Trečias laimi


Print

Pirmą kartą viešai prabilta, kad Rusija siekia mus susigrąžinti pigesnio gyvenimo vilionėmis.

„Rusija bando daryti įtaką vadinamosioms postsovietinėms teritorijoms ir mėgina išlaikyti Baltijos valstybes priklausomas ekonomiškai, energetiškai, politiškai. Taip pat priversti  jas būti ne itin aktyviomis ir lojaliomis NATO bei ES narėmis (…) Be to, gauname informacijos, kad kitose Baltijos šalyse, ne Lietuvoje, nes mes esame šiuo atveju stipresni, vyksta derybos su kai kuriais politikais, sulaukiama pasiūlymų iš Rytų, pavyzdžiui, kad jeigu išstotumėte iš NATO, dujų ar naftos gautumėte pigiau“, – interviu Vokietijos savaitraščiui „Focus“ sakė Dalia Grybauskaitė.

Per visą nepriklausomybės laikotarpį ir viešai, ir privačiuose pokalbiuose aš stebėdavausi, kodėl Rusija elgiasi taip neprotingai? Jeigu nori mus vėl prisivilioti, kodėl smaugia pieno, mėsos blokadomis, kodėl uždarė dujotiekį, kodėl taip nežmoniškai pakėlė dujų kainą? Reikėjo jai taikyti ženklias nuolaidas, ir mes, vadovaujami buvusios komunistinės nomenklatūros, būtumėm pralaužę bet kokias užtvaras, dabar jau pastatytas iš kitos pusės. Juk net ekonomiškai, politiškai, istoriškai žeminami  ilgėjomės laikų, kai „prie ruso buvo geriau“, kai šaipėmės iš kai kurių dešiniųjų politikų, primindavusių apie grėsmes iš Maskvos. „Šitas arkliukas jau nustipęs“, – nuolat kartodavo vienas turtingas Pakso bendražygis, dabar jau nedalyvaujantis politikoje. Jau tie konservatoriai! Jeigu tik kas – jiems vis vaidenasi Rusijos šmėkla. Primindami okupacijos žalą jie tik gadina santykius su Rusija. Miegokit ramiai!

Ir miegojom: sumažinom ne tik pensijas, bet ir kariuomenę vos ne iki garbės kuopos, nepastatėm atominės, neieškojom skalūninių…

Ačiū Dievui, Rusija buvo tokia neišmintinga, kad žlugdė mus brutaliai, begėdiškai, užuot viliojusi saldainiukais. Sunku būtų buvę atsilaikyti pagundai deginti pigias dujas mainais už nepriklausomybę, kuri daugeliui nieko nereiškia (jeigu reikštų, tiek išbėgusiųjų ir bėgančiųjų nebūtų). Juk dabar matome, kaip sunku vokiečiams: Angela Merkel vis žada sankcijas Putinui, bet pažadai ir lieka pažadais. Rusiškos dujos jiems pigios, jokių rūpesčių, o kad kažkur Ukrainoje vyksta nepaskelbtas karas, tai dėl to, kad Porošenka neva nemoka derėtis.  

Rusija tikėjosi ir nesižemindama, nenuolaidžiaudama apkartinti mūsų gyvenimą išsvajotoje Europoje po NATO skėčiu. Būsite Europoje, o priklausysite nuo mūsų naftos ir dujų. Mūsų įtakos agentai neleis jums normaliai gyventi: į parlamentą rinksite juokdarius ir rezervistus, nematoma ranka jus skaldysime ir valdysime, žlugdysime kontrabandinėmis cigaretėmis ir alkoholiu, tyčiosimės iš jūsų istorijos…

Bet Ukrainos įvykiai parodė, kad Europos Sąjunga ir NATO, ypač Amerika, pasiryžusios priešintis labiau, negu Putinas tikėjosi. Pastaruoju metu Rusija suprato: Baltijos šalys gali būti ginamos ne tik žodžiais. Norom nenorom reikia pabandyti jas suvilioti nuolaidomis už išstojimą iš NATO, apie ką ir prabilo mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Bus nelengva. Nuolat jausime įsiutusios rusiškos meškos alsavimą į nugarą. Juk esame bene didžiausi jos priešai, rakštis letenoje. Rusai Lietuvoje (nedrįstu sakyti – Lietuvos rusai) šiandien dar atsilieka nuo lenkų Lietuvoje, bet Putinas nepaliks jų ramybėje, neapsiribos vien Georgijaus juostelėmis ir retais susibūrimais Antakalnio kapinėse bei Vingio parke.

Man beveik neteko Lietuvoje sutikti ruso, kuris sugebėtų nuslėpti kol kas slepiamos neapykantos, paniekos Nepriklausomybei, viskam, kas lietuviška. Kaip čia viskas blogai! Neabejoju, kad yra ne tik rusų Lietuvoje, bet ir Lietuvos rusų, tačiau išimtys tik patvirtina taisyklę. Putinas pasirūpins, kad rusai Lietuvoje netaptų Lietuvos rusais. Lenkijos vadovai siekia to paties. Ir vieniems, ir kitiems rusų bei lenkų integracija Lietuvoje nepriimtina.

Bus nelengva dar ir dėl to, kad esame labai nevieningi, vieni kitus įtarinėjame didžiausiais nusikaltimais, esame nepakantūs bent kiek kitokiai nuomonei (jeigu tu ne su mumis, tai prieš mus!). Tikėjausi, kad iškilusios grėsmės akivaizdoje (kai Rusija ėmė Ukrainoje žvanginti ginklais, galutinai atskleidė savo grobuonišką prigimtį) susitelksime, peržiūrėsime kai kurias politines nuostatas, valdžia geriau girdės visuomenės balsą, o visuomenė –  valdžios. Bet taip neatsitiko. Kaip neatsitiko ir anais Smetonos laikais, kai trečias laimėjo.

Aktyvioji visuomenės dalis, kuriai aš simpatizavau, kurios renginiuose dalyvaudavau, juos garsindavau, man regis, nekreipia dėmesio į tai, kad po Krymo okupacijos ir aneksijos ir mes (ne tik Ukraina) negalime miegoti ramiai, juo labiau elgtis taip, tarsi galėtumėm apsiginti patys vieni.

Mano supratimu, ypač pavojingai elgiasi artėjančio referendumo organizatoriai. Daug kas (aš – taip pat) niekaip negali suprasti, kaip galima siekti referendumu nuleisti kartelę net iki šimto tūkstančių! Tarsi jie nemato, kas dedasi Ukrainoje, kokie Rusijos strateginiai tikslai. Aš skaičiau ir tiesos, ir kitų panašių internetinės žiniasklaidos priemonių straipsnius, smerkiančius valdžią, raginančius neparduoti užsieniečiams žemės, dalyvauti referendume ir balsuoti taip (paskutinis – Vytauto Rubavičiaus straipsnis „Prieš referendumą – vieningos valdžios morda“).

Tose publikacijose pasakyta labai daug karčios tiesos, tačiau Lietuvoje gyvenantiems nedraugiškų valstybių tautiečiams aš, atleiskite, vis dėlto neketinu padėti surinkti šimto tūkstančių parašų, kurie paskui, be jokios abejonės, būtų įteikti ne tik Zenonui Vaigauskui, bet ir Maskvoje bei Varšuvoje.

Taip pat nemanau, kad tie, kurie referendume reikalavo nestatyti atominės elektrinės, gerai žinojo, ką daro. Referendumo organizatoriai – taip, žinojo, bet ne dalyviai. Aš žinojau ir žinau tik tiek, kad visos atominės elektrinės pavojingos, o tie  „visažiniai“  gal dar blogesnę dabar „pastatys“ už kelių dešimčių kilometrų nuo Vilniaus. Ar šito jie siekė? Ar naujo artėjančio referendumo rezultatai irgi nepasitarnaus toms pačioms Lietuvai priešiškoms jėgoms?

Jeigu referendumas neįvyks arba jo rezultatai bus nepalankūs organizatoriams, jeigu referendumas įvyks, o rezultatai bus palankūs arba nepalankūs – bet kokiu atveju visuomenė netaps vieningesnė, o valstybė – stipresnė. Laimės trečias.

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Vytautas Visockas.

2014.06.25; 17:56


Prisijunkite prie diskusijos