Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia naują ištrauką iš Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis”, išleistos 1930 m. Vilniui Vaduoti sąjungos Kaune B.Šėmio vardu.
Tebūnie tai priekaištas XXI a. Lenkijai, įnirtingai puolančiai Lietuvą lenkų šovinistų pastangomis, kurstančiai Vilnijos lenkus nepaisyti Lietuvos įstatymų, klasta, melu siekiančiai išstumti lietuvius iš Lietuvos rajonų, 1920 m. Lenkijos okupuotų ir prarastų Antrojo pasaulinio karo metu. Tebūnie tai priekaištas Lietuvos valdžiai, per dvidešimt nepriklausomybės metų nesugebėjusiai ir nesugebančiai arba nenorinčiai pasiekti, kad minėtuose rajonuose nebūtų diskriminuojami lietuviai, kad lenkų tautinė mažuma vykdytų Lietuvos įstatymus, elgųsi kaip Lietuvos, o ne Lenkijos piliečiai. Tebūnie tai priekaištas tiems lietuviams, kurie savo pasyvumu ir abejingumu leidžia ir vieniems, ir kitiems nepaisyti lietuvių tautos interesų.
Pirmojoje dalyje prisiminėme 1919-uosius metus. Šiandien žvelgiame į 1926-uosius. Paskutinėje dalyje pateiksime pavyzdžių, kaip lenkai su lietuviais Vilniaus krašte elgėsi 1928-aisiais metais.
1926 metai
Sausio mėn.
8 d. Švenčionyse Vilniaus lenkų apygardos teismas nuteisė Vydiškio kleboną kun. V.Bobiną pusantrų metų kalėjimo dėl 1920-21 metų Ignalino įvykių.
15 d. Vilniaus lenkų apygardos teismas, Jodzevičiaus pirmininkaujamas, išteisino Gardino aps. Marcinkonių valsč., Puvočių k. Vladą Dvoreckį, kuris atsėdėjo metus kalėjime lenkų šnipų apkaltintas, jog 1920-22 m. buvęs lietuvių šaulys ir dalyvavęs lenkų žandarus užmušant Kašėtų k.
Taip pat išteisinti to pat valsčiaus Kašėtų k. Kazimieras ir Jonas Kašėtos, kaltinami, jog buvę lietuvių šauliai; Kazys Kašėta išsėdėjo kalėjime daugiau kaip metus. Kaltino lietuvių persekiotojas Jankevičius, gynė adv. Šiškovskis.
Pirmininkas Jodzevičius puolė liudytojus, kodėl nemoka lenkiškai ir kalba lenkų teisme lietuviškai.
Apie 20 d. Vilniuje lenkų vyresnybė pareikalavo, kad Lietuvių Draugijos dėl karo nukentėjusiems šelpti Centro Komitetas užleistų lenkams Aušros Vartų Nr. 12 ir Subačiaus Nr. 23 namus, kuriuose jis jau 10 metų laikė prieglaudas ir bendrabučius su 200 moksleivių ir tarnautojų, be to, dar amatų dirbtuves.
Vasario mėn.
Apie 5 d. Suvalkų aps. mokyklų lenkų taryba su kun. Ščesnavičium priekyje atsakė Vilniaus Lietuvių šv. Kazimiero Draugijai neigiamai į jos prašymą leisti jai įkurti Seinų srityje lietuviškas mokyklas: girdi, esą užtenka jau lenkiškų mokyklų, kurios ir lietuvius mokslu aprūpiną.
28 d. Švenčionių aps. mokyklų lenkų inspektorius uždarydino 18 Švenčionių “Ryto” lietuvių mokyklų…
Kovo mėn.
8 d. Švenčionių aps. Mokyklų lenkų inspektorius pranešė Švenčionių Lietuvių Švietimo “Ryto” Draugijos Valdybai nepatvirtinęs mokytojų ir uždraudęs mokyti dar 8 lietuvių mokyklose…
12 d. Laikinasis Vilniaus Lietuvių Komitetas nutarė pasiųsti į Varšuvą protestą dėl Švenčionių aps. 36 lietuviškų mokyklų vasario 28 iki kovo 8 d. uždarydinimo ir palikimo be mokslo pusantro tūkstančio vaikų.
26 d. Kaune visuotinis universiteto studentų susirinkimas nutarė reikalauti, kad Nepriklausomosios Lietuvos lenkų mokykloms nebūtų duodama pašalpų, iki bus grąžintos lietuviškos mokyklos Vilniaus krašte, daryti pranešimus provincijoje apie tai, kaip lenkai persekioja Vilniaus lietuvius, stoti ir dirbti Vilniui Vaduoti Sąjungoje, kreiptis į viso pasaulio studentiją, nurodant bjaurius lenkų darbus Vilniaus krašte.
Kovo ir balandžio mėn. Seinų, Punsko ir Vyžainių apylinkėse lenkai suėmė apie 50 jaunų vyrų, kaltinamų dėl 1919-1920 m. tarnavimo Lietuvos kariuomenėje ir paskelbtų lietuvių šauliais…
Balandžio mėn.
14 d. Vilniuje lenkai konfiskavo “Vilniaus Aido” Nr. 42 už str. “Ne tuo keliu”, “Dar apie šnipų organizaciją” ir už Rap. Mackevičiaus baudžiavos laikų dramą “Sulaukė”. Kartu pranešta, jog ir dėl Nr. 41 išspausdintos “Sulaukė” dalies redak. Marija Žukauskaitė traukiama tieson.
30 d. Vilniaus katedroje prasidėjo gegužinės lietuvių pamaldos; lenkai ir lenkės koliojo ir spjaudė į lietuvius.
Gegužės mėn.
3 d. Švenčionyse lenkai kratė lietuvių moksleivių bendrabutį ir privatinius mokinių butus, paskui darė kratas provincijoje…
8 d. Punske (Suvalkų aps.) lenkų policija tardė ir baidė bausmėmis vaikų tėvus, kurie gegužės 3 d. pareiškė lenkų mokyklos mokytojui Barščevskiui nesutikimą, kad jų vaikai giedotų bažnyčioje tautines lenkų giesmes; vaikai bažnyčioje tylėjo.
12-14 d. Varšuvoje Pilsudskis išvaikė endekų valdžią ir atsistojo lenkų valdžios priekyje.
Apie 25 d. Vilniaus ir Švenčionių lenkų policija pasiskelbė pagavusi išmėtytų lietuvių kalba atsišaukimų, kuriuose raginama atskirti Vilniaus kraštas nuo Lenkų valstybės.
Birželio mėn.
7 d. Suvalkų lenkų Apygardos Teismas teisė 31 Seinų ir Punsko apyl. lietuvį, kaltinamą tarnavus Lietuvos kariuomenėj. Teismas pasibaigė birželio 30 d.
20 d. Vilniaus lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijoj 376 mokiniai; be to, apie dešimt mokinių paimta į lenkų kariuomenę.
Liepos mėn.
Apie 15 d. Vilniaus lenkų vyriausybės komisaro K.Vimbaro įsakymu konfiskuotos atsiųstos iš Nepriklausomosios Lietuvos knygos: “Vilnius”, “Sūduva”, mokykloms “Skaitymai”, “Laimės kalendorius”, “Nasz kalendarz”.
Rugpjūčio mėn.
Apie 10 d. Vilniaus (Lūkišky) Gardino, Suvalkų, Švenčionių ir Balstogės lenkų kalėjimuose sėdėjo apie 100 politinių kalinių lietuvių, daug sodiečių.
12 d. Palangoje (Nepriklausomojoje Lietuvoje) mirė inž. Petras Vileišis, 75 metų, “Vilniaus Žinių” steigėjas ir Vilniaus lietuvių darbo 20-jo amžiaus pradžioje didžiausias rėmėjas. Laikinai palaidotas Kaune, lig bus atvaduotas Vilnius, kur kūnas bus perkeltas ir palaidotas Rasų kapinėse; taip velionio įsakyta.
18 d. Vilniuje lenkai padarė kratą M.Šlapelienės knygyne.
19 d. Vilniuje lenkai išmetė į gatvę lietuvių prieglaudą iš Subačiaus g. Nr. 23 namų, kuriuose ji buvo nuo 1915 m. Daiktus vienus išmetė į kiemą, kitus išvežė į kitą lietuvių prieglaudą (Markučiuose), o kitus dar išsvaidė už miesto lauke.
26 d. Vilniuje lietuvių, gudų, žydų ir 5 lenkų veikėjų pasikalbėjimas apie nelenkų mokyklų padėjimą Vilniaus krašte. Apie lietuvių mokyklas referavo mokytojas V. Budrevičius; kalbėjo dar dr. D.Alseika, kun. P.Kraujalis ir kiti.
Rugsėjo mėn.
8 d. Į Vilnių atvyko arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis, lenkas, kuris, būdamas Lomžos vyskupu, platino lenkystę Seinų krašte ir persekiojo lietuvių kunigus. Vilniaus katedroje popiežiaus bula (raštas) apie Vilniaus arkivyskupo paskyrimą paskaityta tik lotynų ir lenkų kalbom, nors dar vyskupai Zveravičius, Roppas ir Matulevičius skaitė ją ir lietuviškai; pamokslą arkivyskupas pasakė tik lenkiškai.
Spalių mėn.
9 d. Vilniaus lenkai pažymėjo Suvalkų sutarties sulaužymo 6-rių metų sukaktuves kariuomenės paradu. Nepriklausomojoje Lietuvoje Vilniaus puolimo sukaktuvės buvo pažymėtos kaip gedulo diena. Visoje Lietuvioje vėliavos perrištos juodu raikščiu. Laikraščiai išėjo juodais rėmeliais. 12 val. dieną vieną minutę sustojo visas Lietuvos gyvenimas. Vilniečių Sąjungos rinkliava Basanavičiaus fondui – kultūriniam Vilniaus lietuvių darbui sustiprinti. Rytą paskaitos mokyklose. Pavakary mitingai aikštės, vakarė viešosios paskaitos apie Vilnių, jo nustojimą ir grąžinimą. Daugelis Kauno veikėjų ir seimo narių išvažinėjo į provinciją su paskaitomis…
Apie 15 d. Adūtiškio miestely (Švenčionių aps.) lenkų mokykloj suvaryti lietuvių vaikai baudžiami mokytojos Janovskiūtės už kalbėjimą tarp savęs lietuviškai: “w polskiej szkole niewolno rozmawiač po litewsku” (lenkų mokykloj negalima lietuviškai kalbėti). Ji vadino jų kalbą “poganska”, klupdė dėl jos kelias valandas į kampą, o lenkiukai neleido lietuviams išeiti pro duris, versdami juos lipti pro lankus.
Apie 15 d. Strielčiuose (Lydos aps., Beniakainių valsč., Butrimonių par.) lenkai nubaudė už nesiuntimą vaikų į lenkišką mokyklą tėvus, kurie prirašė juos prie lietuviškos mokyklos: 6 lenk. auksiniais arba 3 paromis arešto Praną ir Adomą Petrašūnus, Pr. Kuodį, 4 lenkų auks. arba 2 parom arešto Myk. Petrašūną, Kotr. Zabarauskienę, Ant. Suckelį, And. Ramanauskį…
Apie 20 d. Ašmenos aps. Didžiulių, Lastėnų ir Grybiškių k. gyventojai, kai lenkai uždraudė lietuviui mokytojui privačiai mokyti vaikus lietuviškai, nutarė neleisti vaikų į lenkišką mokyklą. Didžiuliuose lietuviška mokykla buvo 1920-1925 m., o nuo 1925 m. lenkai ėmė versti vaikus eiti į lenkišką mokyklą.
21 d. Pašaminės (Švenčionių aps. ir valsč.) tėvai sumokėjo lenkams pabaudos, nes neleido vaikų į lenkišką mokyklą ir mokė juos lietuviškai.
Lapkričio mėn.
2 d. Vilniuje vėlių vakarą keli šimtai lietuvių moksleivių, gražiai susitvarkę, su žibintais ir vainikais su tautinėmis lietuvių spalvomis kaspinais, nuėjo per miestą į Rasas, kur prie M.Čiurlionies, P.Višinskio, A.Vileišio, M.Davainiaus-Silvestraičio kapų kunigas pasakė prakalbą, o choras giedojo; prie Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinių kapų kalbėjo gimnazistas, draugai giedojo; prie žuvusių dėl Vilniaus lietuvių kareivių kapų prakalbėjo du studentu, pabaigta giesmėmis. Ant kapų vainikai. Lenkai pavadino tai politinėmis lietuvių demonstracijomis.
15 d. Naujadvaryje (Lydos aps., Eišiškių par.) lenkų policija paėmė lietuvio mokytojo parašą, kad toliau nebemokysiąs, lietuvių mokykla veikia dar nuo vokiečių laikų, bet be leidimo.
20 d. Didžiuliuose (Ašmenos aps., Dieveniškio valsč.) naktį atvykęs su policija lenkų mokyklos mokytojas Stanislovas Bekišas prikėlė ūkininkus ir vertė pasirašyti nesiųsią savo vaikų į lietuvišką mokyklą, bet tik į lenkišką.
23 d. Vilniuje vietoj lenkų sulaikyto “Vilniaus Aido” pasirodė vienkartinis raštas “Kovos Aidas”, “Vilniaus Aido” redaktorės pasirašytas ir skiriamas dr. J.Basanavičiaus jubiliejui.
23 d. Lietuviškųjų Vilniaus tradicijų saugotojo dr. J.Basanavičiaus 75 metų amžiaus ir 50 metų literatūrinio darbavimosi sukaktuvės. Vilniaus Pirklių ir Pramonininkų Salėje Lietuvių Mokslo Draugijos iškilmingas posėdis jubiliatui pagerbti.
Gruodžio mėn.
2 d. Laikinasis Vilniaus Lietuvių Komitetas nutarė solidariai su tautinėmis mažumomis – gudais ir žydais – veikti ginant švietimo dalykus Vilniaus krašte ir kreiptis į Varšuvos švietimo ministeriją dėl kliūčių pašalinimo lietuvių švietimui…
Apie 10 d. Vilniaus lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijoj lenkų kalbos mokytojas Pyzlo spyrė mokinius kalbėti namie ir bendrabučiuose lenkiškai; tą pat lapkričio 30 d. patarė lenkų kuratorijos atstovas vizitatorius Rysas.
1926 m. Vilniuje lietuvių išleista apie 15 knygų; be to, atskirų Vilniaus lietuvių išleista keletas vadovėlių Nepriklausomoje Lietuvoje.
1926 m. Vilniaus krašte buvo 48 lietuvių vaidinimai lenkų valdžios leidimu.
Nepriklausomojoje Lietuvoje įsteigti 15 Vilniuj Vaduoti Sąjungos skyriai (1925 m. per pusę metų 14): Kalvarijos mieste, Kaune, Šiauliuose, Krakiuose, Žydikiuose, Aukštadvaryje, Kazlų-Rūdoje, Pasvalyje, Merkinėje, Girkalnyje, Ukmergėje, Jonavoje, Kirdeikiuose, Marijampolėje ir Jurbarke, tad per 1925 ir 1926 m. 29 skyriai ir Seinams vaduoti sekcija.
Nuotraukose: „Vilniaus Golgotos” viršelis ir knygos sudarytojas Mykolas Biržiška.
2011.09.12
