Zigmas Zinkevičius
Tai mano 11-oji laida. Vilniaus Universitete išleidau dar dvi dešimtis laidų. Be to, paraleliai dėsčiau lituanistines disciplinas Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Edukologinis universitetas) ir atsikūrusiame Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Dėl to man dabar ne visuomet lengva prisiminti, kuris absolventas priklauso vienai ar kitai laidai, ypač turint omenyje mano senyvą amžių (maždaug po metų švęsiu 90-ąjį gimtadienį).
Tačiau ši laida buvo ypatinga, išsiskyrė iš kitų laidų ir giliai įsirėžė į atmintį. Nemanau, kad savo prisiminimuose padariau didesnių klaidų.
Trumpai aptarsiu, kiek prisiminsiu, buvusius ryškesnius šios laidos studentus, bent tuos, kurie labiau įstrigo į atmintį. Tegu man bus atleista, jei kurį iš tokių jau primiršau. Pradėsiu nuo būsimųjų kalbininkų.
Aleksas Girdenis. Su juo teko labai daug bendrauti tiek studijų metais, tiek ir vėliau. Nemaža laiko praleidome diskutuodami žemaičių tarmės atsiradimo klausimais.
Aldonas Pupkis – vienas iš labiausiai žinomų lietuvių kalbos kultūros darbuotojų. Jam reikštis gerokai trukdė ano meto partorgai ir komsorgai. Dirbo netausodamas savęs. Buvo „kietas” ir nenuolaidus. Jį visą laiką gerbiau ir, dirbdamas Fakulteto administracijoje, stengiausi sudaryti jam palankesnes veiklos sąlygas.
Albertas Rosinas. Kaip gabiam Universitetą bebaigiančiam studentui buvo išrūpinta stažuotė Latvijoje, kur jį globojo mano geras bičiulis (deja, anksti miręs) Rygos universiteto prorektorius Artūras Ozolas (Uozuolas). Bet po šio mirties pikti žmonės A.Rosinui ėmė kenkti. Jis buvo pašalintas iš Latvijos universiteto be teisės studijas tęsti ir dirbti kitose aukštosiose Sovietų Sąjungos mokyklose. Mano pastangos parsikviesti jį į Vilniaus universitetą nuėjo niekais. Vėliau teko daug bendrauti, kai buvo leidžiami prof. Prano Skardžiaus Raštai, kurių parengėju, pats dėl begalės darbų negalėjau imtis, pasiūliau A.Rosiną. Malonu, kad mirus A.Rosinui šį darbą tęsia mano vaikaitis Mindaugas Šimkūnas su žmona Egle Žilinskaite-Šimkūniene.
Evalda Strazdaitė-Jakaitienė. Daug metų dirbome toje pačioje Lietuvių klabos (kurį laiką – Baltų filologijos) katedroje.
Mirza Brence. Latvė. Rygos universiteto kolegų prašomas sudariau sąlygas šiai latvei, tėvynėje bolševikų persekiotai, studijuoti lituanistiką Vilniaus universitete.
Būsimieji literatai:
Algimantas Bučys. Jis su Romu Laurinavičiumi (jau miręs) ir Vaclovu Mikailioniu turėjo daug nemalonumų dėl naktį parengto ir centriniuose Universiteto rūmuose iškabinto sienlaikraščio, kuriame buvo šaipomasi iš Lenino premijos laureato (tada dar tik kandidato) Eduardo Mieželaičio. Deja, pagelbėti jiems negalėjau.
Vidmantas Urbonas. Jis per vienos politinės disciplinos seminarą viešai prabilo apie trėmimus. Dėstytojas tuoj pat pranešė „kur reikia”. V.Urbonas paskui perėjo į žurnalistiką.
Norbertas Vėlius. Anksti nukrypo į lietuvių mitologijos studijas. Daug teko bendrauti. Apie jį labai geros nuomonės buvo žymusis maskviškis baltistas, mano geras bičiulis Vladimiras Toporovas.
Algis Uzdila. Punskietis, atsiųstas į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos. Daug bendravome ir dabar tebebendraujame.
Kai kurie absolventai literatai ilgainiui pasirinko kitas, literatūrai artimas ar net tolimas profesijas. Minėtini:
Romualdas Ozolas. Filosofas, žinomas politinis veikėjas.
Ipolitas Ledas. Filosofas.
Kęstutis Nastopka. Nukrypo į semiotiką, mano ilgamečio bičiulio, semiotikos mokslo kūrėjo Algirdo Greimo idėjų Lietuvoje tęsėjas.
Vytautas Visockas. Daug reiškėsi spaudoje. Palaikau draugiškus ryšius.
Dar minėtini:
Vladas Pupšys. Politinis kalinys, iš Universiteto pašalintas po kurso komjaunimo susirinkimo.
Albertas Ulys (miręs). Turėjo nemalonumų dėl partizaniškų dainų, buvo įvairiose bolševikų valdžios institucijose svarstomas.
Baigdamas šią apžvalgą negaliu neprisiminti šios laidos studijų metu vykusio bolševikų susidorojimo su literatūros disciplinų dėstytojomis Meile Lukšiene, Vanda Zaborskaite ir Irena Kostkevičiūte. Su jomis teko tada daug bendrauti, jas labai gerbiau. Deja, ir mums, kalbininkams, grėsė panašūs pavojai.
Linkiu 1957-1962 m. Vilniaus universiteto absolventams lituanistams geros sveikatos ir asmeninės sėkmės.
Pagarbiai – prof. Zigmas Zinkevičius
Vilnius, 2013 12 10
