Buvęs VSD vadovas Jurgis Jurgelis teisus, kai rašo, jog Lietuvai reikia herojų. Herojų reikia visoms valstybėms, visoms tautoms. Kas nežino šios tiesos? Taip pat nieko nenustebinsime primindami, jog, bėgant metams, požiūris į herojus kartais keičiasi. Pasaulio istorijoje gausu pavyzdžių, kai herojai ilgainiui nuvainikuojami ar net išmetami į šiukšlyną.
Taip, herojus nelygu herojui. Geriau, kai jie – be menkiausio nuodėmės šešėlio. Tačiau publikacijos „Mums reikia herojaus“ autorius padarė grubią klaidą, kai pamėgino sumenkinti Aukštaitijos partizaną Antaną Kraujelį – Siaubūną. Girdi, šis vyras nevertas mūsų pagarbos, apdovanojimų ir meninių filmų, nes „nužudęs ar dalyvavęs nužudant ne mažiau kaip vienuolika (bet galimas daiktas – daugiau) civilių asmenų“.
Be abejo, civilių asmenų žudymas – smerktinas užsiėmimas. Tačiau kodėl buvęs Lietuvos saugumo šefas į pokario metus linkęs žiūrėti šių dienų akimis, pamiršdamas tuometinį kontekstą? Toks užmaršumas panašus į tendencingumą.
Žinoma, žvelgiant šių dienų akimis, A.Kraujelis turi nuodėmių.
Bet ar teisinga analizuoti anuos tragiškus įvykius remiantis būtent šių dienų įstatymais? Ar galėjo mūsų vyrai 1944 – 1965 metais priešintis sovietų okupantams dėvėdami baltas pirštinaites? Bent trumpam prisiminkime tuometinės Sovietų Sąjungos klastas, propagandas, žiaurumus, ir J.Jurgelio ypatingas reiklumas miško broliams mums turėtų pasirodyti primityvokas.
Miško broliai priešintis svetimai tvarkai itin padoriomis priemonėmis anuomet negalėjo vien dėl to, kad anoji pusė tikrai nesilaikė jokių sąžiningumo, teisingumo taisyklių.
Neapsimeskime nežiną ir nesuprantą, jog būtent anoji pusė pamynė minimaliausius, elementariausius padorumo principus. Bet jei vis tiek knieti atidžiai vertinti tokių kaip A.Kraujelis – Siaubūnas veiklą, tai ją lyginkime remdamiesi ne šių dienų įstatymais, o gretinkime su NKVD, „Smerš“ ir stribų anuomet naudotomis priemonėmis.
Štai tada ir paaiškės, kas ko vertas. Mūsų partizanai, net jei ir rimtų klaidų padarę, vis tiek daug sykių šviesesni už patį sąžiningiausią NKVD karininką ar „liaudies gynėją“. Jei miško broliai ir padarė nusižengimų, tai nusižengimai neužgožia jų nuopelnų, nesumenkina jų kovos.
Deja, Lietuvoje atsiranda „mąstytojų“, kurie ypatingai aukštus moralės kodeksus linkę taikyti ne agresoriui, o aukai. Bent jau toks kryptingas tendencingumas kyšote kyšo iš J.Jurgelio publikacijos „Mums reikia herojaus“.
XXX
Stebina ir tie, kurie apsimeta nesuprantantys, kodėl prof. Vytautui Landsbergiui reikalinga apsauga. Bandome neigti, jog Kovo 11-osios Aktas – pirmiausia prof. V.Landsbergio nuopelnas? Bandome apsimesti, jog imperines užmačias puoselėjantys Rusijos fašistai nenorėtų atkeršyti prof. V.Landsbergiui už Nepriklausomybės Akto paskelbimą 1990-ųjų kovo mėnesį?
O gal nematome Rusijos karinių išpuolių prieš Ukrainą? Ignoruojame faktą, jog prieš keletą dienų rusų žvalgyba Estijos teritorijoje įžūliai pagrobė šios šalies slaptųjų tarnybų karininką Estoną Kohverą? Neįtikinamas buvusio VSD vadovo Mečio Laurinkaus perspėjimas, ką išties reiškia FSB darbuotojų išpuolis prieš KaPo karininką Estijos – Rusijos pasienyje?
Net ir aklam turėtų būti akivaizdu, jog Rusija prieš Baltijos valstybes pradeda rimtą žvalgybinį karą, kurio metu galimos įvairiausio pobūdžio provokacijos. Taip pat – ir prieš prof. V.Landsbergį.
Kad V.Landsbergio apsauga mums, mokesčių mokėtojams, kaštuoja, – stebėtis nereikėtų. Kad sustiprinta apsauga kaštuotų dar daugiau, – taip pat akivaizdu.
Bet nejaugi dėl šių nuostolių kaltas prof. V.Landsbergis? Sąskaitą dėl padidėjusių buvusio Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko apsaugos išlaidų turėtume pateikti agresyvią politiką prieš kaimynines valstybes kurstančiam Kremliui.
Taip būtų teisingiausia.
XXX
Stebina ir parlamentaro Egidijaus Vareikio noras žūtbūt keliauti į Rusijos miestą Voronežą, kur esą „Atviro dialogo fondas“ organizuoja „žmogaus teisių stebėjimo misiją“. Nejaugi jis nuoširdžiai mano, jog Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje įmanomos objektyvios „žmogaus teisių stebėjimo misijos“? Galų gale – kodėl E.Vareikis nebijo galimų provokacijų?
Konservatorių – krikščionių demokratų atstovas Jurgis Razma teisinosi – „TS-LKD frakcijos vadovybė neišleido E. Vareikio į Rusiją“. Oficialiame TS-LKD internetiniame puslapyje paskelbta, jog E.Vareikiui buvo primygtinai siūloma atšaukti savąją kelionę į Rusiją.
Beje, informacija apie minėtą kelionę jau pasinaudojo Rusijos propaganda, menkindama tokio pobūdžio misijas iš Vakarų. Pasirodo, vienas Kremliaus valdomas interneto tinklalapis atvirai tyčiojosi iš Lietuvos deleguoto Seimo nario dėl jo asmeninių problemų.
Žodžiu, Seimo narys E. Vareikis tapo informacinio karo taikiniu, kenkiančiu ne tik sau pačiam, bet ir Lietuvai. Bet įdomiausia, kad leidimą E. Vareikiui vykti į komandiruotę vizavo Seimo socialdemokratai ir Darbo partijos atstovai: Seimo Pirmininkės pavaduotojas G.Kirkilas bei Seimo valdybos nariai L.Graužinienė, V.Gedvilas, K.Komskis.
Konservatoriai mano, jog tokiomis priemonėmis socialdemokratai ir darbiečiai kenkia ne tik TS-LKD frakcijai, bet ir Lietuvos užsienio politikai. „Tokiu būdu diskredituojama Lietuvos užsienio politika“, – pažymi TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Štai už tokį partijos vadovybės rekomendacijų nepaisymą E.Vareikį vertėtų išmesti iš partijos. Kam rimtai partijai narys, nesuvokiantis kelionių į Rusiją keliamų pavojų?
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.
2014.09.13; 20:30
