Štai ir sulaukėme atomazgos net keletą metų iš eilės narpliotoje baudžiamojoje plungiškio Andriaus Kavecko byloje. Ši byla kurstė didelių aistrų ne tik Plungės mieste, bet ir visame Žemaitijos regione.
Ilgainiui tos aistros turėtų nurimti. Andrius Kaveckas – išteisintas. Išteisintas po atkaklios, principingos, profesionalios gynybos (šioje byloje Andriaus Kavecko interesus gynė Vilniuje reziduojantis advokatas Arūnas Marcinkevičius). Taigi 2013-ųjų spalio 17-ąją Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (pirmininkas teisėjas Dalius Jocys, teisėjos Regina Bertašienė ir Violeta Miliuvienė) panaikino 2013-ųjų gegužės 20-osios dienos Plungės rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Tai reiškia, kad priimtas naujas nuosprendis – išteisinamasis. Klaipėdos apygardos teismas pareiškė, jog A.Kaveckas – nekaltas. Antrosios instancijos teismas nusprendė, jog A.Kaveckas nepadarė nusikaltimų, dėl kurių buvo kaltintas.
Šia keista byla aktualijų portalas Slaptai.lt intensyviai domėjosi nuo pat pirmosios dienos. Nepraleistas nė vienas teismo posėdis. Apie į keblią padėtį dėl kelių neatsargiai ištartų žodžių patekusio A.Kavecko bėdas paskelbėme keliolika publikacijų. Jas visas galima rasti mūsų portale. Štai keletas iš svarbesniųjų: "Imitacija ar provokacija?" (2011.10.24), "Plungės teismas grąžino Andriaus Kavecko bylą prokuratūrai" (2011.11.02), "Ko verta Temidė atrištomis akimis?" (2011.11.29), "Abejotina reputacija plačiai išgarsėjęs asmuo – pagrindinis prokurorų liudytojas?" (2013.03.03), "Slaptas policijos sandarbininkas teisme liudijo prieš savp buvusį dėstytoją" (2012.05.30), "Asmeniniai ginčai sprendžiami valstybės administracinių resursų sąskaita" (2013.05.09), "Iš keistųjų bylų kategorijos: Andriaus Kavecko istorija" (2013.09.27).
Šių eilučių autoriui nuo pat pirmųjų akimirkų ši byla atrodė dirbtinai sukurpta. Taip, plungiškis A.Kaveckas turėjo buitinių nesutarimų su kaimynu dėl namų bendrijos "Rūtelė" reikalų tvarkymo. Taip, A.Kaveckas, posėdžiui pasibaigus, Plungės apylinkės teismo salėje buvo ištaręs keletą neatsargių žodžių. Bet nejaugi aštroką posakį, nuskambėjusį teismo salėje patyrus didelį emocinį susijaudinimą (išgirdo nepalankų teismo sprendimą), galima traktuoti kaip realų grasinimą? Nejaugi civilizuota, demokratinė valstybė nepajėgi atskirti realaus grasinimo nuo neviltin puolusio jautraus, inteligentiško žmogaus pasimetimo? Galų gale, jei jau nutarėme bausti už neatsargiai ištartus žodžius, taikykime simbolines, bet ne drastiškas, ne milžiniškas bausmes. Nes žodžiai, kaip bauginančiai beskambėtų, – nėra mirtį nešantys šūviai.
XXX
Portalas Slaptai.lt savo skaitytojams pateikia keletą, mūsų manymu, itin svarbių ištraukų iš Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išteisinamojo nuosprendžio.
"Kolegija nemano, kad nukentėjusysis tikrai turėjo pagrindo bijoti, jog grasinimas nužudyti bus įvykdytas. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog bauginami žodžiai buvo pasakyti ne kur kitur, o teisme, teismo posėdžio metu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Byloje dalyvavo ir nukentėjusysis. Abiejų vyrų santykiai yra itin konfliktiški ir dažnas jų susidūrimas tik pratęsia abipusius konfliktus. Natūralu, jog teismo posėdžio metu susipykę proceso dalyviai gali pasakyti vienas kitam itin nemalonius, grėsmingus žodžius. Tokie atvejai pasitaiko bet kurio teismo praktikoje. Bet tai nereiškia, jog bet kokie grėsmingi ketinimai bus ateityje atlikti ir todėl jų reikia bijoti.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paminėti žodžiai A.Kavecko buvo pasakyti baigiamųjų kalbų metu, o prieš tai, duodamas paaiškinimus apie bylos aplinkybes, A.Kaveckas ne vieną kartą minėjo, jog buvo išprovokuotas oponento. A.Kaveckas net pasakė, kad jam "nedaug trūksta, kad aš nusišaučiau, aš esu tokioje būsenoje. Aš nebegaliu susivaldyti, mano yra sunki būsena".
O antrą sykį apie nusišovimą, kaip minėta, jis prabilo baigiamųjų kalbų metu. Toliau teismo posėdžio protokole yra užfiksuota, kad jis, A.kaveckas turi "atsilaikyti prieš tuos provokatorius, aš nebeištversiu tokios situacijos, aš, kiek įmanoma, tvardausi, mano yra sunki būsena". Iš paties protokolo aiškiai matyti, kad A.Kaveckas kalbėjo ne apie pažeidimo esmę, o apie jo ir oponento santykius, apie savo būseną. Iš tokios padrikos tirados susidaro įspūdis, jog A.Kaveckas buvo sugniuždytas, labai susijaudinęs.
Paminėtina ir tai, kad analizuojamame sakinyje A.Kaveckas mini, jog pirma nušaus oponentą, o paskui nusišaus ir pats. Tai taip pat patvirtina, jog A.Kavecko pasakyti bauginantys žodžiai baigiamųjų kalbų metu buvo spontaniškai išsprūdę. Tai nebuvo šaltakraujiškai apgalvotas, iš anksto suplanuotas žingsnis, kuriuo buvo siekiama įbauginti oponentą.
Kita vertus, oponentas savo pareiškime, rašytame Plungės rajono policijos komisariato viršininkui, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodė kitokius žodžius. Oponento nurodyti žodžiai panašūs į realius grasinimus. Bet būtent teismo posėdžio protokole užfiksuoti iš pirmo žvilgsnio panašūs, tačiau kitokio turinio A.Kavecko žodžiai, kurie – ne tokie pavojingi. Pats nukentėjusysis atsikirtimuose pripažįsta, jog teisme buvo pasakyti ne tie žodžiai, kurie užfiksuoti jo pareiškime, adresuotame policijai.
Tokiu atveju darytina išvada, jog nukentėjusysis grasinimą nužudyti suvokė hiperbolizuotai. Taigi priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, kolegija daro išvadą, jog pagal tokio grasinimo išraišką, kuri užfiksuota teismo posėdžio protokole, nukentėjusysis neturėjo pagrindo bijoti".
XXX
Norinčių giliau suvokti Andriui Kaveckui reikštų kaltinimų absurdiškumą, dėmesiui siūlome mūsų portale 2013.09.27. paskelbtą straipsnį: "Iš keistųjų bylų kategorijos: Andriaus Kavecko istorija".
Aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistams pasisekė. Turėjome unikalią galimybę nuo pirmojo iki paskutiniojo posėdžio stebėti, kaip 2011- 2013 metais Plungės apylinkės teisme nagrinėjama Andriaus Kavecko baudžiamoji byla.
Be abejo, sugaišta daug brangaus laiko važinėjant iš Vilniaus į Plungę ir atgal. Užtat dabar mūsų niekas neapkaltins paviršutiniškumu ar tendencingumu. Juk nepraleistas nė vienas teismo posėdis, įdėmiai išklausytos visos konfliktuojančios pusės, išgirsti visi argumentai ir kontrargumentai.
Manytume, jog plungiškio Andriaus Kavecko byla, kurią narpliojo Plungės apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas (dabar šis teisėjas- Plungės apylinkės teismo pirmininkas),- išskirtinė. Aktuali ne vien Žemaitijai, ji aktuali visai Lietuvai. Tokias istorijas norėtųsi priskirti keistųjų bylų kategorijai: realaus nusikaltimo niekas nepadarė, tuo tarpu kaltininkas – surandamas. Kaltininkas ne tik viešai įvardinamas. Jis dar ir nubaudžiamas konkrečia, sunkiai pakeliama pinigine bauda. Ar įmanomi tokie dyvai: nusikaltimo nėra, tačiau kaltinamąjį – turime?
Paskutiniosios naujienos tokios: šių metų gegužės 20-ąją Plungės rajono apylinkės teismas pripažino plungiškį A.Kavecką kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. Šis įstatymas taikomas tiems, kurie grasina nužudyti. Už tokio pobūdžio grasinimą plungiškiui A.Kaveckui paskirta 25.740 Lt bauda, priteista 10.000 Lt neturtinei nukentėjusiojo žalai atlyginti ir 1 tūkst. litų nukentėjusiojo advokato paslaugoms apmokėti.
Plungiškis A.Kaveckas Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą. Klaipėdos teisėjai savąjį verdiktą skelbs spalio 11-ąją. Jei Klaipėdos apygardos teismas atmes A.Kavecko apeliacinį skundą, galioti liks Plungės apylinkės teismo sprendimas, ir plungiškiui teks apmokėti beveik 40-ies tūkstančių litų ieškinį. Pridėkime sąskaitas už teismo darbą, honorarus savojo advokato išlaidoms padengti, išlaidas antstoliams, ir ieškinys greičiausiai perkops 50 tūkst. litų ribą.
Taigi suma – užtektinai skaudi. Bent jau sunkiai pakeliama provincijoje kukliai gyvenančiam kelių vaikų tėvui. Akivaizdu, jog tokio dydžio baudas derėtų skirti tik už ypatingai pavojingus ir ciniškus nusikaltimus. Bet čia ir turime akivaizdų paradoksą. Plungiškis A.Kaveckas realiai nieko nenuskriaudė. Vienintelis A.Kavecko nusikaltimas – keletas neatsargiai ištartų žodžių.
Plungiškis A.Kaveckas neneigia, jog 2011-ųjų sausio 26-ąją dieną Plungės rajono apylinkės teisme, prieš pat išeidamas iš teismo posėdžio salės, tarpduryje retoriškai paklausęs: "Tai kas man dabar belieka daryti? Ar jį nušauti ir pačiam nusišauti, kad viską ištirtumėte, kaip man elgtis?"
Žinoma, tokie žodžiai nevartotini viešose vietose, ypač teismo patalpose, ypač girdint oponentams. Ir vis dėlto sunku susilaikyti nepateikus retorinio klausimo: nejaugi tarp šios frazės ir realių grasinimų drąsiai galima brėžti lygybės ženklą? Antra, A.Kaveckas stebisi, kaip šis jo klausimas, teismo posėdžiui pasibaigus, galėjo būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą bei protokole pavirto teiginiu: "Aš pirmas tave nušausiu Meištininke, o nusišausiu pats".
Skirtumas tarp šių dviejų variantų – ryškus. Pirmoji citata tikrai nepanaši į realų grasinimą, juolab kad šiuos žodžius ištaręs A.Kaveckas niekad neturėjo jokio šaunamojo ginklo ir niekad nebuvo įsivėlęs į jokias muštynes. Antroji citata jau panašesnė į konstataciją, nors ir čia ryškus nevilties šauksmas. Tikri agresoriai vargu ar kalba apie savižudybę. Apie savižudybę dažniausiai prabyla į padėtį be išeities patekę jautrūs žmonės.
Tad vertinanant, kokį pavojų kelia A.Kaveckas, pirmiausiai derėjo išsiaiškinti, kokius žodžius jis ištarė 2011-ųjų sausio 26-ąją. Tai padaryti nebuvo sudėtinga. Tereikėjo pakelti ano administracinio teismo garso įrašą ir išklausyti jį – ar tikrai A.Kaveckas kalbėjo apie šūvius teismo posėdžio metu, ar tie žodžiai jau buvo ištarti teismo posėdžiui pasibaigus. Jei tas garso įrašas būtų išklausytas, šiandien nereikėtų spėlioti, ką konkrečiai ir kokiomis intonacijomis kalbėjo A.Kaveckas.
Beje, Plungės apylinkės teismas galėjo ne tik atidžiai išklausyti omenyje turimą garso įrašą. Plungės apylinkės teismas galėjo apklausti minėtame teismo posėdyje dalyvavusius asmenis – teisėją Aldoną Šukienę, teismo posėdžio sekretorę Ziną Pranckietienę ir posėdį stebėjusią žurnalistę. Dėl šventos ramybės, vardan visiško tikslumo. Juk liudininkų parodymai būtų suteikę dar daugiau informacijos apie tikrą ar tariamą plungiškio A.Kavecko agresyvumą.
Tačiau Plungės apylinkės teismas šių veiksmų kaip tik nesiėmė. Čia įžvelgiu pagrindinį šios baudžiamosios bylos Achilo kulną. Maža to, kad plungiškis A.Kaveckas nieko konkrečiai nė pirštu nepalietė. Nagrinėjant šią bylą paaiškėjo, jog Plungės apylinkės teismas neturi pagrindinio įrodymo, patvirtinančio A.Kavecko išsakytus grasinimus.
A.Kavecko advokatas Arūnas Marcinkevičius primygtinai prašė, jog garso įrašas vis tik būtų pateiktas susipažinimui. Nejaugi atsiras tokių, kurie išdrįstų tvirtinti, esą šis advokato prašymas – nepagrįstas?
Tačiau paaiškėjo, jog tokio garso įrašo – nėra. Keista, įtartina, nes nuo 2011-ųjų visi teismo posėdžiai, įskaitant ir baudžiamąsias, ir administracines bylas, jau tikrai buvo privalomai fiksuojami garso įrašų pagalba. Garso įrašo tiesiog negalėjo nebūti. O jei jo nėra, vadinasi, galima įtarti esant rimtą nusižengimą: arba kažkas tą įrašą pradangino netyčia, neturėdamas blogų kėslų, arba pradangino specialiai, turėdamas blogas užmačias. Bet kokiu atveju turime rimtą skandalą.
Išgirdęs naujieną apie neegzistuojantį garso įrašą advokatas A.Marcinkevičius pasiūlė racionalią išeitį- apklausti minėto teismo, kuriame jo ginamasis neva grasino nušausiąs oponentą, o paskui ir pats nusišausiąs, liudytojus- teisėją, teismo sekretorę ir teismo posėdį stebėjusią žurnalistę. Šis advokato A.Marcinkevičiaus prašymas- taip pat logiškas. Jei nėra įrašo, tegul kalba liudytojai. Tačiau A.Kavecko bylą nagrinėjęs teisėjas atsisakė apklausti 2011-ųjų sausio 26-ąją įvykusio administracinio teismo dalyvius.
Taigi iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga provincijos byla pasirodė esanti ne tokia jau paprasta. Šioje byloje- daug nežinomųjų.
Jei A.Kaveckas teisme aiškiai, realiai grasino savo kaimynui, kodėl posėdžiui vadovavusi teisėja nesiėmė prevencinių veiksmų? Gal vis tik teisėja jau buvo beišeinanti iš salės ir grasinimų negirdėjo? O gal A.Kavecko žodžiai "kas belieka nušauti ir pačiam nusišauti" jai nepasirodė panašūs į realius grasinimus?
Savo apeliaciniame teisme plungiškis A.Kaveckas atkreipia dėmesį į šią, jo manymu, svarbią aplinkybę: "Administracinę bylą nagrinėjusi teisėja A.Šukienė nesiėmė jokių priemonių mano atžvilgiu dėl tokio, susijaudinus iš nevilties, mano išsakyto retorinio klausimo, ką būtų privalėjusi padaryti ir neabejotinai būtų padariusi, jei teismo posėdžio metu tikrai būčiau padaręs nusikaltimą, kurio padarymu esu apkaltintas dabar".
Kita svarbi detalė: ikiteisiminio tyrimo metu nustatyta, kad A.Kaveckas neturėjo ir neturi jokio šaunamojo ginklo, kuriuo būtų galėjęs sukelti pavojų oponento sveikatai ir gyvybei. Plungiškio A.Kavecko teigimu, "aplinkybė, kad neturėjau ir neturiu šaunamojo ginklo, buvo žinoma tiek Plungės rajono policijos komisariato darbuotojams, tiek kaimynams, beje, kai kuriems iš jų esantiems policijos pareigūnais, tiek ir pačiam šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintam oponentui".
Plungiškis A.Kaveckas piktinasi ir tuo, kad vietoj tiesiogiai grasinimus girdėjusių liudytojų apklausų Plungės teisėsauga į pagalbą pasikvietė "ką tik iš tardymo izoliatoriaus paleistą mano studentą Pavelą Iljiną, kuris ėmė provokuoti mane atlikti nusikalstamas veikas".
Kaltinamasis A.Kaveckas įsitikinęs, jog prieš jį buvo panaudotas nusikalstamos veikos imitavimo metodas. Beje, šis metodas panaudotas pažeidžiant Lietuvoje galiojančius įstatymus. Mat jis privalėjo būti nutrauktas, vos tik buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau A.Kavecko atveju šios nuostatos nebuvo paisoma: ikiteisminis tyrimas – pradėtas, o nusikaltamos veikos imitavimo modelio taikymas – nenutrauktas.
Tačiau atliekant net nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, A.Kavecko žodžiais tariant, "nebuvo gauta ir surinkta kokių nors duomenų apie tai, kad aš būčiau turėjęs tikslą, motyvą bei priemones ir bent žodžiu patvirtinęs savo ketinimą grasinti ar būčiau grasinęs nužudyti savo oponentą".
Svarbi ir dar viena aplinkybė, į kurią atkreipia dėmesį tiek plungiškis A.Kaveckas, tiek jo advokatas A.Marcinkevičius. "2013 metų balandžio 10 dienos teismo posėdžio metu mano gynėjas advokatas A.Marcinkevičius ir aš prašėme Plungės apylinkės teismo išreikalauti ir pagarsinti liudytojų teisėjos Aldonos Šukienės ir teismo sekretorės Zinos Pranckietienės bei laikraščio "Žemaitis" žurnalistės apklausų ikiteisminio tyrimo metu padarytus protokolus. Tuomet paaiškėjo, kad šių liudytojų apklausų protokolų byloje nėra ir šios tiesioginės tariamo nusikaltimo liudytojos ikiteisminio tyrimo metu iš viso nebuvo apklaustos",- stebėjosi kaltinamasis Andrius Kaveckas.
O kaip į tokį prašymą reagavo tiek kaltinimus pateikusi prokurorė, tiek A.Kavecko oponento advokatas? Jie kategoriškai prieštaravo, pasak jų, teisėja, posėdžių sekretorė ir žurnalistė negali būti apklausiamos kaip nusikaltimo liudytojos!!! Nors Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6-asis straipsnis įsakmiai reaikalauja užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o šio straipsnio 3-ios dalies punktas "d" nurodo, kad "kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo mažiausiai turi teisę pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios buvo ir yra taikomos kaltinimo liudytojams".
Plungės apylinkės teismui šios europietiškos nuostatos – neprivalomos?
Taip, LR Baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinimą nužudyti. Tačiau ši atsakomybė taikoma tik tam, "kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas". Žodžiu, realus grasinimas yra tik toks, kuris turi ne subjektyviai menamą, o realiai įvardintą pagrindą. Ar plungiškio A.Kavecko žodžius "nušausiu ir pats nusišausiu" galima traktuoti kaip realų grasinimą? Ar byloje esama neginčijamų įrodymų, jog šiuos žodžius A.Kaveckas ištarė užtikrintai, be jokių dvejonių?
Galų gale ar Plungės apylinkės teismas (kol buvo analizuojama ši byla, teismas iš aptriušusio ankšto pastato persikėlė į patogų, erdvų) nepersistengė, už neatsargiai ištartus keletą žodžių skirdamas net 198 MGL dydžio baudą? Plungės apylinkės teismui nė motais dabartinė ekonominė šalies padėtis, realus darbo užmokestis provincijoje, išlaikomų šeimos narių bei senų tėvų, kuriems kaltinamasis A.Kaveckas, be abejo, privalo padėti, likimas? Ko iš tiesų siekiama paskyrus tokią grėsmingą piniginę baudą? Jei norima plungiškį A.Kavecką išmokyti atsargiau reikšti mintis, – džiugu. Bet juk tokio dydžio bauda nedideliame Žemaitijos mieste gyvenantį žmogui gali sužlugdyti ir morališkai, ir finansiškai.
XXX
Š.m. spalio 17-ąją Klaipėdos apygardos teismo kolegija, dėmesingai ir visapusiškai kruopščiai ištyrusi byloje surinktus įrodymus, "nukentėjusiojo" argumentus bei reikštus kaltinimus, nerado jokių nusikaltimo požymių ir paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo Lietuvoje žinomas sporto pedagogas Andrius Kaveckas visiškai reabilituotas.
Taigi lietuviškoji Temidė pagaliau padėjo tašką šioje, beveik trejetą metų valstybės resursų sąskaita, vardan privačių ambicijų tenkinimo, visuomenę skaldžiusioje teisinėje epopėjoje, suteikdama pagrindus tolimesnei gyvenimo rimčiai.
2013.10.22
