„Norite referendumo Kryme? Leiskite japonams surengti referendumą Kuriluose ir Sachaline, suomiams – Karelijoje, o vokiečiams – Kaliningrade. Rezultatas akivaizdus. Rusijos vadovybė jau seniai gyvena užsienyje, o Rusijoje ji tik vagiliauja.
Krymas – tai galimybė nuslėpti Rusijos strateginį pralaimėjimą ir bankrotą nuo tamsios revoliucingos masės. Bet tai jau tas pats, kas mirusiajam trauklapiai“.
Pulkininkas Vladimiras Borodačius specnazo (specialialiojo padalinio) 334 atskirojo bataliono ir specnazo 5 atskirosios brigados vardu pataria Vladimirui Putinui nutraukti rusų žudynes Kryme ir rūpintis nuskurdusia Rusija.
Mano draugas, karo veteranas, ordino kavalierius papulkininkis V. Gilučis išėjo iš karščiausio Afganistano taško su savo 334 specialiosios paskirties atskiruoju būriu pirmas, skindamas kelią 40 armijai. Jį visi gali pamatyti visame pasaulyje išgarsėjusioje kariuomenės išvedimo kronikoje. Papulkininkis su vešliais ūsais kovų vėliavos fone, jausdamasis įvykdęs pareigą tėvynei, pirmasis šarvuočiu paliko liepsnojančią afganų žemę.
Taip, tiems vyrukams žemė liepsnojo po kojomis. Batalionas išėjo iš Asadabado, esančio arti Pakistano sienos. Jis neteko 105 kovotojų, tarp jų – Sovietų Sąjungos Didvyrio leitenanto Kuznecovo, 463 kareiviai ir karininkai buvo sužeisti, 124 iš jų – sunkiai.
Maravaro tarpeklyje susisprogdino, be Kuznecovo, dar 7 specnazo kariai. Jie buvo pranašesnio priešo apsupti. Baigėsi šaudmenys. Kad išvengtų nelaisvės, visi 7 kovotojai susisprogdino granatomis. Man teko buvoti tose dykynėse 1982 metais, anksčiau ir ne kartą atsisveikinti su gyvenimu, bet tam neužteko laiko, mes visada stengdavomės pasiimt su savimi daugiau prisiprašančių pakeleivių.
Mes buvome įsitikinę, kad tėvynė mūsų neužmirš, o ji net neprisiminė, ji gėdingai mūsų atsikratydavo, kaip įkyrių musių. Žinoma, dunkso kuklūs obeliskai apleistų miestelių ir kaimų kapinaitėse. Bet išlikę gyvi veteranai šiandien tėvynei nereikalingi. Taip, mūsų žygdarbis nelygintinas su 40 armijos vado Sovietų Sąjungos Didvyrio generolo Gromovo, kai jis eidamas per tiltą Termeze paskutinis dengė visos armijos kovotojų nugaras.
Papulkininkis Gilučis, kaip ir tūkstančiai kitų karininkų, miršta Pskove, jam nesuteikiamas gydymas. Gal toks pat likimas laukia ir Gromovo, ir Vyriausiojo vado V. V. Putino, Abramovičiaus, Potanino, Prochorovo?.. 2009 metais ištikus pirmojo laipsnio insultui V. Gilučiui buvo atsisakyta skirti reabilitaciją „remiantis Rusijos Federacijos įstatymu“, pagal kurį po 60 metų kvota reabilitacijai nebeišduodama.
Tai yra, tėvynė paskubomis išgrūda susidėvėjusią medžiagą į kapines. Aš siūlau draugui atvažiuoti į Vokietiją, išmesti pasą, benamiai ten klasiškai gydomi, jis verkia. 2010 metais karo veteraną išgelbėjo laiškas prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Sveikatos apsaugos ministrė Golikova padovanojo karininkui gyvenimo kvotą. Teisingai, viską galima nusipirkti, bet tai ne apie mus, mes skurdžiai.
2013 metų spalio 14 dieną karininkui buvo pakeista invalidumo grupė iš 1 į 2 ryšium su liga, kuria jis susirgo per karinę tarnybą. Jis nesėkmingai bando gauti reabilitaciją. Paralyžiuotos kairė ranka ir koja. Jam tris kartus atsisakyta skirti reabilitaciją – o jeigu ims ir išgyvens, tada reikės pensiją mokėti?
Beje, Gilučio žmonos nepertraukiamo darbo stažas – 40 metų ir 120 eurų pensija. Ji juk ne milijardierė Baturina, kurios vyro Lužkovo pensija – 5000 eurų.
Vėl reikalinga Rusijos prezidento pagalba, dabar jau V. V. Putino. Bet jis užsiėmęs iki šiol taikiai gyvenusių ir neįtarusių pavojaus rusų gelbėjimu Ukrainoje, neduok Dieve, jam šaus į galvą gelbėti 5 milijonus rusakalbių gyventojų Vokietijoje. Putinas vadovauja savo gerai ginkluotiems „ateiviams iš kitų planetų“ Kryme, pusiau banditinėms formuotėms kituose Ukrainos miestuose.
Karininkai ir kareiviai paversti pajuokos objektais, apsirėdžiusiais klounais. Jiems gėda prieš kamerą prisipažinti, kad jie Rusijos karininkai, iš prasivogusios vadovybės malonės žaidžiantys slėpynes. Beprotės Rusijos sūnūs virto „savigynos“ būriais, lakstančiais neprižiūrimais vaikėzais be registracijos, be skiriamųjų ženklų, be Tėvynės, jie išstumti už įstatymo ribų. Tai pats pigiausias oligarchų triukas. Kariškiai bus laikomi dezertyrais, dingusiais be žinios, jie praras pensijas, lengvatas, medicininę pagalbą…
Tai mes jau praėjome, dabar skiname panašių avantiūrų vaisius pusrūsių butuose, griūvančiose kaimo trobose su patogumais lauke. Žuvusių draugų iš specnazo papulkininkio Borodino, majorų Baliulino, Kričevskio, Skidos, Levdikovo, Ivanovo, Sidorčiuko… šeimos taip ir neišbrido iš skurdo. Dabar jau mėsa paverčiami jų sūnūs ir kiršinami vieni prieš kitus.
Rusijos interesų zona turi tapti ne svetimos šalys, o apleisti tų žmonių kaimai ir miestai, pati skurdžiausia Rusija, Rusijos gyventojai. Maravaro tarpeklyje 8 specnazo desantininkai susisprogdino, vykdydami savo pareigą, gelbėdami garbę. Jų pavardės (Kuznecovas, Boičiukasa, Vakuliukas, Gavrašas, Kucharčiukas, Marčenka, Muzyka ir Mustafinas) byloja, kad tai buvo ne vien rusai… Ar jie tai padarytų šiandien, pažvelgę į Rusiją?
Šiandien mūsų širdys plyšta iš gėdos, bejėgiškumo ir pažeminimo.
Mes negalime ištverti Rusijos, kuria prekiauja serdiukovai, abramovičiai, putinai, potaninai ir kiti šarikai ir švonderiai, gėdos. Rusijos cerkvei vadovauja Atono seniūnų atskirtas nuo bažnyčios raudonasis komisaras Kirilas Gundiajevas.
Pone V. V. Putinai, prieš siųsdamas į mirtį savo šalies piliečius žudyti slavų, grąžinkite skolą tiems, ką jūs apvogėte, apgavote. Pradėkite nuo mūsų kovų draugo, kovose išgarsėjusio specnazo 334 atskirojo bataliono vado papulkininkio Gilučio, išgelbėkite savo garbę, užsiimkite Rusija, nesmaukite Didžios šalies.
Pažvelkite į paraolimpiados rezultatus: jūs pirmieji, nes pas jus milijonai invalidų. Rusijoje invalidų bumas. Bet tik olimpiečiai turi normalius protezus, ne, ne dėl dėmesingumo, o savo nužeminimui pridengti. Kuo virsta tauta?
Rusai smaugiami jau pačioje Rusijoje, tik akli to nemato. Sužalojimai, iždo grobstymas, barbarizmas, kvailybė – Rusijos vizitinė kortelė. Jums „karas nebaisus“? Jums reikia daktaro. Sustokite. Atleiskite mums, kad mes išgyvenome ir Jūsų prašome vaistų. Bet kad būtų išvengta išlaidų, gal mums geriau nusišauti vardan tėvynės?
Slaptai.lt nuotraukoje: specnazo (specialialiojo padalinio) 334 atskirojo bataliono ir specnazo 5 atskirosios brigados Marjina Gorkoje veteranų vardu – pulkininkas Vladimiras Borodačius.
Informacijos šaltinis: „Belorusskij partizan“
2014.03.19; 08:32
