavo Lietuvoje sekti iki dviejų tūkstančių žmonių. Bet ne mažiau svarbu žinoti, kiek Lietuvos žmonių „gano“ Rusijos slaptosios tarnybos dabar?

Pastaruoju metu į paviršių iškilo daug purvo. Kaip per pavasario potvynį. Bet Lietuvos įstatymai tokie, kad nė nebandyk konkrečiai analizuoti, kas mūsuose galėtų būti sumaniai užsimaskavę Rusijos įtakos agentais. Po teismus užtampys.

XXX

Dar reikėtų atidžiai perskaityti tarptautinių santykių specialisto Raimundo Lopatos ir filosofo Alvydo Jokubaičio veikalą „Lietuva kaip problema“, kurią, pristatant Lietuvos visuomenei, buvo išvardintos ES garbės nedarantis trumparegiškumas: Europa naiviai manė galinti plėstis iki begalybės ir rimtai nežiūrėjo į Rusijos grasinimus pradėti patį tikriausią karą. Taigi Europos analitikai, politikai ir žvalgybininkai nepajėgė atskleisti didžiausios Rusijos paslapties: kada V.Putinas blefuoja, o kada rimtai ruošiasi karui.

XXX

Patį slogiausią įspūdį šią savaitę paliko Rūtos Janutienės organizuotos laidos „Nuoga tiesa“ ir „Patriotai“, kur ieškota atsakymų į išties aktualius klausimus: ar eitumėte kariauti už Ukrainą, ar pritariate ginklų pirkimui už milijardą eurų („Lietuvos ryto“ televizija). Paieškos kartais būdavo itin keistos, nes pakviesti buvo ir šiomis rimtomis temomis nieko protingo pasakyti negalintys „analitikai“, pavyzdžiui, liūdnai pagarsėjęs Vytautas Šustauskas.

Žinoma, negalėtume tvirtinti, jog R.Janutienės organizuotose diskusijose buvo „smūgiuojama tik į vienus vartus“. Leista išdėstyti savo nuomonę ir tiems, kurie mano, kad Lietuvai reikalingi ginklai, kad Lietuva privalo padėti Ukrainai; Ukraina turi teisę gintis; Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai Minske patyrė diplomatinį pralaimėjimą; prezidentė Dalia Grybauskaitė pagrįstai apgailestauja, jog ES stokoja ryžtingų lyderių; Amerika ir Didžioji Britanija yra garantavusios Ukrainai teritorinį vientisumą, todėl privalo šį pažadą tesėti…

Tačiau pačios laidų vedėjos pozicija dažnai primindavo Rusijos propagandistų retoriką. Ir ypač nuliūdino žinomo režisieriaus Rimo Tumino pareiškimai.

2015.02.22; 17:41 

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *