Studentų sąjunga įžvelgia grėsmę dėl universitetų ir kolegijų supanašėjimo


Vilniaus universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Artėjant stojimams į aukštąsias mokyklas, būsimiems studentams reikia apsispręsti: studijuoti universitete ar kolegijoje? Jau dabar kyla nemažai klausimų, kuo skiriasi studijos skirtingose įstaigose, jei dauguma studijų programų yra panašios. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) baiminasi, kad dabartiniai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymai gali dar labiau sumažinti takoskyrą tarp universitetų ir kolegijų.
 
Nuo 2000-ųjų Lietuvoje veikia binarinė aukštojo mokslo sistema. Tai reiškia, kad greta universitetinių studijų veikia koleginės studijos. Pagal šį modelį universitetai yra labiau orientuoti į teorines žinias, mokslinius tyrimus ir aukšto lygmens profesionalųjį meną, o kolegijose daugiau dėmesio skiriama pasirengimui profesinei veiklai, taikomiesiems moksliniams tyrimams ir profesionaliam menui.
 
Šiuo metu akademinėje bendruomenėje daug diskusijų kelia ŠMSM parengtų Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų poveikis binarinei aukštojo mokslo sistemai. Juose numatoma, kad tam tikri universitetai galės vykdyti trumpąsias ir profesinio bakalauro studijas (orientuotas į profesinį parengimą), o kolegijose bus galima pasirinkti profesinės magistrantūros studijas.
 
„Tokie pakeitimai gali stipriai sujaukti binarinę aukštojo mokslo sistemą, todėl jie turi būti vykdomi atsakingai ir tikrai ne skubos tvarka, kaip vyksta dabar“, – pažymi LSS prezidentas Vytautas Kučinskas.
 
Jo nuomone, trumposios studijos ir profesinis bakalauras turėtų būti vykdomi tik kolegijose, o dėl profesinės magistrantūros programų reikia įrodymais grįstos analizės: „Sutinku, kad kolegijos turi būti stiprinamos, bet toks veiklos sričių dubliavimas įneša dar daugiau neaiškumo, kuo skiriasi kolegijoje ir universitete vykdomos studijos ir mokslinė veikla“, – sako V. Kučinskas.
Vilniaus Universitetas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
LSS pritaria tam, kad įstatyme būtų įtvirtintas reikalavimas kolegijoms vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, tačiau turi būti sudarytos atitinkamos finansinės galimybės pasiekti nustatytus reikalavimus. Taip pat būtina stiprinti mokslinį potencialą, užtikrinant didesnį disertacijas sėkmingai apgynusių doktorantų skaičių: ne tik aklai didinti studijų vietų skaičių, bet ir investuoti į doktorantų studijų gerovę, sprendžiant socialinės apsaugos, doktoranto statuso problemas.
 
„Jeigu neturėsime pakankamai mokslo daktarų, padidinus reikalavimus kils didesnė konkurencija tarp universitetų ir kolegijų dėl darbuotojų: jie dirbs keliose įstaigose ir turėsime išbarstytą intelektualinį potencialą“, – mano V. Kučinskas.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2022.06.16; 06:12
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.