Terorizmas – tai ne XXI-ojo amžiaus produktas. Ir ne musulmonai pirmieji ėmėsi teroro aktų. Už šį išradimą turime dėkoti Rusijai. “Užmeskime akį” į mūsų didžiosios kaimynės poros šimtmečių terorizmo faktus. Šioje publikacijoje pateikiame tik kai kuriuos faktus iš carinės Rusijos, Sovietų Sąjungos laikų.
XIX-ojo amžiaus pabaigoje “Liaudies valios” revoliucionieriai per kelerius savo veiklos metus įvykdė 7 pasikėsinimus į carą Aleksandrą II-ąjį. Paskutinis kartas buvo lemtingas. “Liaudies valios” paveldėtojai eserai per dešimt metų visoje Rusijoje atliko 263 teroristinius aktus. Jų “taikiniais” buvo 2 ministrai, 33 generalgubernatoriai, gubernatoriai ir vicegubernatoriai, 16 miesto viršininkų, apskričių skyrių viršininkų, policijos viršininkų, jų padėjėjų, kriminalinės policijos skyrių viršininkų, 7 generolai ir admirolai, 15 pulkininkų, 8 prisiekusieji patikėtiniai, 26 policijos agentai ir provokatoriai.
Amerikiečių istorikės Anos Geifman žiniomis, 1905-1907 m. Rusijoje teroristai nužudė apie 17 tūkstančių žmonių. Įdomu tai, kad anų laikų teroristų gretose buvo labai daug moterų. Pavyzdžiui, iš 78 eserų kovinės organizacijos narių buvo net 25 moterys.
Po Aleksandro II-ojo nužudymo antras žinomiausias ikirevoliucinis teroristinis aktas įvyko 1905 m. vasario 4 d. Maskvoje. Eseras Kaliejevas metė bombą į didįjį kunigaikštį Sergejų Aleksandrovičių, kuris žuvo vietoje, o teroristas – gegužės 9 d. Šliselburgo tvirtovėje pakartas.
Maskvoje yra Leontjevo skersgatvis, kuriame “pasireiškė” įvairių kartų revoliucionieriai. Pavyzdžiui, 1919 m. name Nr. 18 buvo pasikėsinta į Leniną. Tiesa, anarchistai ir eserai nežinojo, kad patalpoje, kurioje vyko susirinkimas, Lenino nebuvo. Žuvo 12 žmonių. Tačiau kulkos Leninas neišvengė: prie Michelsono fabriko jį sužeidė Fani Kaplan.
Raudonojoje aikštėje sovietų laikais buvo bandoma nužudyti du kitus pasaulio proletariato vadus – Brežnevą ir Gorbačiovą.
Subyrėjus Sovietų imperijai teroristiniai aktai tapo mažiau ryžtingi, mažiau sėkmingi. 1993 m. sausio 27 dieną anksti ryte Rusijos armijos majoras Ivanas Kislovas nutarė nužudyti Rusijos prezidentą Borisą Jelciną. Statybiniais pastoliais jis užsiropštė ant šalia vyriausybinio komplekso esančio namo stogo. Jis ketino apsimesti darbininku, dirbančiu statybvietėje, sulaukti atvykstančio prezidentoJelcino ir jį papjauti. Tačiau majorą aptiko vienas vyriausybinio komplekso apsaugos darbuotojas. Tardomas Kislovas prisipažino ketinęs nužudyti Jelciną. Turėjo jis pasigaminęs ir bombą, tačiau ji sudrėko, teko išmesti; tada prezidentą nusprendęs papjauti. Serbskio medicinos institute paaiškėjo, kad teroristas nepakaltinamas, byla buvo nutraukta.
1992 m. vasarą vyriausybiniame užmiesčio Rubliovo kelyje į prezidentą Borisą Jelciną kėsinosi… briedis. Šešiais šūviais prezidento apsaugos vyrai “Zaporožiečio” sužeistą žvėrį nukovė ir nuvilko į šalikelę.
1996 m. tame pačiame Rubliovo kelyje, Maskvos prieigose, sprogo 250 gramų sprogmenų užtaisas. Tuo metu keliu važiavo kortežas mašinų, ir vienoje iš jų sėdėjo Jelcinas, kitoje – Černomyrdinas. 1996 m. rugpjūčio 7 d. informaciniais kanalais buvo išplatintas pranešimas: ekspertų manymu, tas sprogimas – tai paprasčiausias chuliganizmas.
Šiuolaikiniai Maskvos revoliucionieriai noriau kėsinasi ne į gyvus valdovus, o į simbolius. Štai Vagankovo kapinėse nukentėjo memorialinis paminklas Romanovams. Nuo komjaunuolio Sokolovo, nuteisto penkeriems metams, rankos. Į orą turėjo išlėkti ir vienas ryškiausių naujųjų rusų pastatytas paminklas Petrui Pirmajam. Užminuoti jį bandė revoliucionierius Andrejus Gubkinas, dabar atliekantis bausmę už žmogžudystę. Nikolajaus II-ojo paminklui pamaskvėje, Taininsko kaime nepasisekė: 1997 m. balandžio 1 d. anksti ryte jis buvo susprogdintas.
1999 m. balandžio 4 d. Maskvoje nuo sprogimo nukentėjo Federalinio tyrimų biuro pastatas. Buvo paskelbta, kad tai merginų revoliucionierių iš “Naujosios revoliucinės alternatyvos” (NRA) darbas. Tada nuostolių buvo padaryta už 100 tūkst. rublių. Sprogdintas (1997 07 13) Vyriausiosios karinės prokuratūros pastatas, Rusijos nepriklausomų profsąjungų federacijos pastatą Lenino prospekte bandyta padegti 1997 m. rugsėjo 10 dieną. Neseniai buvo sulaikytas studentas, ketinęs susprogdinti keletą ofisų Maskvos upės krantinėje prie Didžiojo Ustinskio tilto. Tas studentas – iš “Raudonojo jaunimo avangardo”. Kai sekliai ant tilto bandė jį suimti, “nepalaužiamos” valios vaikinas ėmė šauktis mamos, paskui bombą su laikrodiniu mechanizmu metė į upę.
Šiuolaikiniai Rusijos revoliucionieriai nesislapsto, savo “pogrindiniuose” butuose rengia net spaudos konferencijas. Ypač tai pasakytina apie nacionalbolševikus, kurių vadas – Eduardas Limonovas. Jis kaltinamas bandymu įvykdyti valstybinį perversmą Kazachstane. Nacionalbolševikai nieko nesprogdina. 1996 m. kažkas bandė susprogdinti juos – bomba buvo įmesta pro langą į bunkerį. Charakteringa, kad dabartiniai teroristai dažnai yra moteriškosios giminės. “Naujosios revoliucinės alternatyvos” sudėtis – beveik vien merginos.
Parengta pagal Rusijos spaudos pranešimus.
Nuotraukoje: amerikiečių istorikė Ana Geifman įsitikinusi, jog 1905-1907 metais Rusijoje teroristai nužudė apie 17 tūkstančių žmonių.
2011.05.01
