Valstybė, kuri veikia prieš savo piliečius, – svetima valstybė

Va­sa­rio 8 die­ną Lie­tu­vos pro­ku­ra­tū­ra įžū­liai pa­nie­ki­no ne tik vi­suo­me­nės in­for­ma­ci­jos prie­mo­nė­se pa­skelb­tus ne­pri­klau­so­mų spe­cia­lis­tų (ypač – sig­na­ta­ro Al­gir­do En­driu­kai­čio) E. Ku­sai­tės by­los ty­ri­mus. Ji ig­no­ra­vo vi­sus gy­ny­bos ar­gu­men­tus.

Vie­toj jų teis­me de­ma­go­giš­kai nu­skam­bė­jo su kon­kre­čia by­la ne­su­si­jęs te­ro­riz­mo ak­tų įvar­di­ji­mas, kaž­ko­dėl ad­re­suo­tas tei­sia­ma­jai, tar­si tai – mo­kyk­li­nė pa­mo­ka. Juk ši­taip gi­nant im­pe­ria­lis­ti­nės ru­sų vals­ty­bės tra­di­ciš­kai vyk­do­mą ge­no­ci­dą Če­čė­ni­jo­je ir Kau­ka­ze, rei­kia skelb­ti il­go­ką pa­čios ru­sų vals­ty­bės te­ro­ris­ti­nių veiks­mų są­ra­šą.

Pa­vyz­džiui, 1999 me­tais bom­bar­duo­jant va­di­na­muo­sius hu­ma­ni­ta­ri­nius ko­ri­do­rius, kai nu­žu­dy­ta ir su­luo­šin­ta šim­tai pa­bė­gė­lių mo­te­rų, vai­kų ir se­nių, ar­ba kai kar­tu su gy­ven­to­jais (tarp ku­rių, be­je, dau­ge­lis bu­vo ru­sai) su­ly­gin­tas su že­me Groz­no mies­tas, ar­ba kai šim­tai žmo­nių din­go ma­si­nė­se ka­pa­vie­tė­se po žvė­riš­kų kan­ki­ni­mų, ar­ba kai tei­sė­tai iš pra­keik­tos SSSR iš­sto­ju­sios če­čė­nų tau­tos ar­mi­jos ka­rius iki šiol pa­gal Lie­tu­vo­je pa­žįs­ta­mą po­ka­rio tik­ro­vę trak­tuo­ja kaip nu­si­kal­tė­lius, gau­do po vi­są Eu­ro­pą ir nai­ki­na ka­lė­ji­muo­se, o pa­čio­je Če­čė­ni­jo­je ir Šiau­rės Kau­ka­ze vyks­ta ne­teis­mi­niai su­si­do­ro­ji­mai, „dings­ta“ žmo­nės, vyks­ta pre­ky­ba la­vo­nais. Vi­si šie siau­bai to­li pra­noks­ta vo­kie­čių fa­šis­tų pik­ta­da­ry­bes ir sa­diz­mą. Lie­tu­vos pro­ku­ra­tū­ra ir VSD, su teis­mų pa­gal­ba uzur­pa­vę Lie­tu­vo­je val­džią, už­trau­kė vi­sai tau­tai gė­dą už vals­ty­bi­nį pa­tai­ka­vi­mą pa­čią Lie­tu­vą daug me­tų kan­ki­nu­siam kai­my­nui ir be jo­kios Užsienio reikalų mi­nis­terijos sank­ci­jos, vien tie­sio­gi­niu VSD ben­dra­vi­mu su FSB (per­va­din­tu KGB) ir lie­tu­vių tau­tą įtrau­kė į fak­ti­nį ka­rą prieš su­ki­lu­sias ir ko­vo­jan­čias už lais­vę Kau­ka­zo tau­tas.

Vals­ty­bė pa­nie­ki­na aki­vaiz­džius tei­si­nius ar­gu­men­tus:

1. Net ir pri­imant kal­ti­ni­mo po­zi­ci­ją, kad Eg­lė są­mo­nin­gai ke­ti­no su­si­sprog­din­ti Ru­si­jo­je (nuo pat 14 me­tų, tar­si tai įei­na į nu­si­kal­ti­mo su­dė­tį!), tai yra nuosp­ren­dis už ke­ti­ni­mą, bet ne už vyk­dy­mą. Ne­ras­ta jo­kių sprog­di­ni­mo prie­mo­nių, ne­įro­dy­ta kon­kre­čiais įkal­čiais, ku­ris „Mu­ha­ma­das“ ir kur bu­vo pa­gau­tas su pa­ruoš­ta per­duo­ti bom­ba, vis­kas re­mia­si be­let­ris­ti­no po­bū­džio prie­lai­do­mis.

2. Nuo­lat kar­to­ja­ma apie kaž­ko­kį „stra­te­gi­nės reikš­mės ob­jek­tą“ ne­nu­ro­dant kon­kre­čiai, o tai, be abe­jo, hi­po­te­ti­nė ku­ri nors kur nors NATO blo­kui (va­di­nas, ir Lie­tu­vai) at­vi­rai prie­šiš­ko­je ša­ly­je esan­ti ka­ri­nė ba­zė.

3. Tei­gia­ma, kad Eg­lė su­kū­rė tarp­tau­ti­nę or­ga­ni­za­ci­ją te­ro­ro ak­tui vyk­dy­ti, ku­riai pri­klau­sė Mask­vo­je areš­tuo­ti če­čė­nai Mag­ma­do­vai, kuo­met Mask­vos teis­mas nu­tei­sė Ap­ti Mag­ma­do­vą, kad kar­tu su se­se­ri­mi ver­ba­vo Eg­lę, bet ne Eg­lė juos ver­ba­vo. Krin­ta į akis skir­tu­mas: už lie­tu­vės ver­ba­vi­mą A. Mag­ma­do­vas nu­tei­sia­mas 6 me­tams, o Eg­lę už SMS ži­nu­tes siū­lo­ma įka­lin­ti 10 me­tų.

4. Net jei pri­im­tu­me kal­ti­ni­mo po­zi­ci­ją, „stra­te­gi­nio ob­jek­to sprog­di­ni­mas“ ne tai­kos me­tu, bet re­a­laus iš­si­va­da­vi­mo ka­ro są­ly­go­mis (jis yra ig­no­ruo­ja­mas pa­gal Ru­si­jos trak­tuo­tę) yra ne te­ro­riz­mas, bet di­ver­si­ja, tai­gi Eg­lė tei­sia­ma pa­gal ne­tei­sin­gą kal­ti­ni­mą. Ji – ne „te­ro­ris­tė“, bet di­ver­san­tė, ka­ro da­ly­vė.

5. Net jei pri­im­tu­me aukš­čiau mi­nė­tą kal­ti­ni­mo po­zi­ci­ją, tarp­tau­ti­nė tei­sė ne­drau­džia da­ly­vau­ti ki­to­se ša­ly­se vyks­tan­čiuo­se vi­daus kon­flik­tuo­se vie­no­je iš ka­riau­jan­čių­jų pu­sių ir ne­rei­ka­lau­ja da­ly­vius teis­ti pa­gal ki­tos ka­riau­jan­čios pu­sės trak­tuo­tę, o Lie­tu­va ne­įei­na į ka­ri­nę są­jun­gą su Ru­si­jos vals­ty­be ir nie­kur ne­įsi­pa­rei­go­ju­si gin­ti šios vals­ty­bės in­te­re­sų (kaip mi­nė­ta, ko­va su te­ro­riz­mu nė­ra ko­va su ka­ro kom­ba­tan­tais, bet prieš ci­vi­lių žu­dy­mus). To­kiu bū­du Lie­tu­va at­ima iš sa­vo pi­lie­čio tarp­tau­ti­nių nor­mų pri­pa­žin­tą tei­sę bū­ti kom­ba­tan­tu tre­čių­jų ša­lių kon­flik­tuo­se ir pa­nie­ki­na vals­ty­bi­nį Lie­tu­vos kom­ba­tan­to Če­čė­ni­jo­je – Li­no Ve­la­vi­čiaus – pa­ger­bi­mą 1997 me­tais.

6. Niek­šiš­kai nu­ty­lė­tas VSD įsta­ty­mo pa­žei­di­mas, kai Eg­lė bū­tent nuo 14 me­tų bu­vo są­mo­nin­gai VSD pro­vo­ka­to­rių trau­kia­ma į ra­di­ka­lų­jį is­la­mą su tiks­lu pa­da­ry­ti iš jos te­ro­ris­tę ir su­kurp­ti pa­tei­si­ni­mą sa­vo fi­nan­suo­ja­mai an­ti­te­ro­ris­ti­nei veik­lai. Su vai­kiš­kais ne­pro­fe­sio­na­liais ar­gu­men­tais pa­si­ro­dęs pro­ku­ro­ras Min­dau­gas Dū­da įro­do, kad yra ar­ba tre­čių­jų jė­gų pa­veik­tas, ar­ba są­mo­nin­gas ken­kė­jas ir Lie­tu­vos prie­šas, t. y. tu­ri bū­ti įta­ria­mas pa­gal LBK 118 straips­nį.

Ko­kią tad ga­li­me da­ry­ti iš­va­dą iš da­bar­ti­nės Lie­tu­vos tik­ro­vės, ka­da Pre­zi­den­tės žo­dis nie­ko ne­reiš­kia (gal­vo­je tu­riu jos pa­ža­dą, kad prieš ne­pil­na­me­tę Dei­man­tę Ke­dy­tę ne­bus im­ta­si prie­var­tos), vi­suo­me­nė pa­nie­ki­na­ma ir vyks­ta pla­taus mas­to po­li­ci­niai bei po­li­ti­niai su­si­do­ro­ji­mai? Iš­va­da aiš­ki: Vals­ty­bė, ku­ri vei­kia prieš sa­vo pi­lie­čius, yra sve­ti­ma vals­ty­bė. Tuo įsi­ti­ki­no­me daug kar­tų. „Lais­vė ir ne­pri­klau­so­my­bė“ yra di­džiu­lė ap­gau­lė, ka­da Lie­tu­va vėl yra iš sve­tur val­do­ma te­ri­to­ri­ja, o „pi­lie­čiai“ – be­tei­siai. „Rin­ki­mai“, na­cio­na­li­niai sim­bo­liai ir įsta­ty­mai tė­ra tik imi­ta­ci­nės ne­pri­klau­so­my­bės, imi­ta­ci­nės lais­vės ir imi­ta­ci­nės vals­ty­bės ka­muf­lia­ži­nės de­ko­ra­ci­jos.

Pa­keis­ta ne­lais­vės for­ma, bet ne es­mė. 1918 me­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­ka taip ir ne­at­sta­ty­ta. Jei E. Ku­sai­tė bus pri­pa­žin­ta „kal­ta“ (o jei bus iš­tei­sin­ta, rei­kės teis­ti už są­mo­nin­gą nu­si­kal­ti­mą pro­ku­ro­rus, VSD ir pa­tį teis­mą, ap­kal­ti­nu­sį ją „šmeiž­tu“), to­les­nis bu­vi­mas šios „vals­ty­bės“ „pi­lie­čiu“ ne­ten­ka pras­mės ir tik le­gi­ti­muo­ja ap­gau­lę. Pras­mė ga­lės ras­tis ne­bent po to, kai bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn bus pa­trauk­tas bent vie­nas iš „Ku­sai­tės by­los“ au­to­rių.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: terorizmu kaltinama Eglė Kusaitė su savo advokatu Kęstučiu Stungiu.

2013.02.22