Kai kurių Izraelio URM-jos valdininkų nuomone, 2012 metais Barakas Obama pareiškė, kad cheminio ginklo panaudojimas Bašarui Asadui – „draudžiama riba“, nes manė, kad B.Asadas niekada neperžengs šitos ribos, rašo savo straipsnyje Foreign Policy Izraelio laikraščio Yedioth Ahronoth vyresnysis korespondentasRonenas Bergmanas.
B.Obama galėjo remtis Izraelio specialiųjų tarnybų vertinimais, nes jos „daugelį dešimtmečių vykdo pogrindinę kampaniją, kad paliktų B.Asadą be jo paties mirtiniausio ginklo. Tos specialiosios tarnybos tapo JAV pagrindinėmis partnerėmis renkant informaciją apie Artimųjų Rytų režimus“.
R.Bergmanas perpasakoja dviejų buvusių aukštų karinės žvalgybos bendradarbių žodžius: „Tuo metu Izraelio specialiosios tarnybos manė, kad B.Asadas nepanaudos masinio naikinimo ginklo ir pasilaikys savo cheminį arsenalą kaip „mainų pinigą“, kurį prireikus galima bus iškeisti į politinį prieglobstį sau pačiam, jo ištikimai žmonai ir jo artimiesiems“.
Bet Izraelis klydo, tvirtina autorius. 2013 metų kovo 10 dieną Izraelio žvalgybos šaltiniai pradėjo pranešinėti, kad Sirijos režimas panaudojo cheminį ginklą.
Izraelis pasidalijo informacija su JAV, bet Vašingtonas nepripažino, kad ji tikra. „Izraeliečiams buvo aišku, kad amerikiečiai sutiko šį atradimą kaip kažką delikataus, kažką tokio, su kuo JAV prezidentas visiškai nenorėjo painiotis“, – sakoma straipsnyje.
Balandžio 23-ąją Izraelio karinės žvalgybos analizės padalinio Aman vadovas brigados generolas Itai Brunas tiksliai pareiškė, kad Sirijos vyriausybė panaudojo cheminį ginklą prieš taikius savo šalies piliečius. JAV administracija įsiuto. Ir po pranešimo, kurį JTO vadovybei pateikė Didžioji Britanija ir Prancūzija, Baltieji rūmai buvo priversti pripažinti, kad informacija teisinga.
Šiaip ar taip, žvalgybų ryšiai nenukentėjo, Izraelis ir toliau dalijasi su JAV informacija apie Siriją. Kaip rašo The Wall Street Journal, po zarino panaudojimo rugpjūčio 21 dieną Izraelis perdavė CŽV vadovybei „žvalgybinius duomenis iš vidaus, iš elitinio Sirijos specialiojo padalinio, kuris kontroliuoja B.Asado cheminį ginklą“.
„Mes visapusiškai žinome tai, kas dedasi Sirijoje“, – užtikrino autorių buvęs Izraelio karinės žvalgybos vadovas generolas majoras Uris Sagis interviu rugsėjo 19 dieną.
JAV smūgio Sirijai ir potencialaus Sirijos kontrsmūgio Izraeliui grėsmė kol kas atsitraukė. „Bet Izraelio ir Amerikos pastangos prasiskverbti į B.Asado režimo vidų nesiliauja“, – rašo autorius ir ima smulkiai aprašinėti tas pastangas.
Amerikos ir Izraelio žvalgai – seni partneriai. „Mūsų renkama informacija, ypač 8200 padalinio (Izraelio padalinys, kuris užsiima pasiklausymu, – auto. past.), visada būdavo ypač vertinga NSA ir kitoms JAV žvalgybos tarnyboms“, – pažymėjo U.Sagis.
Tiesa, U.Sagis pripažino, kad per 1990–1991 metų karą Persų įlankoje „ir amerikiečiai, ir izraeliečiai turėjo labai mažai informacijos (apie Iraką), kuria jie būtų galėję dalytis“.
„Tuo tarpu bendri bandymai šnipinėti Sirijos MNG (masinio naikinimo ginklus) sekėsi ne ką geriau“, – priduria autorius. Antai 1991 metais NSA įtarė, kad į Siriją plaukia raketos iš Šiaurės Korėjos, bet Vašingtonas neinformavo Tel Avivo, nes Izraelis gali pabandyti atimti krovinį ir tuo pačiu sukelti konfliktą.
Bet Izraelis turėjo savų šaltinių. Maroke du Mossado agentai pasinėrė po laivu ir pritvirtino prie jo galingą atsakiklį. Planuota, kad Izraelio KOP lėktuvas sunaikins laivą raketa. Bet Izraelio ministras pirmininkas atšaukė operaciją, bijodamas, kad ji pastūmės į didelį konfliktą.
Du Mossado ir Amano dimisijos bendradarbiai neseniai kalbėdamiesi su autoriumi apgailestavo dėl Šamiro sprendimo. „Jeigu mes tada būtume pabrėžę, kad neleisime Sirijai tęsti MNG raketų nešėjų kūrimo, tai šiandien gal mums negrėstų milžiniškas arsenalas raketų, galinčių cheminiu ginklu pasiekti bet kurį Izraelio tašką“, – sakė vienas iš jų.
O kokios prognozės šiuo momentu? „Kol kas Izraelis mano, kad B.Asadas jo neužpuls, net jei atakuos JAV pajėgos. Ir vis dėlto Izraelis rengiasi kontrsmūgiui. Kažkokia dalim Izraelis jau įtrauktas į situaciją, nes jis padeda JAV rinkti žvalgybinius duomenis apie Siriją“, – sakoma straipsnyje.
O 1990 metais viena iš Sirijos divizijų prisidėjo prie JAV vadovaujamų pajėgų, kovojusių su Sadamu Huseinu. Sirijos vadovybei padarė gilų įspūdį Amerikos armijos ginkluotė, ypač labai tikslūs šaudmenys.
Chafezas Asadas sakė, kad tokių šaudmenų turi ir Izraelis. Jis nusprendė sustiprinti raketinę kariuomenę ir aprūpinti raketas cheminėmis kovinėmis galvutėmis. B.Asadas nusprendė, kad tos raketos gali pramušti Izraelio priešlėktuvinę gynybą, tvirtina autorius. Buvo sudaryta keletas sandėrių su Šiaurės Korėja, ir per juos Sirija įsigijo raketų Scud, galinčių smogti visam Izraeliui, Libanui, daliai Turkijos ir Jordanijos.
„Įsigiję raketų sirai dešimtajame dešimtmetyje lygiagrečiai dėjo didžiules pastangas, kad apsirūpintų cheminiais ginklais“, – sakoma straipsnyje. Iš pradžių tai buvo aviacinės bombos, prikimštos zarino. Paskui buvo sukurtos kovinės galvutės Scud‘ams. „Pasak Izraelio žvalgybos šaltinių, didelę dalį įrenginių ir know how šio ginklo gamybai gavo iš Rusijos, Kinijos ir Čekoslovakijos, paramą taip pat teikė privatūs asmenys ir kompanijos iš Vakarų Europos ir Japonijos“, – sakoma straipsnyje.
Dešimtojo dešimtmečio viduryje Sirijai pavyko sureguliuoti maksimaliai toksiškos medžiagos – Wi Ex gamybą. Know how šio ginklo gamybai tiekė generolas Anatolijus Kuncevičius, prezidento Boriso Jelcino patarėjas cheminio nusiginklavimo klausimais“, – tvirtina autorius.
1998 metais Mossadas sužinojo kai kurių sandėrių detales. 1999 metais Izraelio premjeras Ehudas Barakas bandė perspėti Maskvą apie generolo veiksmus. „Bet viskas buvo veltui, B.Jelcinas ar tai negali, ar tai nenori kištis“, – sakoma straipsnyje.
Tada Mossado agentams Europoje buvo pavesta apsimesti nepriklausomais tyrėjais, renkančiais medžiagą dokumentiniam filmui. „Jie ne kartą susisiekė su aukštais asmenimis Kremliuje bei Rusijos armijoje ir pareiškė, kad, jų duomenimis, A.Kuncevičius parduoda Sirijai kovines nuodingąsias medžiagas. Tikslas buvo toks: pagąsdinti Maskvą, įteigus jai, kad informacija netrukus bus paviešinta. Deja, tai irgi nepadėjo, ir, išskyrus griežtą perspėjimą, nieko nebuvo imtasi generolui sutramdyti“, – sakoma straipsnyje.
2002 metų balandžio 3 dieną A.Kuncevičius mirė paslaptingomis aplinkybėmis, skrisdamas iš Damasko į Maskvą. Ant jo antkapio Maskvoje kažkodėl užrašyta, kad jis mirė kovo 29-ąją. „Sirijos žvalgyba įsitikinusi, kad už jo mirties slypi Mossadas. Izraelio oficialūs asmenys nekomentuoja tokių kaltinimų“, – sakoma straipsnyje.
Izraelis pagal tradiciją daug lėšų skiria Mokslinių tyrimų centrui (toliau – MTC), pagrindinei Sirijos cheminio ir biologinio ginklo gamybos žinybai, stebėti. Izraelio duomenimis, MTC personalas – daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, priešakinis objektas yra Sirijos šiaurėje, Al Safire.
2007 metų liepos 25 dieną ten, Wi Ex kovinių galvučių komponentų gamybos linijoje įvyko siaubinga avarija: sprogo vamzdis, ir po kelių sekundžių užliejo visą konvejerį. Nugriaudėjo galingas sprogimas, išvertė duris, ir nuodingosios dujos užtvindė visą didžiulę gamyklą. Sirijos komisija padarė išvadą, kad sprogimą, be abejo, sukėlė sabotažas. „Bet vykdytojų pėdsakų iki šiol nepavyko aptikti“, – rašo autorius. Vienas Izraelio ministras, panoręs likti anonimiškas, autoriui sakė, kad tai buvo „stebuklingas nelaimingas atsitikimas“.
2000 metais valdžia Sirijoje perėjo Bašarui Asadui. Jis pavedė Mohamedui Suleimanui vadovauti visiems specialiesiems projektams, taip pat ir cheminiam arsenalui. „Asadas ir Suleimanas, naudodamiesi esamais santykiais su Šiaurės Korėja, susitarė dėl branduolinio reaktoriaus pristatymo, kad juo pasinaudotų branduoliniam ginklui gaminti“, – tvirtina autorius.
B.Asadui ir M.Suleimanui pavyko penkerius metus nuslėpti nuo Izraelio to objekto egzistavimą. Bet 2007 metų sausį Mossado agentai Londone susekė kažkokį Sirijos valdininką, prasiskverbė į jo kambarį ir nukopijavo informaciją iš dviejų atmintinių. Ten rado nebaigto statyti reaktoriaus nuotrauką. „Premjeras Olmertas paprašė Džordžą Bušą subombarduoti tą objektą, o gavęs neigiamą atsakymą, 2007 metų rugsėjį įsakė Izraelio KOP sunaikinti jį“, – rašo leidinys.
Generolas M.Suleimanas taip pat skatino B.Asadą smarkiai sustiprinti ryšius su ginkluota grupuote Hezbollah, rašo autorius.
O kas dabar? Autoriaus nuomone, šiandien išsekinta mūšių Sirijos armija dar labiau atsilieka nuo Amerikos – „technologijų, resursų, apmokymo ir personalo kokybės požiūriu – per daugelį kartų“.
Šiandien Izraelis turi geriausius žvalgybinius duomenis apie Siriją ir dalijasi jais su JAV potencialaus smūgio išvakarėse. Jordanija ir Turkija irgi pačios renka žvalgybinius duomenis ir leidžia NSA plėtoti savo teritorijoje pasiklausymo postus.
„Izraelis gerai informuotas apie Sirijos armijos silpnumą. Izraelio šnipinėjimo tarnybų pernai surinktą ypač slaptą informaciją apie ginklų perdavimą – taip pat ir Scud komponentų bei modernių rusiškų raketų „krantas – jūrą“ Jachont iš MTC visoje Sirijoje į Hezbollah rankas – Natanjahu sutiko ne taip neryržtingai“, – sakoma straipsnyje.
Kiekvieną kartą, kai toks krovinys išaiškėdavo, jis būdavo sunaikinamas taikliais raketų smūgiais į tašką. „Izraelis nepripažino, kad jis slypi už tokių šešių smūgių, bet Amerikos žvalgyba ir Sirijos pareiškimai akivaizdžiai byloja, kad raketas paleisdavo Izraelio KOP“, – sakoma straipsnyje.
Šaltinis: Foreign Policy
2013.09.23
