Naujoje Švedijos karo ekspertų Bo Ljungo, Tomas’o Malmlofo, Karlio Neretnieko ir Mike’o Winnerstigo parengtoje studijoje teigiama, kad nepaisant to, jog Lietuva iš trijų Baltijos šalių turi daugiausiai ambicijų, susijusių su ginkluotųjų pajėgų vystymu, ji vis dėlto atsilieka nuo geriausiai kariuomenę finansuojančios Estijos.
Jų parengtoje studijoje „Baltijos šalių saugumas ir apginamumas“ išsamiai analizuojamos NATO galimybės veikti reaguojant į jėgos panaudojimą prieš Baltijos šalis iš Rusijos pusės. Daugiausiai rūpesčių, pasak studijos autorių, NATO sukeltų moderni Rusijos oro gynybos sistema. Vienas iš jos elementų – „Žemė-oras“ tipo raketų sistema „S-400“ – neseniai buvo priimta į kovinę rikiuotę Kaliningrado srityje.
Švedijos strategai teigia, kad „iš trijų Baltijos šalių Estija yra ta, kurioje ginkluotųjų pajėgų vystymas yra aukščiausias prioritetas“. Studijoje rašoma, kad Estijai įgyvendinus savo planus, jos ginkluotosios pajėgos dešimtmečio pabaigoje pasieks tokį pajėgumą, kad galės reikšmingai prisidėti prie stabilumo Baltijos jūros regione. „Bet kuris agresorius susidurs su ilgu Estijos pasipriešinimu, su visa iš to kylančia rizika ir neapibrėžtumu“, – taip studijos autoriai apibūdina Estijos karinį pasirengimą.
Lietuvos ambicijoms būti pirmaujančia karinėje srityje tarp Baltijos šalių kelią užkirto ekonominė krizė. Švedų strategai taip vertina Lietuvos pasirengimą: „Nepaisant to, kad kariuomenės plėtojime turi didžiausias ambicijas tarp Baltijos šalių, Lietuva šiuo metu atsilieka nuo Estijos. Tai labai susiję su ekonomine krize ir jos atgarsiais. Ekonominė krizė nulėmė, kad visos investicijos daugiau ar mažiau baigėsi.
Tačiau Vyriausybė aiškiai pareiškė, kad dabartiniai ekonominiai sunkumai neturi nustelbti ilgalaikių poreikių“. Pasak studijos, Lietuvos ilgalaikiai tikslai yra nacionalinių elementų susiejimas su Integruota NATO oro gynybos sistema, pajėgumų priimti paramą iš užsienio užtikrinimas, žvalgybos, prieštankinių ir oro gynybos pajėgumų vystymas.
Studijoje teigiama: „Kaip kitos dvi Baltijos šalys, Lietuva yra ir liks priklausoma nuo karinės pagalbos iš užsienio, jei prireiks stipraus atgrasymo ar bus užpulta. Abejotina, ar Lietuva numatomoje ateityje pajėgs atlikti būtinas investicijas, kad modernizuotų pajėgas pagal iškeltus tikslus“. Pasak studijos autorių, krizė paveikė ir Latvijos ginkluotųjų pajėgų vystymo procesus.
Studijoje išsamiai analizuojamas galimas NATO ir Rusijos konfliktas dėl Baltijos šalių. Toks scenarijus, pasak autorių, nors šiuo metu ir labai mažai tikėtinas, tačiau iki galo neatmestinas. Švedijos strategai pabrėžia, kad Rusijos puolimo atveju NATO reakcija taip pat turėtų būti greita, nes planas atsikariauti Baltijos šalis šiuo metu laikomas nepatikimu.
Autoriai nurodo, kad ginant Baltijos šalis ypatingai svarbi būtų NATO parama iš oro, o lemiamą įtaką Aljanso galimybėms vykdyti oro operacijas Baltijos jūros regione turėtų NATO pajėgumas sustabdyti Rusijos oro gynybos sistemas. Ekspertai teigia, kad diskutuojant apie karinius scenarijus niekuomet negalima pamiršti, jog ir Rusija, ir NATO savo arsenaluose turi branduolinius ginklus.
Kai kurie studijos autoriai rugsėjį lankėsi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Susitikimuose su visuomene jie sakė nustebę, jog Lietuvoje beveik nebuvo susidomėjusių krašto gynimo klausimais. Jie įsitikinę, kad silpną Lietuvos pasirengimą gynybai lemia per ketverius metus labai sumažintas krašto apsaugos biudžetas – tam skiriama tik 0,78 proc. bendrojo vidaus produkto.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Rasa Juknevičienė, 2008 – 2012-aisiais vadovavusi Lietuvos krašto apsaugos ministerijai.
Laikraštis “XXI amžius”
2012.10.31
