Viktoras Suvorovas – Vladimirui Putinui: „Tave, Kremliaus galvijau, sugaus. Tau liko vienintelis šansas pačiam išsigelbėti ir išgelbėti Nadią Savčenko“


Print

"Paleisti ukrainiečių lakūnę Nadeždą Savčenko – blogas sprendimas Vladimirui Putinui, bet kiti dar blogesni ir komplikuoja Rusijos padėtį", pareiškė interviu portalui Gordon žymus rašytojas ir buvęs sovietų žvalgas Viktoras Suvorovas.

Viktoras Suvorovas taip pat pabrėžė: "Savo gestu Savčenko išsakė viską, ką galvoja apie gyvulišką Rusijos teismą ir bjaurų Kremliaus režimą. Šaunuolė, Nadia, valio!"

Septintąją sausio badavimo dieną Nadia Savčenko nusprendė gerti vandenį, bet, kaip ir anksčiau, nieko nevalgo. Šiandien apie tai pranešė ukrainiečių lakūnės advokatai.

Savčenko, kuri kariavo Donbase bataliono „Aidar“ sudėtyje, buvo paimta į nelaisvę smogikų 2014 metų birželį Lugansko srityje, o paskui išvežta į RF.

2015 metų birželio pabaigoje prasidėjo jos teismo procesas. Lakūnė kaltinama dėl dviejų rusų žurnalistų nužudymo Lugansko srityje, pasikėsinimo nužudyti dar vieną žurnalistą ir neteisėtą sienos perėjimą. Savo kaltės ji nepripažįsta. Prokuroras reikalauja skirti jai 23 metų bausmę bendrojo režimo kolonijoje.

Savčenko badauja nuo 2015 metų gruodžio 17 dienos, kai teismas pratęsė jos areštą iki balandžio. 2016 metų kovo 3 dieną, paskutinę ginčų dieną, kai tikėtasi, kad Savčenko tars paskutinį žodį, teisėjai netikėtai nutraukė posėdį, o po to ji paskelbė sausą badavimą.

Interviu portalui „Gordon“ buvęs sovietų žvalgas, pabėgęs į Didžiąją Britaniją (išgarsėjęs knygomis „Diena M“, „Paskutinė Respublika“, „Ledlaužis“ ir t.t.) rašytojas Viktoras Suvorovas papasakojo, kodėl paleisti Savčenko – blogas sprendimas RF prezidentui Vladimirui Putinui, bet „kiti dar blogesni“, ir kodėl nesvarbu, kas ir kokių politinių taškų užsidirbs iš lakūnės kovos su Rusijos teismine sistema.

– Ką Jūs atsakytumėte tiems, kas pasmerkė Savčenko už tai, kad ji parodė vidurinį pirštą Rusijos teismui ir tuo pačiu, jų nuomone, nusileido iki savo kaltintojų lygio?

– Tie, kas vaizduojasi esą estetai ir raukosi dėl vidurinio piršto, kurį Nadia parodė teismui, tegul pereina per tą, per ką teko pereiti Nadeždai per pusantrų metų kankinimų. Jūs nesuvokiate, kas yra Rusijos kalėjimas. Tai moteriškei išpuolė tiek, kiek niekam iš jūsų niekada neišpuolė ir, duok Dieve, neišpuls. Jūs neturite moralinės teisės neigiamai kalbėti apie Savčenko. 

Savo gestu Nadežda išsakė viską, ką galvoja apie gyvulišką Rusijos teismą ir šlykštų Kremliaus režimą. Šaunuolė, Nadia, valio!

2016 metų kovo 9 dieną teismo posėdyje Donecke, Rostovo srityje, ukrainiečių lakūnė Nadežda Savčenko pareiškė: „Maidanas bus Rusijoje! Savo pavyzdžiu aš noriu parodyti, kad Rusijoje totalitarinį režimą galima suriesti į ožio ragą. Jūs norėjote paskutinio žodžio? Štai mano paskutinis žodis!”Tardama tuos žodžius, Savčenko parodė teisėjams vidurinįjį pirštą.

– Jūs suprantate, ko siekia Rusijos teismas, kiekvieną kartą vilkindamas oficialaus nuosprendžio paskelbimą Nadeždai Savčenko?

– Nei jūs, nei aš niekada negalėsime atsakyti į klausimą, ko siekia tie šunsnukiai. Beje, jie veikia pagal nurodymus iš aukščiau. O ko siekia tie, kas siunčia jiems nurodymus, normalus žmogus niekada nesupras. Bet visiškai vienareikšmiškai aišku: Kremlius bijo Nadios, ji nugalėjo bet kokiu atveju.

Kijeve Ukrainos Antrajame pasauliniame kare istorijos muziejuje stovi didžiulė Tėvynės–Motinos  skulptūra. Kai buvo pastatytas tas monumentas, aš jau buvau pabėgęs iš SSSR į Didžiąją Britaniją, paskambinau savo aukšto rango draugams Kijeve ir paklausiau: „Vyručiai, ką gi jūs padarėte? Tėvynė–Motina turi stovėti atsigręžusi veidu į Vokietiją, o ji kažkodėl žvelgia į Rytus!“ O jie man atsakė: „Viktorai, tu nieko nesupranti, mes viską teisingai padarėme!“

Ir dabar man atrodo, kad yra aukščiausia jėga, kuri lėmė, kodėl tas didingas monumentas buvo pastatytas teisinga kryptim – ten, per Dnieprą žvelgdamas į Rytus, su kardu ir skydu. Tas paminklas pastatytas 1981-aisiais – tais pačiais metais, kai gimė Nadežda Savčenko. Praeis ne tiek daug laiko, ir milžiniška statula Tėvynė–Motina Kijeve vadinsis „Nadija“, nes tai ir yra toji geležinė moteris, kuri gina Ukrainą.

Ir lygiagretė su Žana d‘Ark akivaizdi, ir neįtikėtina: niekšai teisia tyrą, narsią ir nekaltą moterį, kuri – viena! – priešinasi siaubingam, supuvusiam, dvokiančiam ir bjauriam milžinui molinėmis kojomis – Kremliui ir jo šeimininkui.

– Ar Jūs neromantizuojate, tvirtindamas, kad „supuvusio milžino šeimininkas“ bijo Nadeždos Savčenko? Ar Jums neatrodo, kad RF prezidentui nusispjauti į kalinius, tuo labiau – ukrainiečius?

– Čekistui, kad ir koks kvailas jis būtų, vis dėlto protas turi dominuoti prieš emocijas. Ir jeigu Rusijos vyriausiajam čekistui trūksta proto įvertinti katastrofos padarinius, jeigu Savčenka žūtų, vadinasi, jis tikras kretinas ir neadekvati asmenybė.

– Man atrodo, kad Jūsų atsakymuose irgi emocijos dominuoja prieš protą. Rusijos kalėjimuose žuvo ne vienas politinis kalinys, jokių „katastrofiškų“ padarinių Kremlius dėl to nepatyrė.

– Aš nesu emocionalus, toli gražu! Atkakliai tvirtinu: padariniai bus patys dramatiškiausi. Tauta niekada neužmirš savo didvyrio. Ir aš be galo džiaugiuosi, kad Nadia nutraukė sausą badavimą. Nes jeigu įvyktų tragedija, ukrainiečiai niekada to neatleistų nei Rostovo teismui, nei Kremliaus čekistui, nei visai rusų tautai, kuri nesukilo.

Žiojėtų gilus tektoninis plyšys tarp ukrainiečių ir rusų. Tas lūžis ir taip didžiulis ir užtvindytas žuvusiųjų kare krauju, bet Nadeždos mirtis įspaustų finalinį tašką. Visiems laikams.

– Dalis Ukrainos visuomenės įsitikinusi, kad Savčenko rėmimo akcijos visame pasaulyje tik kelia įkaitės vertę, tuo pačiu įduodamos Putinui kozirį dar stipriau spausti Ukrainą: girdi, jei norite atgauti Savčenko, tada įvykdykite tokias ar kitokias sąlygas.

– Pažvelkime į viską paprastai, be konspirologijos: yra narsi moteris – karė ir niekšai supuvusio Kremliaus režimo asmenyje. Nadia laikosi. Viena. Gina Ukrainą savimi. Taškas. Kas ir kokių politinių taškų užsidirba iš jos, visiškai nesvarbu. Prieš mus žmogus, kuris principų ir vertybių vardan rizikuoja viskuo, kas jam liko, – savo gyvenimu. Tai brangiau už bet kokius politinius žaidimus.

Žinote, kaip aš pasielgčiau Rusijos prezidento vietoje, kad išeičiau iš situacijos „oriu veidu“? Nedelsdamas paleisčiau Savčenko, nieko neaiškindamas.

– Ir tuojau pat pasipiktintų 86 procentai Putino elektorato: girdi, mes manėme, kad tu kietas vaikis, o pasirodo, Heiropa spustelėjo, ir tu bobai nusilenkei.

– Vaikis turi suvokti ne tik trumpalaikę, bet ir ilgalaikę savo poelgio perspektyvą. Na, parodysi 86-iems procentams, kad neišsigandai ir palikai Savčenko kalėjime.

Tai trumpalaikis sprendimas. O kas perspektyvoje? Tave, Kremliaus gyvulį, vis tiek sugaus, su tavim vis tiek išsiaiškins. Tau, čekistui, šiandien liko vienintelis šansas išsigelbėti pačiam ir išgelbėti Savčenko. Kitaip kiekvienas tavo žingsnis tik dar labiau komplikuos Rusijos padėtį. Paleisti Savčenko – blogas sprendimas Putinui, bet kiti dar blogesni.

Nuotraukose: Vakaruose gyvenantis buvęs sovietų žvalgas Viktoras Suvorovas – Rezunas, šio interviu autorius; Nadia Savčenko, Rusijos teisėjams rodanti nepadorų gestą; kompozicija su Vladimiro Putino nuotrauka.

Informacijos šaltinis – Gordonua.com portalas.

2016.03.16


Prisijunkite prie diskusijos