Vilniuje prasideda aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas

Antradienį Vilniuje prasideda dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.

 

Skelbiama, kad liepos 11-12 dienomis Vilniuje svečiuosis per 3000 užsienio delegacijų narių, maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų bei tarptautinės žiniasklaidos atstovų.

 

Aljanso lyderių darbotvarkėje – dėmesys NATO kolektyvinės gynybos, atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai klausimams.

 

 

Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina tikisi gauti aiškų signalą dėl narystės NATO perspektyvos. Visgi, Vakarų šalių bei Aljanso vadovai nurodo, kad besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, narystės klausimas negali būti svarstomas.

 

Praėjusią savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, kad Lietuvoje Aljansas „patvirtins“ ankstesnį įsipareigojimą – kad ateityje Ukraina įstos į NATO.

 

Jis teigė, kad lyderiai sutars ir dėl ilgalaikės paramos paketo, stipresnių politinių ryšių – dėl Ukrainos-NATO tarybos steigimo. Tuo metu JAV skelbia, kad Vašingtonas yra pasirengęs Ukrainai pasiūlyti panašias saugumo garantijas, kokias taiko Izraeliui.

 

Šių diskusijų kontekste imta spekuliuoti, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, negaudamas aiškios žinutės iš NATO, beatvyks į Lietuvos sostinėje vyksiantį suvažiavimą. Jis leido suprasti, kad nemato reikalo dalyvauti susitikime, jei NATO lyderiai nepademonstruos „drąsos“ pradėti Ukrainos stojimo į Aljansą procesą. Tačiau NATO vadovas patvirtino, kad Ukrainos prezidentas NATO viršūnių susitikime dalyvaus.

 

NATO valstybės dar 2008 m. sutarė, kad Ukraina taps Aljanso nare.

 

 

Artėjant aukščiausio rango viršūnių susitikimui Vilniuje viltasi, kad Lietuvos sostinėje NATO galės pasveikinti Švediją kaip 32-ąją Aljanso narę.

 

Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu susėdo prie bendro derybų stalo išspręsti dvišalius nesutarimus. Prieš susitikimą viltasi, kad Ankara atsisakys vetuoti Švedijos narystę.

 

Po keletą valandų trukusių derybų, vėlų pirmadienio vakarą pranešta, kad Turkijos prezidentas sutiko nedelsiant pateikti šalies parlamentui ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą.

 

Turkijos vadovybė blokavo Švedijos stojimą, teigdama, kad Stokholmas esą nepakankamai kovoja su „teroristinėmis organizacijomis“, turėdama omenyje kurdų Darbininkų partiją. Be to, pokalbius tarp šalių lyderių apsunkina ir pastaruoju metu Stokholme užfiksuotas incidentas, kai protesto metu buvo sudegintas Koranas.

 

Savo ruožtu NATO plėtros procesus vilkina ir Vengrija, paskelbusi, kad balsavimą dėl dokumentų ratifikavimo nukėlė iki rudens.

 

Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija pasiprašė priimamos į NATO. Suomija tapo oficialia Aljanso nare nuo šių metų balandžio.

 

 

Aljanso narės ketina sutarti ir dėl didesnių asignavimų gynybos sričiai. Šiuo metu valstybės vadovaujasi 2014 m. Velso susitarimu, kuriame numatoma, jog NATO šalys iki 2024 m. sieks skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugos išlaidoms.

 

Vilniaus suvažiavime norima sutarti, kad 2 proc. BVP būtų minimali riba – vadinamosios „grindys“.

 

Šį tikslą jau šiais metais turėtų pasiekti arba viršyti tik 11 iš 31 Aljanso narių – JAV, Jungtinė Karalystė, Suomija, Graikija, Vengrija, Lenkija, Lietuva, Estija, Latvija, Rumunija bei Slovakija.

 

Praėjusiais metais Lietuvos asignavimai gynybai siekė 2,52 proc. BVP.

 

 

NATO lyderiai taip pat ketina sutarti dėl poreikio skirti daugiau dėmesio Aljanso rytiniam flangui bei stiprinti NATO priešakinius gynybos pajėgumus, oro ir priešraketinę gynybą.

 

Baltijos šalys siekia reikšmingai sustiprinti regiono atgrasymo ir gynybinius pajėgumus, įtvirtinant pernai Madride priimtus įsipareigojimus. Madrido viršūnių susitikime patvirtinti sprendimai dėl atgrasymo ir gynybos stiprinimo aprėpia ir dvišalį Vokietijos ir Lietuvos susitarimą dėl brigados dydžio vieneto dislokavimo.

 

Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žiniasklaidai teigė, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikimo deklaracijos tekste „atsispindės“ Berlyno įsipareigojimai Vilniui. Tuo metu pirmadienį, po dvišalio susitikimo su J. Stoltenbergu, jis nurodė, kad vokiečių iniciatyva didinti gynybos pajėgas rytiniame NATO flange turėtų būti pasveikinta NATO komunikate.

 

„Manau, kad būtų naudinga NATO komunikate pasveikinti sąjungininkus už jų ryžtą stiprinti priešakinę gynybą“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Siekiant atliepti regione kylančias grėsmes po Rusijos invazijos į Ukrainą, NATO pristatė naujus Aljanso regioninės gynybos planus. Susitikimo išvakarėse užsienio spaudoje skelbta, kad pastarieji planai jau buvo patvirtinti – tai esą tvirtino keletas diplomatų.