Ministerium für Staatssicherheit – VDR Valstybės saugumo ministerija. Pagrindinė Rytų Vokietijos specialioji tarnyba. Įsteigta 1950 metų balandį atitinkamų sovietinių organų – MGB ir jos pirmtakų NKGB bei NKVD pavyzdžiu (Vokietijos Demokratinė Respublika buvo paskelbta 1949 metų spalio 7 dieną).
MFS buvo sudaryta iš kelių smulkesnių specialiųjų žinybų, kurios padėjo rusams palaikyti prosovietinį režimą, įvestą okupuotos Vokietijos sovietinėje zonoje 1948 metų gegužę. Bet net ir po VDR paskelbimo sovietų armijos žvalgyba (GRU) ir kiti sovietiniai valstybės saugumo organai toliau veikė Rytų Vokietijoje, nesilpnindami aktyvumo.
MFS, labiau žinoma kaip Štazi, būstinę buvo įkūrusi Rytų Berlyne, iš kur vadovavo represinėms priemonėms visoje VDR ir užsienio žvalgybos operacijoms. Pastarosios daugiausia buvo rengiamos kaip papildymas „vyresniojo brolio“ – Sovietų Sąjungos žvalgybos operacijoms.
Valstybės saugumo ministerijoje šnipinėjimu užsiėmė Vyriausioji žvalgybos valdyba (VŽV). Pirmasis ir pagrindinis taikinys buvo suprantama, Vakarų Vokietija, nors nebuvo apeinamos ir kitos Vakarų valstybės ir Amerikos ginkluotųjų pajėgų dalys, dislokuotos Europoje.
Savo namuose Štazi užsiiminėjo represijomis Rytų Vokietijos žemių gyventojų atžvilgiu ir turėjo išplėtotą informatorių tinklą (kartais vienas šeimos narys skųsdavo kitus ir gaudavo už tai piniginį atlyginimą).
Organizacijos, iš kurių buvo sulipdyta Štazi, naudojosi kai kurių buvusių Vokietijos policijos ir žvalgybos bendradarbių paslaugomis (net daugelio buvusių gestapininkų ir esesininkų). Ir net įsteigus MFS jie buvo priiminėjami į darbą. Vienas iš įtrauktų į bendradarbiavimą buvo generolas leitenantas Rudolfas Bamleris, buvęs kontržvalgybos valdybos – Abvero – viršininkas. Suprantama, „buvusiųjų“ paslaugomis naudojosi ir Vakarų Vokietijos valdžia.
Susidarė vaizdas, kad Rytų Vokietija – tai šalta ir niūri šalis. Štazi kuo puikiausiai tiko tam įvaizdžiui, nuostabiai aprašytam ir klasikiniame Džono le Kare romane „Šnipas, atėjęs iš šalčio“ (The Spy Who Came in from the Cold, 1963). Tai buvo rūsti ir labai veiksminga organizacija, kuriai pavyko įdiegti savo agentus į Vakarų Vokietijos valstybines struktūras praktiškai kiekviename lygyje.
Vokietijos susijungimo momentu 1990 metų spalio 3 dieną Štazi, žinomais duomenimis, turėjo 173000 vien tik žinomų informatorių. Iš viso Rytų Vokietijoje buvo 17 mln. gyventojų. Vadinasi, kas šimtasis buvo informatorius. Ir tai dar neskaičiuojant daugiau kaip 90000 etatinių MFS bendradarbių.
Po vakarinių ir rytinių žemių susivienijimo keletas buvusių VDR žvalgybos bendradarbių buvo patraukti teisman apkaltinus išdavyste. Toks pat likimas ištiko policijos, sienos apsaugos atstovus ir kai kuriuos informatorius.
Po to, kai šalyje įvyko keletas teismo procesų (tarp jų ir Rytų Vokietijos užsienio žvalgybos vadovo Markuso Volfo), 1995 metų gegužės 23 Vokietijos Konstitucinis teismas paskelbė nutarimą, pagal kurį buvo uždrausta buvusius Štazi bendradarbius teisti už išdavystę ir šnipinėjimą prieš Vakarus šaltojo karo metais. Nutarimas buvo priimtas balsų dauguma (5 prieš 3) ir kvalifikuotas faktiškai kaip amnestija M.Volfui ir kitiems buvusiems Rytų Vokietijos šnipams, vogusiems iš Vakarų jų paslaptis.
Nuotraukoje: manekenas, apvilktas Štazi uniforma.
2013.09.07
