Norėjosi ramiai aptarti įvykius Lietuvoje, bet viską užgožė Kremliaus agresija prieš Ukrainą.
Įvykiai žaibiškai keičia įvykius, tai, kas aktualu dabar, po valandos jau nebeįdomu. Nežiūrint, kaip baigsis ši agresija, trys išvados iš to, kas jau įvyko, yra akivaizdžios.
Pirmoji – Kremliui nusispjauti į visas tarptautines ir dvišales sutartis bei Vakarų nuomonę. Antroji – Vakarų logistika aiškiai šlubuoja. Trečioji – turime reikalą su branduolinį ginklą turinčiu nežinančiu, ką su juo daryti, subjektu.
Taip buvo Kremliaus agresijos prieš Gruziją metu, taip yra ir dabar.
Gruzijos kampanijos metu JAV nors simboliškai pasiuntė į Juodąją jūrą karinį laivą. Kol kas tik girdime susirūpinimus, ambasadorių atšaukimus ir sankcijų Kremliaus banditams svarstymą.
Bet Kremliaus mąstytojai, panašu, patys apsiskaičiavo. Ukrainiečiai įrodė, kad jie yra ori tauta net karinės agresijos akivaizdoje, nepriklausomai nuo to, kokia kalba šneka ar kur gyvena. Teko Kremliui net savus nevykusius aktorius atboginti į Krymą ir Rytų Ukrainą, kad „pademonstruotų“ pasauliui, kaip „liaudis“ neapkenčia ir bijo demokratiškos valdžios Kijeve, Euromaidano. Tik pasaulis nepatikėjo melagių išmonėmis.
Kremliui beliko arba bukai panaudoti karinį smurtą ir bandyti užimti Kijevą, arba prispaudus uodegą nešdintis iš Krymo. Laikas veikia Ukrainos naudai.
O Lietuva? Gal pagaliau susigės kremlinofilai, postringaujantys apie patologinę landsbergininkų rusofobiją?
2014.03.02; 18:44
