Ar tokį teiginį galėtų paneigti esami ir buvę Seimo pirmininkai, premjerai ir sostinės merai?
Negalėtų, nes užtenka Vilniaus Lukiškių aikštėje apsilankyti, kad pamatytų tikrą padėtį. Iškeldinant Leniną aikštė buvo desovetizuota, tačiau ne visai: palikti masyvūs šviestuvai, budriai saugoję naktimis Iljičių, tokie pat masyvūs špižiniai suolai. Aikštė tarsi tebelaukia „jo“.
Tik aikštės kamputyje glūdi akmenėlis su įrašu „Šioje aikštėje bus įamžintas nežinomojo partizano ir kovotojo dėl Lietuvos laisvės atminimas. 1995 m. gegužės 20 d.“ Iš tikrųjų šis užrašas akmenėlyje buvo įpareigojantis, tačiau tapo užmaršties liudytoju. Valstybės vadovų teisinimasis, kad kūrybingų Zikarų ar Kašubų nebeturime, kad trūksta lėšų, neturi pagrindo, nes Valdovų rūmams, įvairiems kitiems paminklams visko atsirasdavo.
Iki šiol dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo reikalas buvo stumdomas tarp Vyriausybės ir sostinės savivaldybės. Artėjant Pirmosios Lietuvos respublikos šimtmečiui, pasirodė Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 904 patvirtinta programa, kurioje įrašyta: „Sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir įamžinti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą“.
Vykdytojais numatyti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, terminas – 2017 metai.
Programa pavirtinta, Seimo rinkimai vyks 2016 metais, o po jų ar neprireiks naujo nutarimo, nes nei iš vieno vykdytojo negirdėti, kad aikštės reikalas gera kryptimi pajudėjo? Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungai, kuri labiausiai rūpinasi paminklo statyba, vykdytojai dar jokio signalo apie projekto rengimą nedavė.
Buridano asilas nudvėsęs badu, nes niekaip nenusprendęs, į kurią iš dviejų pievų eiti ėsti. Mūsų atveju aikštė viena, o atsakingi vykdytojai trys, tačiau nei vienas jų „pievos“ link nejuda.
Juokai juokais, tačiau kiek laiškų laisvės kovotojai įvairioms instancijoms prirašė, kiek svarstymų, kiek konkursų įvyko dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo, o sostinės reprezentacine aikšte pripažinta Lukiškių aikštė deramo paminklo taip ir nesulaukia. Todėl labai panašu, kad Lietuvos valdžios tebelaukia sugrįžtančio Lenino.
Jei taip nėra, jei valdžios tikrai ketina imtis veiksmų iki Pirmosios Lietuvos respublikos šimtmečio, visuomenė turi žinoti, kas daroma ne tik iš nuogirdų, o per pagrindines informacijos priemones, per labai rodžiai teikiamus interviu žiniasklaidai kitokiais klausimais.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Algimantas Zolubas.
2015.10.08; 17:00
