Sekmadieniniai pamąstymai. Po mūsų – kad ir Tvanas


Print

Pavasaris jau baigiasi, o aš dar tik pora kartų girdėjau gegutę. Ir kaltas ne aš, o gegutė, kuri, atrodo, iš tų man žinomų vietų kažkodėl persikėlė į kitas vietas. Būdavo, kukuoja ir kukuoja rytą vakarą, turi ar neturi pinigų. Šįmet jos užkluptas turėjau.

O pavasaris irgi didelio mano pagyrimo nenusipelnė, nors klimatologė Galvonaitė nepavargsta mus mokiusi, kad nėra blogo oro, blogas tik apsirengimas. Žinom šitą išmintį, bet kas iš to: vis tiek norim saulės, šilumos, kurios mūsų gražioje tėvynėje ne per daug…

Dažnai pagalvoju: o kaip jaučiasi mano pažįstamo dukra su vyru, kilusiu iš Afrikos, ir vaikais pačioje Norvegijos šiaurėje, kur gilios ilgos žiemos, baltosios naktys ir nemalonus dorojamų žuvų kvapas? Jau ne vienerius metus jie ten „kala“ pinigus, negirdėdami nei Lietuvos gegučių kukavimo, nematydami nei tėvo obelų bei vyšnių žydėjimo. Parvažiavę tėvynėn, kažkodėl nenoriai kalba apie savo gyvenimą, turbūt nelabai turi kuo pasigirti. Žinau, kad, „užkalę“ pinigo, ketina bėgti iš to turtingo, bet atšiauraus krašto, tačiau ne į tėvynę, o į šiltus kraštus, arčiau vyro gimtosios Afrikos.

O dvigubos pilietybės ar norite? – klausiu. Žinoma! Čia dar gyvena mama, čia turime trijų kambarių butą, iš kurio šiek tiek kas mėnesį nubyra…

Turbūt visi emigrantai nori dvigubos pilietybės – ketina kada nors grįžti į Lietuvą ar neketina. Jokių pastangų, jokių įsipareigojimų ir pareigų – vieni privalumai.

Su nerimu laukiu to klastingo referendumo. Jeigu jis įvyks ir jeigu dviguba pilietybė bus įteisinta, lietuvių tautai referendumo iniciatoriai liberalai suduos mirtiną smūgį. Eligijus Masiulis kalba apie kažkokius saugiklius, bet tai tikrų tikriausi niekai. Mėginama visokiais būdais apeiti Konstituciją, kuri tik referendumu leidžia įteisinti dvigubą pilietybę. O referendumas gali ir neįvykti, todėl bus bandoma jį sutapatinti su rinkimais į Seimą.

Išmintingiausiai apie būsimą referendumą ir dvigubos pilietybės pavojus kalba profesorius Vytautas Sinkevičius. Jeigu klausimas išties aktualus, tai politikai turėtų rengti tautą šiam žingsniui, aiškinti jo pliusus ir minusus. Šitas apsisprendimas lems, koks bus rinkėjų korpusas Lietuvoje po 20 – 30 metų. Kas tada rinks Seimą? Žmonės, kurie su Lietuva nesusiję, iš jos išvyko prieš 20 -30 metų, kurių vaikai ten gimę, kurie net kalbos nemoka, nė karto Lietuvoj nebuvę? Jie turės rinkimų teisę. Ar mes norim sukurti mechanizmą, kad asmenys, kurie gyvena užsieny, išrinks tokią valdžią, kuri priims užsienyje gyvenantiems piliečiams jokios įtakos nedarančius sprendimus? Daugybę elementų reikia matyti – ne tik emigrantų norus, bet ir visos Lietuvos ateitį. Kas prisiims atsakomybę už dabartį, už Lietuvos ateitį?

Dabar politikams rūpi tik politiniai taškai – paprastai prieš rinkimus sustiprėja kalbos apie dvigubą pilietybę, apie referendumą. Nėra rimtų diskusijų, atsakingų sprendimų, lemiančių Lietuvos ateitį. Pirma turėtų būti suformuluotas klausimas, kurį reika pateikti referendumui, tačiau kol kas vyksta tik pasikalbėjimai, ne rimtos diskusijos, – Aktualijų studijoje gegužės 22 d. kalbėjo prof. Sinkevičius.

Kas prisiims atsakomybę?! Kas iš tos atsakomybės, jeigu lietuvių tautai bus padaryta milžiniška neatitaisoma žala? Net jeigu visus dabartinius politikus, su Eligijum Masiuliu priešaky, sunykusi tauta pasmerks – kas iš to?

Ar labai skauda galvas tiems politikams, kurie 1940-aisiais iš Maskvos parvežė Stalino saulę? Ar labai skaudės tiems šimtams tūkstančių emigrantų, kurie nė neketina grįžti į Lietuvą, bet būtinai nori išsaugoti ir Lietuvos pilietybę? Mano pažįstamo dukra, vergaujanti Norvegijoje, visiškai nesidomi Lietuvos politiniu gyvenimu, nors yra baigusi Vilniaus universitetą; tiesa, laimei, ji jokiuose rinkimuose Lietuvoje nedalyvauja.

Dviguba pilietybė tik paspartintų naujųjų emigrantų nutautėjimą. Bet mūsų politikams, besirūpinantiems tik politiniais dividendais ir negalvojantiems apie Lietuvių tautos ateitį, ne tas rūpi.

Greičiausiai jiems pavyks įvykdyti ir dar vieną smerktiną sumanymą – išduoti lietuvių kalbą (kaip pasakytų kalbininkas prof. Vincas Urbutis). Turbūt nereikia aiškinti, ką turiu omenyje. Papildyti lietuvių kalbos abėcėlę jie siekia panašiai kaip praplėsti dvigubą pilietybę: nepaisydami Konstitucijos, Konstitucinio Teismo išaiškinimų. Šis žingsnis irgi turės skaudžių, toli siekiančių pasekmių ateityje, bet juk po mūsų – kad ir Tvanas. Mums reikia pamaloninti Tomaševskio Lenkų rinkimų akciją ir Lenkiją, kuri be sulenkinto Vilniaus krašto nenurimsta ir laukia mūsų trumparegių prezidentų ir premjerų kažkada duotų pažadų įvykdymo.

O kaip šiuo atveju pasielgs mūsų Prezidentė?

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.

2015.05.23; 06:36


Prisijunkite prie diskusijos