Sumažėjus gyventojų, didmiesčio statuso neteko Panevėžys. Prie šios ribos artėja ir Šiauliai.
Pasikeitus statusui buvę didmiesčiai gali netekti ne tik vardo – gali sumažėti jiems skiriama parama, miestui tvarkyti skiriamos lėšos.
Sumažėję miestai tampa nepatrauklūs investuotojams. Per pastaruosius trejus metus iš Šiaulių išvyko per 18 tūkst. gyventojų. Ir nors iki lemtingos 100 tūkst. ribos dar yra bemaž 8000 gyventojų, atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, Šiauliai gali netekti didmiesčio statuso po poros metų.
Tada gali mažėti ir Europos Sąjungos parama. Tai pirmiausiai pajustų oro uostas, planuojantis iš kariškių atgautose teritorijose už europines lėšas kurti savo infrastruktūrą. Per pastaruosius du dešimtmečius Šiaulių pramonės milžinai – „Tauras“, „Vairas“, „Verpstas“ – gerokai sumažėjo. „Nuklonas“, pieno ir mėsos kombinatai, odos perdirbimo įmonės „Elnias“ ir „Stumbras“ bankrutavo.
Jau dabar mieste trūksta aukštos kvalifikacijos darbininkų, kurie išvyko ieškoti geresnio gyvenimo svetur. Miesto statusą lemia statistikos duomenys, tačiau jie ne visada sutampa su tame mieste deklaravusiųjų gyvenamąją vietą žmonių skaičiumi. Šiaulių meras Justinas Sartauskas dideles viltis sieja su kuriamu Pramonės parku, Logistikos centru ir kitais projektais. „Sumažėjus darbo vietų skaičiui Šiauliuose, problema pasijustų visame Šiaurės regione, nes maži miesteliai, išsidėstę apie 50 km nuo Šiaulių, taip pat mažėtų, mat šeimos nerastų atspirties, kur dirbti“, – nerimauja dėl Šiaulių padėties Šiaulių meras.
Statistikos departamento skelbiama informacija stulbina ir kito miesto gyventojus – per 20 metų Kaune gyventojų sumažėjo daugiau nei 100 tūkstančių. Didžiausią įtaką tam turėjo emigracija. Kaip žinoma, Nepriklausomybės priešaušryje Kaune buvo beveik 420 tūkst. žmonių. Bėgant metams šis skaičius vis mažėjo ir dabar tesiekia 311 tūkstančių. Įvertinus augimo tendencijas, jog gyventojų skaičius per nepriklausomybės metus turėjo didėti ir toliau, gal iki 450–470 tūkst., sumažėjimas dėl emigracijos būtų dar didesnis. Taip pat svarbus faktas, kad ne visi žmonės deklaravo savo išvykimą.
Kaunas išsiskiria ne tik savo tautiškumu – šiame mieste gyvena labai mažai kitataučių, – bet ir didesniu moterų skaičiumi. Tūkstančiui kauniečių vyrų tenka 1191 moteris. Kauno apskrityje mažėja ir santuokų skaičius, tačiau daugėja ištuokų. Kasmet Kauno mieste gimsta mažiau žmonių, o miršta keliais šimtais daugiau.
Per pastaruosius metus šiek tiek pailgėjo vidutinė tikėtina kauniečių gyvenimo trukmė. Vyrai gali sulaukti vidutiniškai 69-erių, moterys Kaune gyvena dešimtimi metų ilgiau. Ankstesnių metų gyventojų judėjimas iš Kauno į užsienį sukėlė ilgalaikių padarinių. 2010 metais iš Kauno išvažiavo daugiau kaip 11 tūkst. žmonių, 2011-aisiais – 6,6 tūkstančio. Kiek žmonių pernai pasirinko emigranto duoną, duomenų kol kas nėra.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: centrinė Šiaulių gatvė.
Laikraštis “XXI amžius”
2013.01.18