Prieš keletą dienų RTVi televizija parodė interviu su žymia Rusijos žurnaliste Jevgenija Albac. Laidoje “Osoboje mnenije” žurnalistė J.Albac pateikė savo požiūrį į buvusį SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą.
Pasakojimas apie paskutinįjį SSRS “genseką” portalui Slaptai.lt pasirodė vertas dėmesio. Juolab kad Lietuvoje Michailas Gorbačiovas dažnai traktuojamas kaip žmogus, bent jau morališkai kaltas dėl Sausio 13-osios įvykių Vilniuje. Juolab kad Michailas Gorbačiovas su savo žmona Raisa Gorbačiova yra viešėję Vilniuje Lietuvai lemtingais metais – Atgimimo pradžioje. Ir jis, beje, primygtinai ragino mus, lietuvius, sugrįžti atgal į SSRS.
Todėl nenuostabu, kad mes, lietuviai, ir negalime nuoširdžiai mėgti šio politiko. Tačiau nemėgdami M.Gorbačiovo turėtume įsiklausyti ir į nuomonę tų, kurie mano, jog Gorbis vis dėlto buvo didis politikas, sugriovęs cenzūrą, totalitarizmą ir suteikęs galimybę pavergtoms SSRS tautoms išsivaduoti.
Žurnalistė Jevgenija Albac įsitikinusi, kad Michailas Gorbačiovas yra “didis politikas ne tik Rusijos, bet ir pasaulio mastu”. Ir tas M.Gorbačiovo dydis ryškėja tik dabar, prabėgus maždaug dviems dešimtmečiams. “Mes pradedame suprasti, kokius rimtus darbus jis nuveikė velniškai sudėtingu laikotarpiu tik šiandien. Prieš dvidešimt metų mes to negalėjome nei suvokti, nei įvertinti. Nors jį daug kas kritikuoja dėl totalitarizmo, tačiau pamiršta pridurti, jog būtent M.Gorbačiovas sustabdė karą Afganistane, iš Afganistano smėlynų išvesdamas Sovietų Sąjungos ginkluotąsias pajėgas. Nepamirškime, kokio būta košmaro anuo metu Rusijoje, kaip motinos slėpė savo sūnus, kad tik jų nepaimtų į Afganistaną”, – laidos vedėjai Olgai Žuravliovai pasakojo žurnalistė J.Albac.
Be abejo, po tokių žodžių J.Albac negalėjo nesulaukti klausimo, o kaip gi ji vertina M.Gorbačiovo vaidmenį dėl kruvinųjų įvykių Vilniuje, Rygoje ar Tbilisyje. Nejaugi dėl šių represijų M.Gorbačiovas – visiškai nieko dėtas? Tada J.Albac papasakojo apie savo naujausią pokalbį su paskutiniuoju SSRS prezidentu. Minėdamas savo 80-metį ir duodamas išskirtinį interviu M.Gorbačiovas pabrėžė, jog jam būtų labai lengva prisipažinti padarius klaidą dėl pralieto lietuvių, latvių ir gruzinų kraujo Pertvarkos (Perestroikos) metais. Tačiau dalindamasis savo mintimis aštuoniasdešimtmetis M.Gorbačiovas žurnalistei J.Albac įrodinėjo, jog tai buvo jo aplinkos, kurios tuo metu jis jau nebekontroliavo, savivalė. Taigi J.Albac susidariusi įspūdį, jog M.Gorbačiovui sunkiausia prisipažinti ne dėl to, kad jis esąs kaltas dėl įvykių Vilniuje, bet dėl to, kad tomis lemiamomis dienomis jis jau buvo praradęs realią valdžią ir įtaką jėgos struktūroms. M.Gorbačiovui sunkiausia prisipažinti, kad tąsyk jis jau buvo prezidentas, stovįs ant “molinių kojų”.
Pasak J.Albac, nereikia pamiršti ir dar vienos svarbios detalės. M.Gorbačiovas gal ir galėjo sutramdyti savo aplinkos žmones, bet kokia kaina siekusius išsaugoti sovietų imperiją. Tačiau tokiu atveju M.Gorbačiovui būtų tekę panaudoti jėgą, represijas ir vėlgi – pralieti kraują. J.Albac tvirtinimu, ji supranta, kaip M.Gorbačiovui nūnai sunku viešai pareikšti, jog jis, būdamas milžiniškos valstybės vadovu, kurios bijojo net Amerika, iš tiesų buvo silpnas ir pažeidžiamas. Kas ką besakytų, o M.Gorbačiovas juk sąmoningai šalyje diegė demokratinius principus. Pavyzdžiui, atšaukė cenzūrą, leido kurti kooperatyvus. Tačiau šitaip elgdamasis jis tuo pačiu silpnino savo realią valdžią. Jis puikiai suvokė, jog suteikdamas žmonėms vis daugiau teisių ir laisvių, tuo pačiu kasa sau duobę. Nes pats netenka valdžios. Nepaisant šios aplinkybės jis vis tiek ejo demokratizacijos ir modernizacijos keliu. Ėjo sąmoningai, kenkdamas sau pačiam. Jei M.Gorbačiovas būtų buvęs savanaudis, garbėtroška, jis būtų daręs tai, kas naudinga jam asmeniškai, o ne valstybei. Bet jis pasielgė taip, kaip naudinga didelės šalies žmonėms, o ne jam asmeniškai. Todėl jis ir yra didis politikas. Nes jis savo gera valia po truputį atsisakė turėtos valdžios. Jis negalėjo nesuprasti: kuo greičiau žmonėms išdalins teises ir laisves, tuo greičiau pats liks be posto.
Žurnalistės J.Albac įsitikinimu, M.Gorbačiovas iki šiol labai pergyvena “dėl nenuveiktų darbų” ir labai kritiškai vertina save kaip vadovą. Tačiau jis save kaltina dėl to, kad nesugebėjo iki galo įgyvendinti užsibrėžtų planų. Pavyzdžiui, jis save bara, kad “ekonomikoje buvo per mažai liberalus, o bendraudamas su kariškiais, KGB – per daug liberalus”.
Taigi žurnalistė J.Albac, beje, 1991-aisiais metais po kruvinųjų įvykių Vilniuje labai aršiai spaudoje kritikavusi M.Gorbačiovą, šiandien mano, kad, nepaisant kai kurių grubių klaidų, šis vyras suteikė “mums visiems svarbiausius dalykus – laisvę, demokratiją, ekonomines galimybes”. Deja, “šiuo šansu mes nesugebėjome deramai pasinaudoti”, – laidos pabaigoje teigė žurnalistė J.Albac.
Nuotraukoje: paskutinysis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas su savo žmona Raisa.
2011.03.04
