Teko dalyvauti VMI surengtame “apskritame stale”, kur vyko diskusija apie individualią veiklą ir išskirtinę “laisvųjų profesijų” veiklą.
Kol kas dar neturiu aiškaus atsakymo apie Lietuvos mokestinės sistemos privalumus ir ypač trūkumus.
Tačiau mane labai “nudžugino” vienas faktas. Kai šių metų vasarį Valstybinė mokesčių inspkecija su Finansų ministrerija “pakomentavo” “laisvosios profesijos” apibrėžimą, tuo pačiu pateikė tris “naujienas”.
1. Žurnalistika nepriskiriama prie kūrybinių profesijų (rašytojų, dailininkų ir kt.).
2. Žurnalistika įrašyta į vieną kategoriją su tokiomis profesijomis kaip advokato, notaro, antstolio, apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, maklerio, brokerio ir panašią veiklą.
3. VMI dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad pajamos iš laisvųjų profesijų veiklos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, o kitoms individualios veiklos pajamoms taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas. Tai reiškia, kad dabar kirpėjai moka mažesnius mokesčius nei žurnalistai.
Tai į ką mes, žurnalistai, panašūs? Į brokerius, maklerius, lobistus… Deja, bet vis dažniau panašu į realybę. O būti kirpėju yra žymiai lengviau, nes valstybė mokesčių lengvatomis skatina juos labiau. Prioritetai labai aiškūs.
Nuotraukoje: komentaro autorius Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
2011.07.27
