Paaiškėjo, kad iš 18 iškeltų kandidatų į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko postą tik keturi pareiškė norą dalyvauti rinkimuose – vienas žymiausių Lietuvos politikų europarlamentaras Vytautas Landsbergis, europarlamentarė Laima Andrikienė, dabartinis pirmininkas Andrius Kubilius ir pirmininko pavaduotojas Valentinas Stundys.
TS-LKD partijos nario Naglio Puteikio kandidatūra irgi buvo iškelta, tačiau TS-LKD partijos Priežiūros komiteto sprendimu, jis kurį laiką negalės eiti vadovaujančių pareigų visų lygių partijos organuose. Kiti iškelti beveik 20 kandidatų, net ir buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė, atsisakė kelti savo kandidatūras. Tai, kad beveik kiekvienas konservatorių skyrius kėlė savo kandidatą, rodo, jog partijoje subrendo pasipriešinimas vienvaldiškai Andriaus Kubiliaus bei jo šalininkų grupelės politikai ir norima permainų.
Tačiau pakankamai pasirengusio kandidato beveik nėra. Vienintelis priimtiniausias kandidatas yra Lietuvoje ir ypač pasaulyje vertinamas politikas V. Landsbergis. Su juo konkuruoti gali gal tik L. Andrikienė, aktyviai dirbanti Europos Parlamente. Buvęs Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas V. Stundys daug kuo pasigirti negali – jo vadovavimo metais buvo būtent sužlugdyta ir netgi sunaikinta Lietuvos krikščionių demokratų partija ir prijungta prie konservatorių partijos.
Tada LKDP vairą perėmęs V. Stundys gyrėsi įvairiomis inovatyviomis idėjomis sustiprinti ją, po metų nesuradęs nieko kito, kaip prisijungti prie Kubiliaus vadovaujamos partijos, dabar savo norą vadovauti TS-LKD grindė „partijos vidinėmis diskusijomis“ apie „partijos perspektyvos, tapatybės klausimus“, siekiu remtis „atidesnės politikos, bendruomeniškesnės politikos idėja“. Jo nusibodusios „švietėjiškos“ nuostatos yra įkyrėjusios ir partijos nariams. V. Stundys aiškino, kad net V. Landsbergio apsisprendimas dalyvauti rinkimuose jo planų dėl kandidatavimo nekeičia.
Buvęs valstybės vadovas europarlamentaras V. Landsbergis patvirtino kandidatuosiantis į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko postą. Jis mano, kad tai paskatins debatus partijos viduje.
V.Landsbergis konservatoriams vadovavo 1993–2003 metais, kai iš šių pareigų jį išstūmė dabartinis partijos pirmininkas A. Kubilius. V. Landsbergis priminė, kad jo vadovaujamas partijos Politikos komitetas tuoj pat po Seimo rinkimų kelis kartus siūlė rengti suvažiavimą aptarti partijos strategiją, bet jis neįvyko priešinantis Kubiliaus šalininkams. Ši grupuotė faktiškai atvedė partiją į degeneraciją, vienvaldiškumą ir tuščią aroganciją, tuo nepatenkinti eiliniai partiečiai ją palieka, o pati partija praranda rėmėjus.
V. Landsbergis partijos pirmininko rinkimuose dalyvauti žada dėl to, kad jam nepatinka kai kurie reiškiniai partijoje. Pamatęs, kad iš kovos pasitraukus I. Degutienei rinkimai gali virsti visišku formalumu ir net gali neįvykti debatai apie partijos padėtį ir ateitį, V. Landsbergis apsisprendė suaktyvinti partijos diskusijas. Jis pripažįsta, kad partijoje yra „tam tikra stagnacija“. Tiesa, jau po TS-LKD pralaimėjimo pernai Seimo rinkimuose V. Landsbergis siekė diskutuoti apie partijos strategiją ir padėtį, tačiau A. Kubiliaus šalininkai su tuo niekaip nesutiko.
Jie sugebėjo kuo toliau atidėti partijos suvažiavimą, kai diskusijos apie pralaimėjimo rinkimuose priežastis bus neaktualios. Tikėtina, kad A. Kubiliaus šalininkai partijos suvažiavime tų klausimų sugebės įmantriai išvengti. Jau dabar savo „nustebimą“ V. Landsbergio sprendimu dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose pareiškė Konservatorių frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Jurgis Razma. Jis netgi perspėja, kad dėl rinkiminės kovos tarp V. Landsbergio ir A. Kubiliaus partijoje gali kilti tam tikrų įtampų, nors jis „pasitiki partijos branda“ ir „kokie nors skilimai“ esą partijai negresia.
Politologai mano, kad V. Landsbergio ir A. Kubiliaus tiesioginė konkurencija Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimuose sukuria sudėtingą situaciją jos nariams. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad buvusio valstybės vadovo V. Landsbergio sprendimą kandidatuoti labiau lėmė ne tiek noras grįžti į partijos vadovo pareigas, kiek siekis atkreipti dėmesį į jo matomas problemas.
Žymiai aiškiau padėtį apibūdina Naglis Puteikis. Jis sako, kad V. Landsbergis nusprendė siekti partijos pirmininko posto norėdamas užkirsti kelią TS-LKD liberalėjimui. Pabrėždamas, kad „iš esmės TS-LKD virto liberalų partija“, „užsidarydama dviejuose miestuose“, N. Puteikis mano, kad I. Degutienė atsisakė kovoti su TS-LKD virtimu liberalų partija, o prof. V. Landsbergis, „kaip vienas pagrindinių partijos kūrėjų, prisiėmė pareigą neleisti, kad ji virstų liberalų ar net libertarų partija“. N. Puteikis išsako tiesą, kuri jau seniai pareiškiama mąstančių „demokratiškos“ partijos narių.
Šiemet konservatorių suvažiavimas numatomas balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Iki jo partijos vadovas jau turi būti išrinktas. Suvažiavimo delegatams beliks tik patvirtinti „demokratinės“ partijos pirmininką, ir tuo suvažiavimas, kaip galima spėti, baigsis, net nepradėjus disputų apie partijos padėtį ir pralaimėjimo priežastis.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: profesorius europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Laikraštis "XXI amžius"
2013.03.28
