Pro mažiausius ir kreiviausius plyšius į viešą erdvę ėmė lįsti informacija, esą Lietuvos žiniasklaida blokuoja didžiąją dalį jai nepalankios informacijos, susijusios su alkoholio reklamos draudimu, įsigaliosiančiu nuo 2012 metų.
Aktyviausi įsigaliosiančio draudimo šalininkai sako turintys kovoti su nesąžiningu, piktybišku ir slaptu galimu žiniasklaidos ir alkoholio pramonės atstovų sutarimu, kuriuo siekiama užtikrinti alkoholio reklamos erdvę žiniasklaidoje bei pajamas už ją.
Apie šią painią padėtį dar gegužės 24 dieną „Marijos radijo“ eteryje buvo transliuojama laida su Jonu Dapšausku ir biomedicinos mokslų daktaru Aurelijumi Veryga. Siūlome skaitytojams tekstinį laidos variantą.
Aurelijus Veryga: Ši tema yra ir skausminga, ir sudėtinga dėl kelių dalykų. Priminsiu istoriją, kad žmonės suprastų, apie ką mes kalbame. Alkoholio reklamos draudimas dar yra neįsigaliojęs. Jis turi įsigalioti tik 2012 metų sausio pirmą dieną. Kas yra daroma dabar? Dabar stengiamasi atšaukti tą įsigaliojimą, t. y., išbraukti visus straipsnius, kurie yra priimti dar 2008 metų balandžio mėnesį, kad (alkoholio reklamos – red. past.) draudimas neįsigaliotų. Vadinasi, žmonės net nepamatys, kas turėjo atsitikti, nes nieko neatsitiks.
Jonas Dapšauskas: Kiek pamename, seniau buvo reklamuojami tabako gaminiai. Šiuo metu šitos reklamos nebeliko ir visi laimingi.
A. V. Ne visi laimingi. Apie gamintojus negali to pasakyti. Bet yra, kaip yra. Dar vienas labai svarbus istorinis momentas, kurį irgi buvo bandoma nuneigti viešojoje erdvėje – kas buvo viso šito iniciatoriai. 2007 metų pabaigoje – 2008 metų pradžioje, kai buvo svarstomas alkoholio reklamos apribojimas dienos metu, tam apribojimui, kuris galioja dabar, pasipriešinimas buvo baisus. Buvo kalbama, kad išsikels televizijos iš Lietuvos, komercinės kelsis į Latviją.
Aš taip ir nemačiau nė vienos, kuri išsikėlė – sėkmingai savo demagogijas skleidžia, gadina Lietuvos žmones, girtus vedėjus rodo, paskui aiškina, kad jiems hipertenzinės krizės ir panašiai. Viena iš jų dabar pripažinta neetiška. Spaudimas buvo baisus. Tuo metu sudaryta darbo grupė, kurioje didžiąją dalį sudarė arba alkoholio pramonės, arba su ja susiję žmonės. Ši darbo grupė pasiūlė, kad vietoj to, jog būtų priimtas ribojimas dienos metu, būtų įrašyta, kad visa reklama bus draudžiama nuo 2012 metų. Tai ne sveikatos apsaugos sistemos žmonių pasiūlymas, nes mes netikėjome, kad įmanoma tokį draudimą priimti. Priešingu atveju, tai aišku, kad mes būtume už tai pasisakę. Alkoholio reklamos draudimas pasiūlytas pramonės, tikintis, kad pavyks išvengti apribojimo dienos metu.
O gavosi taip, kaip gavosi – prakišo viską. Įstatyme liko „įkalta“ nuostata, kad nuo 2012 metų įsigalioja visiškas draudimas. Žodžiu, čia ne sveikatininkai pasiūlė – čia pati pramonė, žaisdama savo bjaurius žaidimus, tikėdamasi kažką „numuilinti“, „nusukti“, „įkišo“ ir dabar tas viskas atsisuko prieš juos pačius. Kaip dabar šnekama: sako, nebuvo diskusijų, nebuvo aptarta. Kaip nebuvo aptarta? Iš tikrųjų buvo labai intensyviai diskutuojama. Jeigu patys pasiūlė, tikėdamiesi išsisukti, tai dabar nereikia kaltinti kažko, kad nepamąstė, nepagalvojo.
Labai svarbu tai, kaip viskas prasidėjo. Žmonės užmiršę, o pramonės atstovai vienoje televizijos laidoje baisiai nustebo: „Na, negali būti… Jūs ir pasiūlėte“. Baikite! Pasinaršykite internete ir rasite – yra pilna straipsnių, taigi spauda tada visa mirgėjo.
J. D. Koks tuomet buvo jų (alkoholio pramonės – red. past.) tikslas tai siūlyti?
A. V. 2007 metais 2012-ieji atrodė baisiai toli – penkeri metai. Per penkerius metus ir Seimas pasikeitė, išrinkti visai kiti Seimo nariai, tai jie (alkoholio pramonės atstovai – red. past.) tikėjosi, kad neįsigalios ribojimas dienos metu, o kai ateis laikas, tai tą draudimą bus galima vėl „numuilinti“ taip, kaip dabar yra bandoma padaryti. Tik tiek, kad dabar tai daroma slaptai. Ir šitą dalyką aš noriu akcentuoti.
Niekur viešoje erdvėje, išskyrus vieną kitą radijo stotį, kurios yra daugiau katalikiškos, išskyrus katalikišką žiniasklaidą, vieną kitą sąžiningesnį portalą, informacijos apie tai, kas vyksta, jūs nerasite. Todėl, kad yra susitarimai, visa informacija blokuojama. Nacionalinis transliuotojas išleidžia naujienas apie tai (alkoholio reklamos draudimo įstatymo peripetijas – red. past.), bet nėra jos labai intensyvios.
„Žinių radijas“ transliavo, nes jie, kiek žinau, nereklamuoja alkoholinių gėrimų ir neturi finansinio intereso, o visi kiti yra susitarę, ir aš puikiai įsivaizduoju, koks tai susitarimas. Žinau, kad mes niekada negalėsime parodyti dokumento ir įrodyti visų šitų dalykų, ir gal net į teismą kas nors pasiūlys nueiti, bet aš įsivaizduoju, kad visa ta schema yra labai paprasta: alkoholio gamintojai susitarė su transliuotojais ir su spauda ir pažadėjo pirkti, užsakyti konkretų kiekį reklamos, tiesiog sumokėti pinigus. Spauda sutarė su politikais – ne tik spauda, bet ir privačios televizijos – dėl, matyt, kažkokių reklaminių dalykų, nes artėja Seimo rinkimai. Visi dabar laimingi.
Žiūrėkite, kas vyksta: Seimo nariai registruoja pataisas ir tai vyksta dideliu greičiu, niekam nieko nesakius, niekam niekur nesiafišuojant, tiesiog išlenda vieną dieną. Per savaitę duodamas nurodymas, kad Seimo Teisės departamentas parengtų išvadas. Jos jau parengtos ir antradienį netgi (red. past. – radijo laida transliuota 2011 metų gegužės 24 dieną) bandyta tai įtraukti į Seimo darbotvarkę kaip rezervinį klausimą. Jūs įsivaizduokite, koks tai greitis! Ir dar pagrindinis situacijos veikėjas, visų šių reikalų vairuotojas Vitas Matuzas, viešoje erdvėje pasakoja, kad tų registruotų pataisų tikslas – paskatinti diskusiją. Tai su kuo kas diskutuos? Kada? Kai bus priimtos pataisos?
J. D. Kalbant ta tema, tragiškiausia yra tai, kad šią iniciatyvą iškėlė būtent Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų flangas.
A. V. Tai – pats žiauriausias dalykas. Tačiau aš galiu pabandyti suprasti ir paaiškinti. Gamintojai (alkoholio – red. past.) jau ne vieną kartą „nusvilo“, todėl jie mokosi. Kaip kiekvienas parazitas gamtoje, kurį apipila kokiu nors parazitų naikinimo skysčiu ir trupučiuką apipliko, mutuoja ir pradeda mokytis gamtoje išgyventi, jis darosi ne blogesnis, bet geresnis parazitas. Bakterija, kai duodi antibiotikų, dalis dvesia, o dalis, kuri lieka gyva, tampa dar baisesnė. Tai šitie (alkoholio gamintojai – red. past.) mokosi.
Jie mokosi pačia baisiausia prasme. Jie mokosi iš tabako pramonės, kuri žino, kaip reikia manipuliuoti, žino, ką reikia daryti. Jie (alkoholio gamintojai – red. past.) išmoko dvi pamokas. Viena – mažiau kištis patiems. Jie susirado tokių, kurie šneka už juos – žurnalistai, žiniasklaida. Esą gamintojai niekuo dėti, o pagrindinis nukentėsiantis – žiniasklaida. Prisiminkite, kai buvo kalbama apie draudimą rūkyti baruose, restoranuose, ne tabako pramonė šnekėjo, o barų, restoranų asociacijos. Taigi kažkokie mistiniai veikėjai, kurie yra remiami „Philip Morris“, dar kažkieno…
Kita pamoka, kurią išmoko, kad reikia mažiau dirbti su liberalais, nes pastebėjo, kad mes liberalus nuolat kritikuojame. Sugalvojo gudrų planą – paimti Tėvynės sąjungą ir Krikščionis demokratus ir tada „cypdavatkės“ nieko nesakys, nes čia – savi. Susimovė. Mes – ne partija ir koalicija, ir mes nežiūrime, kokia partija ką siūlo. Jeigu žmogus daro gerą darbą, man visai neįdomu, kokiai partijai jis priklauso, o jeigu jis daro blogą darbą, tai dar blogiau, jeigu jį daro savas žmogus, t. y., tas, kuris turėtų vertybes apginti.
J. D. Išvardinkime, kas tie iniciatoriai, kurie siekia stabdyti degradaciją stimuliuojančių gėralų reklamos draudimą.
A. V. Mano sąraše trijų žmonių nėra, tačiau, nepaisant to, aš paskaitysiu: Vitas Matuzas, Petras Luomanas, kuris po to paskambino ir atsiprašė, kad yra suklaidintas, Jurgis Razma, Agnė Bilotaitė, Kęstutis Masiulis, Saulius Pečeliūnas, Vaidotas Bacevičius, Erikas Tamašauskas, Algirdas Butkevičius, Artūras Melianas, Kęstutis Daukšys. Yra keturiolika tą (alkoholio reklamos draudimo atšaukimo – red. past.) įstatymo projektą pasirašiusių žmonių. Iš tikrųjų, mes iš karto sureagavome, parašėme frakcijai, iš karto tuos dalykus bandėme viešinti.
Tačiau jie ne tik nesiruošia atsisakyti šios minties, dabar vyksta labai įdomūs dalykai! Kadangi į tai labai sureagavo visi – moksleivių parlamentas, studentų organizacijos – dabar iš tų žmonių plinta kažkokia propagandinė demagogija: siunčiami laiškai, kad „jūs ne taip supratote“, kad „mes nieko neatšauksime“ ir panašiai. Esą „mes džiaugiamės jūsų iniciatyva ir toliau taip stenkitės“. Ką stenkitės?
J. D. Žmogus, taip pat dalyvaujantis viešinant visą šitą reikalą, pasakojo, kad sutikti Seime liberalai juokiasi, sako „žiūrėk, ne mes, o patys krikščionys demokratai stabdo įstatymą, tai turbūt labai dora girdyti tautą ir stebėti, kiek mažai degradavusių Lietuvoje žmonių…“
Bet baisiausia, kad žiniasklaida yra ta vieta, kuri gauna labai dideles pajamas už alkoholio reklamą. Skaičiuojama, kad apie 20 proc. pajamų žiniasklaida gauna būtent iš nuodų reklamos. Ir jeigu tie žmonės susipras, kad jie dalyvauja tautos žudymo plane, tai žiniasklaida neteks 20 proc. pajamų. Bet negi man ir eiliniam Lietuvos žmogui dėl to turėtų širdį skaudėti?
A. V. Aš noriu pastebėti dar vieną momentą iš tų propagandinių laiškų, kuriuos minėjau. Seimo nariai sako, kad jie visąlaik buvo už alkoholio kontrolę, visą laiką stengėsi ir palaikė alkoholio kontrolę ir dabar jo (alkoholio – red. past.) vartojimas mažėja. Ar tiktų toks pasiaiškinimas: aš visą gyvenimą gelbėjau ir gydžiau vaikus, o dabar į gyvenimo galą galiu du nušaut. Galima? Mano padarytas geras darbas pateisina blogą?
J. D. Tačiau reikia suprasti – šitas įstatymas tikrai ne du vaikus nušaus.
A. V. Jis pridirbs tokių dalykų… Tiksliau nepadarys to, kas tuos vaikus apsaugotų.
J. D. Tegu garbieji Seimo nariai pasidomi, kas darosi per abiturientų šventes, kokie „bliūdai šnapso“ išgeriami, kiek privemta, kiek abiturientų atsiduria reanimacijoje.
A. V. Kažkas važiuos girtas, vėl bus sakoma, kad kažkas kažko nedarė…
J. D. O dėl reklamos tai labai svarbu akcentuoti paprastą faktą – bent jau alkoholio reklama tikrai nėra informacijos pateikimas. Tai – stimuliavimas vartoti.
A. V. Pasakysiu paprastą pavyzdį: tikrai visi esate matę alkoholinio gėrimo reklamą; ir kokią informaciją ji suteikia apie produktą? Kad tai yra gera idėja, kad laikas švęsti, kad ateina vasara, geriausia, ką turime, subrandinta Lietuvos laukuose, rankų darbo šedevras… Kas pasakyta apie produktą?
J. V. Jeigu pasakytų, kad tai yra degradaciją stimuliuojanti priemonė, tada aš pasirašyčiau po tokia reklama. Dėmesio, jūs vartosite degradaciją… O ar reikia daug faktų, kad stimuliuoja degradaciją? Užtenka pasižiūrėti į teisėjus, kurie vartaliojasi kaip…
A. V. Teisėjus, policininkus, mokytojus, gydytojus – nesvarbu, visi turi problemų, kurią visuomenės grupę paimtum…
J. D. Turi problemų tie, kurie vartoja degradaciją stimuliuojančius gėrimus.
A. V. Grįžtant prie tų 20 proc., kurie buvo paminėti, svarbūs keli momentai. Iš tikrųjų, alkoholinių gėrimų reklama sudaro nemažą dalį reklamos pajamų žiniasklaidai ir, uždraudus reklamą, trumpuoju periodu po draudimo teoriškai turėtų sumažėti pajamos, tiesiog neliks jų.
Aš jau minėjau, kad įstatymo pataisos buvo priimtos 2008 metų balandžio mėnesį. Vadinasi, žiniasklaida turėjo dvejus metus perorientuoti visą savo reklamos rinką, susirasti naujų klientų, ruoštis tam… Nieko nedarė! Iš viso nieko nedarė! Net nebandė nieko ieškoti. Kūrė planelį, kurį dabar paslapčiom bando įgyvendinti. Svarbiausia išlaukė vos ne iki paskutinio momento ir dabar, kai jau turi nuo Naujų metų įsigalioti (alkoholio reklamos draudimas – red. past.), rėkia, kad jie kraustysis lauk, kokia tai kvaila šalis ir t. t.
Ant stalo aš turiu pasidėjęs aiškinamąjį raštą, pasirašytą Seimo narių. Jame yra lentelė, kokioje šalyje kokie (alkoholio reklamos – red. past.) apribojimai galioja. Visos šalys surašytos, bet Norvegijos nėra. Nėra, nes ten galioja alkoholio reklamos draudimas. Ir sakoma, kad neįmanoma sureguliuoti, uždrausti ir panašiai. Tai gerai, dabar kiekvienoj šaly reklamos ribojimai skirtingi. Tai kaip tos šalys juos įgyvendina? Suprasčiau, kad niekur nėra jokių apribojimų…
J. V. Yra mintis, esą užsienio kanalai galės reklamuoti, o lietuviški – ne.
A. V. „Al Jazeera“ tikriausiai ypatingai reklamuos. Mes juokiamės: tegu važiuoja mūsų „Stumbras“ į „Al Jazzera“ ir pasiprašo reklamuojamas. Sakykime, užsienio kanalai, tarptautiniai kanalai, nesvarbu – „Sport“, „National Geographic“, – kas Lietuvoje yra žiūrima? Jūs įsivaizduojate, kokia ten reklamos kaina? Ir koks Lietuvos aludaris arba degtindaris nupirks ją? O kas žiūrės tuos kanalus? Tai kokia bus reklamos kaina ir kokią ji grąžą duos?
Sako, kad rusiški kanalai čia suklestės. Minimas „Pervyj Baltijskij“… Jūs pasižiūrėkite tą kanalą, ten reklama lietuviška, tai reiškia, kad valstybė tai gali kontroliuoti. Dar daugiau, „Pervyj Baltijskij“ atstovus visada pamatysite, kai vyksta koks nors renginys apie rūkymo žalą, apie alkoholį – jie visą laiką stovi ir prašo interviu, pateikia informaciją. O mūsų šitie lietuviški… Jie – niekada. Ar matėte kada nors per TV3 ar LNK reportažą, žinutę apie rūkalų arba alkoholio žalą sveikatai? Gyvenime nesu matęs. Jie piktybiniai nuo pat pradžios. Ir dar daugiau, TV3 – koks jis lietuviškas kanalas? Tai yra skandinavų kapitalo įmonė. Jis seniai nupirktas, jis seniai nebe lietuviškas. Ten nebėra nieko, susijusio su Lietuva. Tik tiek, kad lietuviai dirba.
Mūsų aludariai lietuviški? Kuris lietuviškas? „Calsberg“ atvažiavęs aiškina, kaip lietuviškas alus dabar kentės… Tai kad jis – ne lietuviškas labai seniai. Skandinavai atvažiavę pasakoja, kaip Lietuva nukentės, nes skandinavų televizija nebegaus iš lietuvių pinigų… Investuotojų forumo vykdančioji direktorė pasakoja, pasirašo raštus Seimo pirmininkei, kaip dėl šio draudimo nukentės lietuvių žiniasklaida, kaip suklestės rusiški, baltarusiški kanalai, o investuotojų forumas vienija ne Lietuvos investuotojus – užsienio, pvz.: Lietuvos dujos, dar visokius…
J. D. Kitaip sakant, tai yra absoliuti demagogija…
A. V. Kažkokia šizofrenija. Pasirašo žmonės, kur nesuprasi nei ko, nei kas…
J. D. Kalbėjau su vienu iš šių Seimo narių padėjėju, kuris, pasirodo, taip pat yra blaivininkas. Sakau „Ką tu ten darai, gėda visai partijai, gėdą darai man pačiam!“ Jis sako, kad geras kolega pasiūlė, tai jis pasirašė, manydamas, kad tas doras žmogus, bet, pasirodo, negalima pasitikėti net tais žmonėmis, kurie atrodo normalūs. Ir jie gal net patys nelabai suvokia, į kokį žaidimą yra įsukti.
A. V. Gali būti, aš tikrai neatmetu tokios galimybės, kad tie žmonės yra tiesiog „išdurti“. Ir „išdurti“ pačiu baisiausiu būdu. Žiūrėkite, kas darosi: iš tų vienuolikos mano išvardintų – aštuoni yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai. Aš gavau ne vieną laišką iš frakcijos, kur sakoma, kad ne visa frakcija tokia, kad ne visi žmonės tokie, kad dauguma palaiko blaivybės idėjas. Sakau: „O ką, jūs pasižiūrėkite, kas pasirašė“. Tai kokį tai duoda ženklą žmonėms, kurie juos renka!
J. D. Galų gale artėja rinkimai.
A. V. Taip. Tvarka. Jūs susitarėte su, pavyzdžiui, TV3, kad gausite eterio, bet jus ne TV rinks, jus rinks žmonės, kurie matys, ką jūs pridirbote.
J. D. Praėjusių metų pabaigoje kilo triukšmas, kad bažnyčiose vyskupo Jono Kaunecko iniciatyva galbūt bus viešinami tie, kurie prikišo leteną, kad Lietuva būtų girtuoklių šalis. Galbūt aš visai už tuos viešinimus. Jeigu tai yra geras darbas, tai jie bus pirmu numeriu išrinkti. Bet jeigu tai yra plyta į tautos degradaciją, tai tada kitos žinios…
A. V. Grįžtant prie spaudos, televizijos ir kitų pajamų, svarbiausia, kad niekas net nebandė diskutuoti apie tai. Jeigu būtų pabandę, būtų pamatę įdomių dalykų. Pirmiausia, tas pats buvo šnekama, kai buvo planuojama uždrausti tabako gaminių reklamą. Buvo sakoma, kad masiškai bankrutuos televizijos, laikraščiai, nieko neliks. Tai 2000 metais, kai įsigaliojo tabako gaminių reklamos draudimas, laikas buvo dar sunkesnis nei yra dabar. Ir niekas nebankrutavo, niekas niekur neišvažiavo. Tie patys žodžiai buvo sakomi, kai buvo planuojama apriboti dienos metu alkoholinių gėrimų reklamą. Sakė, išsikraustys į Latviją, – neišsikraustė. Vadinasi, tai yra tik grasinimai.
J. D. Ir galų gale, tegu kraustosi, jeigu tik brudą gaminti pajėgia. Yra toks pasakymas – pigiausias ir greičiausias verslas yra investuoti į žmogaus silpnybes. Jeigu gaminsi geras bandeles, duoną, pyragą kepsi ar dar kažką, tai nuo tų produktų nesivysto priklausomybė, ir yra rimta konkurencija, tačiau su degradaciją stimuliuojančiais produktais konkurencija daug paprastesnė, žmogus pradeda vartoti ir negali sustoti. Juk kiekvienas pažįstame kokį „pijokėlį“, kuris liks neapsirengęs, nepavalgęs, bet kad tik gautų įpilti į „čerkutę“.
Nuotraukoje: biomedicinos mokslų daktaras Aurelijus Veryga.
Parengė Jūratė Ablačinskaitė
Pagal www.zurnalistika-kitaip.lt ir laikraštį „XXI amžius”.
(Bus daugiau)
2011.09.22