Jemene paleisti penki anksčiau pagrobti JT darbuotojai. EPA-ELTA nuotr.
Kairas, rugpjūčio 11 d. (DPA-ELTA). Paleisti penki Jungtinių Tautų darbuotojai, kurie buvo pagrobti Jemene prieš 18 mėnesių. Tai penktadienį pranešė JT atstovas. Pasak jo, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas „džiaugiasi“ ir „jaučia palengvėjimą, kad pagaliau baigėsi jų išmėginimai ir jų šeimų bei draugų nerimas“.
Guterresas paragino nusikaltėlius patraukti atsakomybėn, konkrečiai nenurodydamas nė vienos grupuotės. Jis taip pat išreiškė solidarumą su kitais žmonėmis, kurie vis dar laikomi prieš savo valią Jemene.
Turima informacija rodo, kad visi penki JT darbuotojai jaučiasi gerai, priduriama pranešime.
JT darbuotojus Jemeno pietuose esančioje Abjano provincijoje pagrobė ginkluoti vyrai, kurie, kaip manoma, buvo susiję su „Al Qaeda“. „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ teroristinės grupuotės aktyviai veikia Jemene, naudodamosi prasta saugumo padėtimi šalyje. Jemeną niokoja vyriausybės ir husių sukilėlių, kurie 2014 metų pabaigoje užėmė šalies sostinę Saną ir kitus rajonus, kova dėl valdžios.
Praėjusį mėnesį pietvakarinėje Taizo provincijoje buvo nužudytas Jungtinių Tautų pagalbos darbuotojas – jį nušovė nežinomas užpuolikas, važiavęs motociklu.
Leidykla „Briedis“ pristato geriausią 2021 m. „The Washington Post“ knygą „Afganistano dokumentai. Slaptoji karo istorija“. Tai aštrus tiriamasis pasakojimas, kuris visiems laikams pakeis požiūrį į ilgiausią karą Amerikos istorijoje. Ne kartą Pulitzerio premijai nominuotas ilgametis „The Washington Post“ reporteris Craigas Whitlockas, atsakingas už Pentagono bei nacionalinio saugumo informacijos turinį, atskleidžia, kaip trys iš eilės JAV prezidentai ir jų kariuomenės vadai metai iš metų apgaudinėjo visuomenę.
Po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių JAV invazija į Afganistaną ir siekis nugalėti Al-Qaedą atrodė savaime suprantama misija. Iš pradžių amerikiečių karinės pajėgos kartu su sąjungininkais triuškino šią teroristinę grupuotę, privertė jos lyderius slapstytis ir nutraukė talibų valdymą Afganistane. Tačiau kodėl ši karinė kampanija taip užsitęsė ir kas iš tikrųjų vyko tuos dvidešimt metų svetimoje šalyje?
Siekdami maskuoti problemas, Vašingtono veikėjai dažnai švelnino blogas naujienas iš fronto, o kai kada jas iškreipdavo iki absurdiško lygio. George’o W. Busho, Baracko Obamos ir Donaldo Trumpo administracijos siuntė vis daugiau karių į Afganistaną ir nuolat kartojo, kad daro pažangą stabilizuodami padėtį šalyje, nors puikiai žinojo, jog atsidūrė aklavietėje. JAV vyriausybės strategijos buvo nevykusios, nacijos kūrimo projektas patyrė milžinišką nesėkmę, o pastangos sustabdyti narkotikų gamybą ir korupciją Afganistane priminė kovą su vėjo malūnais.
„Afganistano dokumentuose“ pateikiama nepagražinta tiesa, pagrįsta daugybės aukšto rango pareigūnų apklausomis ir šimtais per teismus gautų įslaptintų raštų. Per du dešimtmečius Afganistane iš viso buvo dislokuota 775 000 JAV karių. Iš jų daugiau kaip 2300 žuvo, o 21 000 karių grįžo namo sužeisti. JAV vyriausybė šiam karui tiksliai nenustatė savo išlaidų, tačiau dauguma skaičiavimų rodo, kad jos viršijo trilijoną dolerių.
Visgi viešai iš esmės niekas neišdrįso pripažinti, kad Jungtinės Valstijos pamažu pralaimi karą, kurį kadaise taip vieningai palaikė Amerikos žmonės. Nusikalstamai tylėdami, kariniai ir politiniai lyderiai vengė atsakomybės ir naujų situacijos vertinimų, galėjusių pakeisti karo rezultatą arba sutrumpinti konflikto laiką. Jie nusprendė paprasčiausiai maskuoti savo klaidas ir leisti karui dreifuoti.
Pentagonas
Vašingtonas, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). JAV kariuomenės atstovai pareiškė, kad išvedant karius iš Afganistano buvo padaryta daug klaidų ir įspėjo dėl terorizmo pavojaus.
Yra aišku, akivaizdu, kad karas Afganistane baigėsi ne tokiomis sąlygomis, kokiomis norėjome“, antradienį per klausymus Senate sakė generalinio štabo vadas Markas Milley‘is. Anot jo, „labai reali galimybė“, kad teroristinės grupuotės, pavyzdžiui, „Islamo valstybė“ (IS) ar „Al Qaeda“ gali mėginti iš Afganistano pulti Jungtines Valstijas. M. Milley‘is, jo teigimu, įspėjo tuometinį prezidentą Donaldą Trumpą ir jo įpėdinį Joe Bideną dėl pavojų, kuriuos kelia greitas karių išvedimas.
Paskutinieji JAV daliniai paliko šalį rugpjūčio pabaigoje. Kartu baigėsi beveik 20 metų trukusi karinė misija šalyje. Radikalus islamo Talibanas rugpjūčio viduryje perėmė valdžią Afganistane.
M. Milley‘is pabrėžė, jog jau 2020 metų rudenį įspėjo, kad dėl pernelyg greito karių išvedimo gali kilti pavojus, kad Talibanas visiškai perims valdžią arba kils „bendras pilietinis karas“. „Tai buvo prieš metus, ir mano vertinimas iki šiol nepasikeitė“, – kalbėjo jis. Tačiau tokio greito afganų kariuomenės ir vyriausybės žlugimo esą „visiškai“ nesimatė. Žvalgybos spėjo, kad talibai perims valdžią vėlyvą rudenį, žiemą, o gal net kitą pavasarį.
M. Milley‘is ir generolas Kennethas McKenzie‘is, pajėgų vadas regione, be to, tikino, jog abu asmeniškai buvo nuomonės, jog geriau būtų buvę palikti šalyje apie 2 500 kareivių. „Esu tikras, kad prezidentas girdėjo visas rekomendacijas ir jų labai įdėmiai klausėsi“, – sakė K. McKenzie‘is.
J. Bidenas balandį paskelbė, kad vėliausiai iki rugsėjo 11 dienos besąlygiškai išves iš Afganistano visus karius. Liepą jis visiško karių išvedimo datą paankstino iki rugpjūčio 31-osios. Talibų kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pripažino, jog liko nepastebėtas korupcijos ir prasto vadovavimo Afganistane mastas. Taip pat nepamatyta, kad Dohos susitarimas su Talibanu demoralizavo afganų ginkluotąsias pajėgas. Dar prezidentaujant D. Trumpui, JAV sutarė su talibais dėl karių išvedimo iki gegužės 1-osios.
Susitarimas buvo pasirašytas Kataro sostinėje Dohoje. Susitarimo tikslas buvo politinis sprendimas.
Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienį Jungtinėse Valstijose išslaptinti FBI dokumentai, sustiprinantys įtarimus, kad Saudo Arabija buvo susijusi su lėktuvų užgrobėjais, prieš 20 metų įvykdžiusiais rugsėjo 11-osios išpuolius.
Vis dėlto paviešintuose FBI užrašuose trūksta galutinių įrodymų, kurių tikėjosi išpuolių aukų šeimos, padavusios Saudo Arabiją į teismą.
Iki šiol slaptu laikytame 2016 m. balandžio 4 d. FBI dokumente aptariami tuometinio studento, bet, įtariama, iš tikrųjų Saudo Arabijos žvalgybos agento Omaro Bayoumio ryšiai su dviem „Al-Qaedos“ kovotojais, dalyvavusiais sąmoksle dėl atakų Vašingtone bei Niujorke – Nawafu al Hazmiu ir Khalidu al Midharu.
Šiuo dokumentu taip pat sustiprinami jau anksčiau paviešinti įtarimai dėl ryšių tarp šių dviejų teroristų ir Fahado al Thumairy – konservatyvaus imamo Karaliaus Faado mečetėje Los Andžele ir tame pačiame mieste veikančio Saudo Arabijos konsulato pareigūno.
Neįvardytas šaltinis FBI pasakojo, kad O. Bayoumis ne tik oficialiai prisistatydavo studentu, bet ir užėmė „labai aukštą statusą“ Saudo Arabijos konsulate JAV. Jis dviem teroristams, Hamziui ir Midharui, padėjo vertimų, kelionių organizavimo, apgyvendinimo ir finansavimo klausimais.
Šeštadienį išslaptintas dokumentas vis dėlto buvo gerokai redaguotas ir neatskleidė nenuginčijamo ryšio tarp Saudo Arabijos vyriausybės ir lėktuvų užgrobėjų.
JAV prezidentas Joe Bidenas FB užrašus paviešino spaudžiamas rugsėjo 11-osios aukų šeimų, kurios Saudo Arabiją padavė į teismą dėl bendrininkavimo rengiant išpuolius. Net trys iš eilės po atakų valdžiusios JAV administracijos vis nesutikdavo išslaptinti šių dokumentų, greičiausiai nenorėdamos pakenkti šalies santykiams su Saudo Arabija.
JAV prasidėjo renginiai, skirti 20-osioms Rugsėjo 11-osios išpuolių metinėms. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinėse Valstijose prasidėjo atminimo renginiai, skirti 20-osioms Rugsėjo 11-osios išpuolių metinėms. JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienio rytą (vietos laiku) dalyvavo gedulo iškilmėse prie 9/11 memorialo milijoniniame Niujorko mieste.
Toje vietoje, kur stovėjo per išpuolius sugriautas Pasaulio prekybos centras (PPC), 8.46 val. (vietos laiku) aukos pagerbtos pirmąja tylos minute – būtent tuo laiku prieš 20 metų „Al Qaeda“ teroristai pirmąjį užgrobtą lėktuvą nukreipė į vieną bokštų dvynių.
Planuojamos iš viso šešios tylos minutės, prisimenant išpuolius – kai du lėktuvai rėžėsi į PPC dangoraižius, kai griuvo abu bokštai, kai dar vienas lėktuvas smigo į Pentagoną prie Vašingtono vartų ir kai ketvirtas lėktuvas sudužo Šanksvilyje Pensilvanijoje.
Per ceremoniją Niujorke turėjo būti perskaitytos beveik 3 000 aukų pavardės. Joje dalyvavo ir buvę prezidentai Billas Clintonas bei Barackas Obama.
JAV – renginiai, skirti 20-osioms Rugsėjo 11-osios išpuolių metinėms. EPA-ELTA nuotr.
J. Bidenas po ceremonijos Niujorke vyks į Šanksvilį ir tada dar aplankys Pentagoną. Jis metinių išvakarėse paragino žmones būti vieningus.
„Tai man yra pagrindinė Rugsėjo 11-osios išpuolių pamoka. Kai esame labiausiai pažeidžiami (…), mūsų vienybė yra mūsų didžiausia stiprybė“, – kalbėjo J. Bidenas.
20-osios išpuolių metinės išpuola sunkiu metu. JAV visiškai neseniai chaotišku dalinių išvedimų užbaigė savo karinę misiją Afganistane, kuri buvo pradėta po 2001 metų teroro atakų. J. Bidenas ilgiausio JAV istorijoje karo pabaigą Rugsėjo 11-osios atakų metinių proga norėjo pristatyti kaip sėkmę.
Tačiau staigus Talibano, kuris kadais suteikė prieglobstį teroristų tinklui „AL Qaeda“, įvykdytas valdžios perėmimas tapo pažeminimu pasaulio galybei, kuris tapo dar skaudesnis per išpuolį Kabule žuvus 13 amerikiečių karių.
Slaptieji sąrašai. Top secret
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį nurodė per pusmetį išslaptinti informaciją apie tyrimą dėl 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių, praneša AFP.
Per teroristinės organizacijos „Al-Qaeda“ įvykdytus išpuolius prieš 20 metų JAV žuvo beveik 3 000 žmonių. Aukų giminės reikalauja paviešinti daugiau duomenų apie teroristines atakas. Jų manymu įslaptintuose dokumentuose gali būti įrodymų apie ryšius tarp Saudo Arabijos valdžios ir keleivinių lėktuvų užgrobėjų, kurie nukreipė juos į Pasaulio prekybos centrą ir Pentagoną.
„Pasirašiau vykdomąjį potvarkį nurodydamas Teisingumo departamentui ir kitoms atsakingoms tarnyboms prižiūrėti dokumentų, susijusių su Federalinio tyrimų biuro tyrimu dėl rugsėjo 11 d., išslaptinimą“, – sakoma J. Bideno pareiškime.
Prezidentas priminė, kad tai buvo daugiausiai aukų nusinešę teroro išpuoliai JAV istorijoje, o amerikiečiai niekada nepamirš skausmo, kurį teko ištverti 2 997 aukų artimiesiems.
Sprendimas paviešinti duomenis priimtas artėjant 20-osioms teroro išpuolių metinėms. Netrukus po jų tuometis prezidentas Georgeas W. Bushas nurodė įsiveržti į Afganistaną, kur Talibanas leido slapstytis „Al-Qaeda“ teroristų vadams.
Kai kurių aukų artimieji į teismą padavė Saudo Arabiją už šios šalies tariamą prisidėjimą prie išpuolių. Artimieji seniai reiškė nusivylimą tuo, kad didelė dalis informacijos apie rugsėjo 11 d. išpuolius yra neprieinama.
Kongreso įkurta oficiali tyrimo komisija nerado įrodymų, kad Saudo Arabijos valdžia kaip institucija ar aukšto rango pareigūnai asmeniškai finansavo „Al-Qaeda“.
Dėl tokios išvadų formuluotės kai kuriems amerikiečiams atrodo, kad Saudo Arabija arba jos žemesnio rango pareigūnai galėjo būti prisidėję prie terorizmo.
J. Bidenas teigia, kad JAV privalo užtikrinti skaidrumą dėl prieš 20 metų nutikusių tragiškų įvykių. Nepaisant to, dalis dokumentų vis tiek gali likti įslaptinti.
Didžiosios Britanijos parlamente. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinė Karalystė (JK) sukritikavo JAV sprendimą patraukti karines pajėgas iš Afganistano ir perspėjo, kad Talibano atsigavimas leis Afganistane suklestėti ekstremistams, kurie kels pavojų visam pasauliui.
JK gynybos sekretorius Benas Wallace‘as ketvirtadienį paskelbė, kad 600 britų karių padės evakuoti JK piliečius iš Afganistano, talibams kontroliuojant vis didesnę dalį šalies teritorijos.
Televizijai „Sky News“ B. Wallace‘as tikino, kad JAV pasitraukimas iš Afganistano „sukuria labai didelę problemą šalyje“ ir perduoda vadžias į Talibano rankas.
Pasak jo, tai duos naudos „Al-Qaeda“ džihadistams, kuriems Talibanas iki 2001 m. rugsėjo 11-osios atakų buvo suteikęs prieglobstį.
„Bijau, kad žlugusios valstybės yra puiki vieta tokio tipo žmonėms. Žinoma, kad „Al-Qaeda“ greičiausiai sugrįš“, – sakė B. Wallace‘as, perspėdamas, kad tai lems „saugumo grėsmę mums ir mūsų interesams“.
„Manau, kad klaida buvo tai padaryti šitokiu būdu, manau, mes visi – kaip tarptautinė bendruomenė – susidursime su to pasekmėmis“, – apie staigų pasitraukimą iš Afganistano kalbėjo pareigūnas.
Mossad emblema
Antras pagal rangą grupuotės „Al Qaeda“ vadas, JAV kaltinamas dėl 1998 m. įvykdytų dviejų ambasadų Tanzanijoje ir Kenijoje sprogdinimų, buvo nukautas per rugpjūtį Irane surengtą slaptą operaciją, penktadienį pranešė dienraštis „The New York Times“ (NYT), skelbia „Reuters“.
Abdullahą Ahmedą Abdullahą, dar žinomą kaip Abu Muhammadą al-Masrį rugpjūčio 7 d. Teherano gatvėje nušovė du vyrai ant motociklo, pranešė NYT. Jį nukovė JAV prašymu veikiantys Izraelio specialiųjų pajėgų kariai.
A. M. Masris laikytas galimu dabartinio „Al Qaeda“ grupuotės lyderio Aymano al-Zawahirio įpėdiniu. Jo nužudymas buvo slepiamas iki pat dabar, pranešė dienraštis.
NYT teigimu, neaišku, kokį vaidmenį vieno iš „Al Qaeda“ vadų nužudyme vaidino Vašingtonas. JAV pareigūnai A. M. Masarį ir kitus grupuotės lyderius Irane sekė jau daugelį metų, praneša žiniasklaida.
„Al Qaeda“ neskelbė apie vado žūtį, Irano pareigūnai slėpė informaciją apie incidentą, nukovus A. M. Masarį nė vienos šalies valdžia atsakomybės už tai viešai neprisiėmė.
A. M. Masaris nukautas kartu su savo dukra, buvusio „Al Qaeda“ grupuotės vado Osamos bin Ladeno sūnaus našle Hamza bin Laden, pranešė NYT.
Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
„Trampas pergudravo Putiną pasitraukdamas iš Sirijos. Trampas protingai pasielgė išeidamas iš šio regiono. Putinas be reikalo džiūgauja. Rusija ten įkimps, ir netrukus tame regione taps visų nekenčiama pabaisa“. Tai – saugumo eksperto Zevo Čafetso prognozės (Bloomberg).
Kaip rašo Bloomberg, „kai D.Trump paskelbė išvedantis JAV karius iš Sirijos, ir demokratai, ir respublikonai teigė, esą tai naudinga Amerikos priešams, įskaitant Rusiją, Iraną ir Kiniją. Būta net tokių pastabų: pasitraukus JAV kariams iš karto susidarys tuštuma, kurią užpildys visi Vašingtono oponentai.“
Bet Bloomberg taip pat skelbia Zevo Čafetso abejones, ar tikrai amerikiečių pasitraukimas – jau toks kvailas sprendimas? Saugumo ekspertas mano, kad D.Trampas tiesiog Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pakišo vadinamąją „kiaulę“. Kodėl?
D.Trampas vadina Siriją „kruvinais smėlynais“. Ir jis – teisus. Ten tarpusavyje pjaunasi dešimtys genčių, sektų, klanų, grupuočių, tautų ir tautelių, ir jas vargu ar įmanoma sutaikyti. Todėl D.Trampas, pasak Z.Čafetso, ir nenori ten įklimpti. D.Trampas greičiausiai šitaip skaičiuoja: ten neįmanoma įvesti tvarkos. Vis tiek kam nors neįtiksi, vis vien būsi kam nors blogas. D.Trampas atvėrė vartus V.Putinui: nori ateiti – prašau, vartai atkelti. V.Putinas išdidžiai įžengė. Bet ar tai – V.Putino pergalė?
Anksčiau ar vėliau Sirijoje į laisvę išsiverš „Al Qaeda“, „Islamo Valstybė“, kils kraujo kerštas, įvairūs džihadai. Kai tai nutiks, pagrindiniu tų grupuočių ir tautų priešu taps ne JAV, o Rusija. Ne Amerika, o Rusija taps parindiniu jų taikiniu. Jei Rusija norės ten išsilaikyti, jai teks sutelkti dar daugiau karinės jėgos. Be to, Maskvos kariniai veiksmai Sirijoje įaudrins Rusijoje gyvenančius musulmonus. Musulmonai bėdą vers ne amerikiečiams o rusams.
Sirijos sostinė Damaskas. EPA – ELTA nuotr.
Štai tada žlugs visos „saugumo zonos“, kurias V.Putinas kuria drauge su Turkijos prezidentu Radžepu Erdoganu. Sirijos prezidentas Bašaras Asadas teigia, kad „saugumo zona“ sukurta pažeidžiant jo šalies teritorinį vientisumą. Ir tai – dar viena skaudi tiesa. V.Putinas nepajėgs įtikti abiems vienu metu – ir Turkijos, ir Sirijos vadovams. Jei palaikys B.Asadą, supyks Turkijos lyderis. Jei rems R.Erdoganą, įsižeis Sirijos prezidentas.
Be kita ko, Z.Čafetsas mano, kad Rusija įklimpo Sirijoje dar ir dėl to, kad šios šalies atstatymui prireiks 400 – 500 milijardų JAV dolerių. D.Trampas nenori, nesiruošia mokėti šių pinigų. Todėl jis ir pakišo Siriją V.Putinui – jei jau taip trokšti, pats ir rūpinkis šios valstybės reikalais…
Įeidamas į Siriją Rusijos vadovas V.Putinas įsigys priešų ir dėl Irano – Izraelio priešpriešos. Kol kas V.Putinas šiame konflikte laikosi neutraliteto. Bet ateis metas, kai jam teks pasirikti vieną iš konfliktuojančių pusių. Tuomet jis automatiškai taps mirtinu priešu tos valstybės, kurios nepalaikys. Žodžiu, bet koks žingsnis taps blogu sprendimu. Ir vienu, ir kitu atveju Rusija taps kieno nors priešu. Amerika iš tokios dilemos išsisuko.
Arabų pasaulis puikiai supranta, ką reiškia „pragmatinė politika“, ir D.Trampo, pasitraukusio iš Sirijos mėsmalės, nelaiko silpnu. Jie mano, kad D.Trampas – gudrus, įžvalgus žaidėjas.
Artimųjų Rytų šalys, turtingos dujomis ir nafta, Ameriką laiko labai galingu, svarbiu savo draugu bei partneriu, ir šios draugystės neiškeis į jokias draugystes su Rusija.
JAV vyriausybė, anot žiniasklaidos, turi informacijos, kad „Al Qaeda“ įkūrėjo Osamos bin Ladeno sūnus Hamza yra negyvas.
Yra žvalgybinių duomenų, kad Hamza bin Ladenas negyvas, trečiadienį pranešė amerikiečių stotis NBC, remdamasi trimis neįvardytais vyriausybės atstovais.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė komentuoti šį pranešimą.
„Nenorėčiau to komentuoti“, – sakė jis Baltuosiuose rūmuose žurnalistams.
JAV vasarį paskelbė skirsiančios milijono dolerių (900 000 eurų) atlygį už informaciją apie O. bin Ladeno sūnaus buvimo vietą. Šis tapo vienu teroristų tinklo „Al Qaeda“ vadeivų, tada teigė Valstybės departamentas.
Pastaraisiais metais vis būta gandų, kad Hamza bin Ladenas slapstosi Pakistane, Afganistane, Sirijoje ar Irane. Jis buvo laikomas galimu „Al Qaeda“ lyderio Aimano al Zawahirio įpėdiniu.
Niujorkas mini 17-ąsias rugsėjo 11-osios išpuolių metines. EPA-ELTA nuotr.
Niujorke antradienį buvo pagerbtas bemaž 3 tūkst. žmonių, žuvusių per 2001-ųjų rugsėjo 11 dienos išpuolius, atminimas. Ceremonija vyko vietoje, kur anksčiau stovėjo Pasaulio prekybos centro dangoraižiai, tapę „Al-Qaeda“ kovotojų užgrobtų lėktuvų taikiniais.
17-ąsias išpuolio metines paminėjo aukų artimieji, policijos pareigūnai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, prisimenantys išpuolį, iki šiol išlikusį daugiausiai aukų pareikalavusia paviene ataka, kada nors įvykdyta JAV teritorijoje.
Ceremonija vyko Nacionaliniame Rugsėjo 11-osios memoriale. Jos dalyviai du kartus – 8.46 val. ir 9.03 val. – nutilo tylos minutei. Tai konkretūs laikai, kai lėktuvai rėžėsi į šiaurinį ir pietinį bokštus.
Tarp ceremonijos dalyvių buvo ir Niujorko valstijos gubernatorius Andrew’ius Cuomo, JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų (JT) Nikki Haley, dabartinis Niujorko meras Billas de Blasio bei jo pirmtakai Michaelas Bloombergas ir Rudy’is Giulianis.
„Ši diena nėra skirta sakyti kalboms ar kalbėti apie politiką. Ji susijusi su širdimi, – sakė Rugsėjo 11-osios memorialinio muziejaus direktorė Alice’a Greenwald. – Turime būti vieningi – tai vienintelis būdas įveikti tokį didžiulį skausmą.“
Kaip jau yra tapę tradicija, aukų artimieji perskaitė ilgą sąrašą su žuvusiųjų vardais ir pasidalijo mintimis apie juos.
9.20 val. tylos minute aukas pagerbė ir Niujorko vertybinių popierių birža, o miesto gaisrinės tuo metu priėmė žuvusių darbuotojų artimuosius. Niujorko Priešgaisrinio gelbėjimo departamentas patyrė didelių aukų – reaguodami į išpuolį žuvo 343 jo darbuotojai.
Be aukų, kurios žuvo per patį išpuolį, tūkstančiai gelbėtojų, statybininkų ir gyventojų dėl nuodingų dūmų poveikio vėliau susirgo įvairiomis ligomis, nemažai jų – nepagydomomis.
„Al-Qaeda“ kovotojai buvo užgrobę iš viso keturis lėktuvus. Trečiasis rėžėsi į Pentagoną, o ketvirtasis sudužo laukuose Pensilvanijos valstijoje.
Kitą savaitę prasidėsiančio pasaulio futbolo čempionato šeimininkė Rusija žada beprecedentes saugumo priemones. „Priemonės bus tikrai beprecedentės ir seniai suplanuotos“, – spaudos konferencijoje Maskvoje sakė Rusijos saugumo tarnybos (FSB) saugumo operacijų vadovas Aleksejus Lavriščevas. Rusija, anot jo, pasinaudos savo „tokių renginių patirtimi“ bei tarptautine patirtimi.
Šiuo metu nėra grėsmės pasaulio futbolo čempionato dalyviams, patikino pareigūnas. Vis dėlto per ilgus pasiruošimo metus esą parengtas „aiškus saugumo planas“ – „ir mes pasiruošę kovoti su visomis grėsmėmis, nesvarbu, kokios jos būtų“.
Antonijus Gusevas, kuris Rusijos vidaus reikalų ministerijoje yra atsakingas už sporto sritį, spaudos konferencijoje pabrėžė, kad futbolo čempionato saugumu rūpinsis „visos saugumo pajėgos – ir policijoje, ir Nepaprastųjų situacijų ministerijoje“. Įtraukta iš viso 15 ministerijų ir institucijų. Kiek pareigūnų dirbs čempionato dienomis, A. Gusevas atskleisti nenorėjo.
Pasaulio futbolo čempionatas pirmą kartą vyks Rusijoje, jis truks nuo birželio 14 dienos iki liepos 15-osios. Tam laikotarpiui imtasi drastiškų saugumo priemonių. Šalies viduje bus ribojamos kelionės. 11 miestų, kuriuose vyks rungtynės, bus suvaržyta demonstracijų teisė.
Labiau nei chuliganų riaušių Rusijos tarnybos baiminasi išpuolių. Maskvai įsikišus į Sirijos pilietinį karą, Rusija ne kartą tapo „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų ir teroristų tinklo „Al Qaeda“ atšakos Sirijoje taikiniu.
Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) keliskart patikino, kad „visiškai pasitiki“ Rusijos saugumo planais per čempionatą.
Naujuoju CŽV direktoriumi tapo moteris – Džina (Gina) Haspel. Jos kandidatūrą Amerikos politikai patvirtinto užtektinai vieningai. Nors Senato komitete, nagrinėjančiame žvalgybos – kontržvalgybos temas, kandidatei pateikė ir nepatogių, piktų klausimų. Per daugiau nei dvi valandas trukusį kamantinėjimą jai buvo pateikta ir itin nepatogių klausimų. Sakykim, ar ji asmeniškai buvo susijusi su specialia JAV programa, leidusia kankinti sučiuptus teroristus specialiuose kalėjimuose.
Ir vis dėlto – kas toji Dž.Haspel, tapusi CŽV vadove? Ji – JAV karo lakūno duktė. Ji nuo pat vaikystės buvo priversta keliauti paskui savo tėvą – gyventi po visą pasaulį išsibarsčiusiose JAV kariuomenės bazėse. Ilgokai gyventa ir Kentukio valstijoje, kurioje – ypač žemas pragyvenimo lygis ir didelė bedarbystė. Todėl Dž.Haspel – tvirta, kieta, jos nepastumsi, nenuskriausi. Ji nuo pat mažens buvo užgrūdinta nuolatinių persikėlimų ir grubios vyriškos aplinkos.
Kaip praneša azerbaidžanietiškas leidinys haqqin.az, Dž.Haspel kaip CŽV agentė ilgokai darbavosi Afrikoje. Po komandiruotės Afrikoje ji kaip CŽV darbuotoja, turinti diplomatinę neliečiamybę, perkelta dirbti į Rusiją. Rusijoje, jei informacija tiksli, sėkmingai dirbo ne mažiau kaip 15 metų. Tiesa, „The Washington Post“ skelbia, esą Dž.Haspel niekada nedirbo Maskvoje. Bet buvę jos kolegos teigia, kad Dž.Haspel vadovavo kelioms svarbioms operacijoms prieš rusų agentus. Tik nežinia, kokiose ir kur. Beje, iki šiol apie Dž.Haspel veiklą Rusijoje nieko nežinota.
Taip pat svarbi naujiena, kad Dž.Haspel kadaise gyveno Azerbaidžane. Kad Azerbaidžane ji atliko svarbių slaptų užduočių, – patvirtina CBS News. Manoma, kad tarp 1990 – 2000 metų CŽV rezidentūrai Azerbaidžane vadovavo ne kas kitas, o Dž.Haspel. Ji greičiausiai vadovavo (arba buvo svarbus asmuo) ir operacijai, kurios metu Azerbaidžano sostinėje Baku suimti įtariamieji, kaltinami 1998-aisiais užpuolę amerikiečių ambasadas Kenijoje ir Tanzanijoje. Jai kaip CŽV darbuotojai teko paplušėti ir Turkijoje (ten ji pramoko laisvokai kalbėti turkiškai).
Vakarų spaudoje esama pranešimų, būtent kokią operaciją Dž.Haspel atliko Azerbaidžane. Taigi Azerbaidžano teritorijoje prieš maždaug du dešimtmečius CŽV (Amerika) ir Mossad (Izraelio žvalgyba) atliko bendrą operaciją. Dž.Haspel greičiausiai joje dalyvavo. Nežinoma tik tiek – kas operacijai vadovavo. Operacijos būta sudėtingos ir pavojingos. Ji pradėta 1998 metais, kai Mossadas gavo žinių, jog trys vieno teroristinės organizacijos „Al Qaeda“ vadovo aplinkos žmonių slapta atsikraustė į Baku. Tuo metu žydai neturėjo Azerbaidžane savo žvalgybinės rezidencijos. Todėl Mossad vadovybė paprašė CŽV pagalbos. Amerikiečiai padėti neatsisakė. Netrukus buvo sudaryta speciali grupė, kurioje, apsimetę amerikiečiais, veikė Mossado agetai. Padedant Azerbaidžano slaptosioms tarnyboms jie sėkmingai viešbutyje „Apšeron“ suėmė įtariamuosius teroristus.
Vienas iš šios operacijos dalyvių, buvęs Mossad slaptųjų tarnybų karininkas, papasakojo: „Taip, mes bendradarbiavome su amerikiečiais. Mes persekiojome asmenis, kurie organizavo JAV ambasadų užpuolimą užsienyje. Mes taip pat žinojoje, kad teroristai priklauso Egipto džihadistams ir kad jie nusprendė pasitraukti į Azerbaidžano sostinę Baku“.
Neatmestina versija, kad Azerbaidžane atliktai užduočiai vadovavo Dž.Haspel.
Žodžiu, Dž.Haspel – kietas riešutėlis. Ji – ne popierinis, o konkrečius darbus užsienyje atlikti turėjęs CŽV darbuotojas.
Įdomu taiai, kad atsakinėdama į Senato Žvalgybos atstovų klausimus Dž.Haspel teigė neleisianti ateityje atgaivinti įtariamųjų teroristų kankinimo programų, net jei šito reikalaus pats JAV prezidentas.
Bet svarbiausia, kad Rusiją ji laiko valstybe, kuri kelia vieną iš didžiausių pavojų. Antroje vietoje – terorizmas, Irano avantiūrizmas bei milžiniškos Kinijos ambicijos.
Manoma, kad Dž.Haspel tikriausiai priklauso tiems įtakingiems Amerikos politikos ir žvalgybos veikėjams, kurie skatino oficialųjį Vašingtoną Amerikos išvyti kuo daugiau rusų šnipų po Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo.
JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) paskelbė milžinišką nukauto „Al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno (Osama bin Laden) archyvą. Tai suteiks piliečiams galimybę „pažvelgti į šios teroristinės organizacijos planus ir veikimo būdą“, – Vašingtone pareiškė CŽV vadovas Maikas Pompėjas (Mike Pompeo). Internete paskelbtą archyvą sudaro 470 000 dokumentų.
Šią medžiagą konfiskavo JAV elitinių pajėgų būrys, kuris 2011 metų gegužę užklupo ir nušovė O. bin Ladeną jo slėptuvėje Pakistane. Pasak politikos instituto „Foundation for Defense of Democracies“ tyrėjų, kurie prieš tai peržiūrėjo archyvą, jis iš tikrųjų atskleidžia naujų duomenų.
Dokumentai padės „užpildyti kai kurias tuščias vietas, kurių dar būta dėl „Al Qaeda“ vadovybės“, – sakė ekspertas Bilas Rodžio (Bill Roggio). Archyve, pavyzdžiui, yra O. bin Ladeno dienoraščių, taip pat jo mylimo sūnaus Hamzos (Hamsa) vestuvių, kurios atrodo vyko Irane, vaizdo medžiaga. Tai yra pirmieji laisvai prieinami teroristų vadeivos jau suaugusio sūnaus atvaizdai.
Osama bin Ladenas įkūrė teroristų tinklą „Al Qaeda“. Jis laikomas 2001 metų Rugsėjo 11-osios išpuolių, JAV pražudžiusių apie 3 000 žmonių, organizatoriumi.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Rugpjūčio pradžioje Sirijos vyriausybinė armija iš „Islamo valstybės” (DAESH) atmušė Al Suhnos miestą Homso provincijoje šalies viduryje, taip prasiskindama sau kelią atakuoti DAESH smogikų okupuotą Deirez Zorą šiaurės rytuose.
Prieš tai vyriausybinė armija atmušė iš islamistų virš 40 naftos gręžinių. Savo ruožtu JAV vadovaujamos koalicijos kovai su „Islamo valstybe“ oficialus atstovas Ryanas Dillonas rugpjūčio 3-ąją informavo, kad koalicijos remiamos Sirijos demokratinės pajėgos, kurių pagrindą sudaro Sirijos kurdai, kontroliuoja 45 proc. DAESH sostinės Rakos.
Irake iš islamistų išvaduotas antras pagal dydį šalies miestas Mosulas, kurį islamistai kontroliavo daugiau nei 3 metus. „Islamo valstybės“ kontrolėje beliko po 3 miestus Sirijoje bei Irake.
Pasak analitinio centro “IHS Markit” tyrimo, „Islamo valstybė” neteko jau dviejų trečdalių 2015-aisiais užimtos teritorijos, tiesa, tai, kas liepos pradžioje dar buvo likę (36,2 tūkstančio kvadratinių kilometrų), vis tiek dar prilygsta Belgijos teritorijai. Vis dėlto teritoriniai praradimai jau dramatiškai veikia DAESH ekonomiką, pasak „HIS Markit”, mėnesinės pajamas už naftos pardavimą sumažėjo 88 proc., pinigai iš užgrobtų teritorijų gyventojų apmokestinimo bei turto konfiskacijų traukėsi 79 proc.
Teroro aktas Mančesteryje. EPA-ELTA nuotr.
Taigi, panašu, dera rengtis pookupaciniam laikotarpiui – ne vien Artimuosiuose Rytuose, bet ir visame pasaulyje. Belgijos vyriausybinio krizių centro vadovas Paulis Van Tigeltas interviu televizijos kanalui RTFB dar praėjusių metų balandį pateikė žvalgybos duomenis apie užsienio kovotojus Sirijoje, kurie pageidauja grįžti ne tik į Belgiją, bet ir kitas Europos šalis ir sėti čia smurtą. Ponas P. Van Tigeltas žino, į ką atkreiptinas dėmesys pirmiausia – per teroro aktus Briuselio oro uoste bei Malbeko metro stotyje 2016-ųjų kovo 22 dieną žuvo 32 žmonės.
Jau šių metų liepą žiniasklaida informavo, jog JAV valdžia bendradarbiaudama su „Interpolu” sudaro „Islamo valstybės” užsienio kovotojų registrą, kuriame yra 18 tūkstančių pavardžių. Pasak Amerikos prezidento specialaus atstovo kovai su DAESH Bretto Makgurko, svarbu įsitikinti, kad anksčiau į Siriją bei Iraką atvykę užsienio kovotojai iš ten neištrūktų ir mirtų Artimuosiuose Rytuose.
Teroro aktas Švedijoje. Thesun.co.uk nuotr.
Rugpjūčio 3-ąją Berlyno dienraštis „Die Welt“ informavo apie 173 potencialių „Islamo valstybės“ teroristų sąrašą, kuris tapo prieinamas Europos teisėsaugininkams po to, kai Irako specialiosios paskirties pajėgų pareigūnai sąrašą aptiko slpėtuvėje, kai buvo vaduojamas Mosulas.
Jame yra ne tik islamistų pavardės, bet ir fotografijos, slaptažodžiai, nurodytos jų kilmės vietos. Dauguma (132) išeiviai iš Irako, taip pat esama Tuniso, Maroko, Jordanijos, Tadžikistano, Saudo Arabijos piliečių bei 6 europiečiai iš Belgijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos. Pavyzdžiui, 27-erių ekstremistas iš Vokietijos Samis J. slapyvardžiu Abu Asidasal-Almani prieš išvykdamas į Artimuosius Rytus gyveno Zolingeno mieste Šiaurės Reino Vestfalijos žemėje ir buvo vienas uždraustos salafitų organizacijos „Millatu Ibrahim“ lyderių. 2012 metų rudenį jis paliko Vokietiją ir išvyko į Egiptą, vėliau atsidūrė Libijoje, iš kur per Turkiją nusigavo į Siriją ir 2015-ųjų gegužės 25 dieną pritapo prie DAESH.
Vokietijos federalinės kriminalinės policijos duomenimis, iš šios šalies į Iraką bei Siriją išvyko apie 940 islamistų, iki 2016-ųjų birželio „sugrįžėlių“ skaičius pasiekė 274. Tyrėjų vertinimu, jie kelia didelę grėsmę saugumui, nes daugelis jau yra radikalizavęsi bei įgiję kovinės patirties, kurią parsivežė į Vokietiją. Todėl sužinojusi apie sugrįžusį džhadistą valdžia būtinai pradeda tyrimą. Didžiausią įkalinimo bausmę, 11 metų kalėjimo, iki šiol gavo buvęs Miuncheno gyventojas, migrantų iš Afganistano sūnus Harunas P., kai tyrimas nustatė, jog Sirijos miesto Alepo kalėjimo šturmo metu jo mestos granatos sprogimas užmušė 7 žmones.
Rugpjūčio 6-ąją dienraštis „The Times“ informavo apie kurdų į nelaisvę paimtą „Islamo valstybės“ smogiką, kuris papasakojo apie slaptą teroristų kuopelę Sirijoje, stoti į kurią kviečiami visi europiečiai ir kuri rengia mirtininkus teroro aktams Europoje. Įstojusieji į kuopelę esą 7 mėnesius apmokomi slaptoje stovykloje ir vėliau siunčiami į tėvynę. Smogikas sakė per dvejus metus suskaičiavęs apie pusšimtį išeivių iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ir Jungtinės Karalystės, kurie sėkmingai baigė mokymus.
Vaduojant Mosulą liepos pabaigoje sulaikytos 20 įvairių šalių pilietybę turinčių moterų (4 iš Vokietijos), kurios ne tik buvo smogikų žmonos, bet ir tarnavo DAESH moralės policijoje. Žurnalas „Der Spiegel“ papasakojo apie vieną labiausiai ieškomų terorisčių britę Sally Jones, kuri tėvynėje, Čatamo mieste Kento grafystėje, gyvaliojo apgailėtiną bedarbės pašalpos gavėjos egzistavimą, užtat pritapusi prie „Islamo valstybės“ tapo Anwaroal-Awlaki bataliono slapto moterų padalinio lydere, Sirijoje užsiėmė jaunų europiečių merginų verbavimu bei rengimu tapti mirtininkėmis Europoje. S.Jones ir pati svajojo taip baigti gyvenimą, bet vėliau apsigalvojo, ir dabar mėgina grįžti į tėvynę.
Rugpjūčio 7-ąją Prancūzijos laikraštyje „Le Journal du Dimanche“ paskelbtame Prancūzijos vidaus reikalų ministro Gérardo Collombo interviu šis minėjo 271 šios šalies pilietį (217 suaaugusių ir 54 nepilnamečius) – oficialiais duomenimis, tiek prancūzų islamistų pusėje kariavo Sirijoje bei Irake ir grįžo į tėvynę. Panašu, parvyko nebūtinai atgailauti ir taikytis, pasak G.Collombo, Prancūzijos specialiosios tarnybos nuo šių metų pradžios užkardė 7 bandymus įvykdyti teroro aktus.
Po Anderso Breiviko surengto teroro akto Norvegijos sostinėje. EPA – ELTA nuotr.
Ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 23-ąją vykusiame susitikime su kariškiais, jūros žygio prie Sirijos krantų dalyviais, pareiškė, kad Rusijos armijos generalinio štabo bei rusų specialiųjų tarnybų duomenimis, Sirijoje islamistų pusėje kariauja iki 4 tūkstančių Rusijos bei iki 5 tūkstančių kitų Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) šalių atstovų.
2015 metų spalį, praėjus dviem savaitėm nuo Rusijos karinės kampanijos Sirijoje pradžios, V.Putinas skelbė, kad DAESH pusėje kaunasi nuo 5 iki 7 tūkstančių išeivių iš Rusijos ir ragino įdėmiai saugoti NVS išorės sienas.
Jei viskas iš tiesų taip, rusai kariauja, taip sakant, abiejose fronto pusėse. Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, Sirijoje remdami Basharo al Assado režimą kaunasi virš 500 rusų samdinių (jūrų pėstininkų, speicialiųjų operacijų karių ir pan.), kurie prieš tai dalyvavo ginkluotame konflikte rytų Ukrainoje. „Reuters“ agentūros duomenimis, nuo šių metų pradžios Sirijoje žuvo 40 rusų kariškių.
Seniai žinoma tiesa: kažkam karas – vos ne natūralus gyvenimo būdas. Todėl ekspertinė bendruomenė perspėja, kad sunaikinta „Islamo valstybė“ gali tapti dar pavojingesne už gyvuojančią, nes ims sėti mirtį visame pasaulyje. Neabejotinai artėjanti DAESH baigtis (bent tuo pavidalu, kokiu ji paskutinius trejus metus egzistavo) visai pasaulio bendruomenei kelia nemažesnę grėsmę nei dabartinė situacija Artimuosiuose Rytuose. 2001 metais amerikiečių sutriuškintas Talibanas nenustojo gyvuoti ir išliko politine karine jėga Afganistane, nes jo gyvavimą palaiko fundamentalistinė nesutaikomos kovos su Vakarais ir jų vertybėmis idėja.
Panašiai motyvuotos „Islamo valstybės“ internacionalinė sudėtis leidžia šiai organzacijai panaudoti „al Qaedos“ struktūrinę patirtį ir regzti teroro tinklą visame pasaulyje. Labiausiai kvalifikuoti karo profesionalai išvyks pas bendraminčius kautis į kitus planetos taškus (pavyzdžiui, vakarų Afrikoje ar Sinajaus pusiasalyje), gi likusieji mėgins skirstytis po namus. Arba apsimetę pabėgėliais su padirbtais irakiečių ar sirų dokumentais smelksis į Europą, vedami labai konkrečių tikslų. „Islamo valstybės“ vardu teroro aktus Paryžiue ir Briuselyje vykdžiusios džihadistų grupės veikė būtent tokiu metodu.
Lietuvoje šalia Energetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos bus kuriamas dar vienas NATO centras – NATO antiterorizmo centras Europoje prie Valstybės saugumo departamento (VSD). Apie tai praneša portalas SLAPTAI.LT.
Centro tikslas – suvienyti NATO valstybių Europoje pastangas kovoje su tarptautiniu terorizmu panaudojant neabejotinai pažangiausius Lietuvos pasiekimus šioje srityje. Būtent jų dėka Lietuva yra vienintelė NATO šalis, kurioje tarptautinis terorizmas neturi jokių šansų. Visi teroristų bandymai įbauginti Lietuvos darbo žmones VSD dėka baigdavosi dar neprasidėję.
Tokio dėmesio Lietuva Vilniuje susilaukė nugalėdama savo istorinę varžovę Rusiją, kuri pretendavo tapti NATO antiterorizmo centru ne tik Europoje, bet ir Eurazijoje.
Praėjus dvejiems metams po Osamos Bin Ladeno likvidavimo ekspertai analizuoja ateities specialiųjų operacijų scenarijus, stengdamiesi suprasti, kur ir kaip specialiosios paskirties pajėgos gali duoti daugiausia strateginės naudos Jungtinėms Amerikos Valstijoms, praneša "Time" korespondentas Neitas Roulingsas.
Al Qaeda lyderio likvidavimo misija pavyko ne dėka sėkmės ir Dievo paliepimo: Amerikos kariai sugebėjo prasiskverbti giliai į Pakistano teritoriją ir nužudyti labiausiai ieškomą teroristą dėka daugelį metų vykdomos karių atrankos, turtingos operatyvinės patirties bei treniruočių, sakoma straipsnyje.
JAV valdžia pirmą kartą paviešino tarnybinius dokumentus apie Osamos bin Ladeno mirtį, praneša “The Times”.
Tai – elektroniniai laiškai (tiesa, su daugybe išbraukymų), paskelbti Pentagono “Associated Press” agentūros prašymu, aiškina “Times”užsienio redakcija.
Kaip aiškėja iš susirašinėjimo, apie al Kajeda (al-Qaeda) lyderio laidojimą buvo informuoti tik kai kurie laivo “Carl Winson”, iš kurio lavonas buvo nuleistas į vandenį, karininkai. Dauguma jūreivių apie tai sužinojo vėliau.
Berlyne buvo suimtas jaunas austras Maksudas Lodinas. Pasirodo. Jis su savim turėjo svarbių Al-Qaeda‘os dokumentų.
Tai – „Le Figaro” korespondento informacija.
„Iš Berlyne suimto vyriškio buvo paimti svarbūs dokumentai. Amerikos žvalgybos duomenimis, kalbama apie didžiausią Al-Qaeda‘os dokumentų, įgytą nuo Osamos bin Ladeno mirties, partiją“. „Maksudas Lodinas, jaunas 22 metų austras, paslėpė USB laikmeną trumpikėse. Slapti Al-Qaeda“os dokumentai buvo tarp dviejų pornografinių filmų. Vokietijos policininkai ir tyrėjai suėmė Lodiną pernai gegužės 16 dieną, po jo kelionės į Pakistaną.
