seiliuviene_m

Vilniaus apygardos administraciniam teismui šių metų gegužės mėnesį buvo įteiktas skundas. Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, jo nenagrinėti – negalima.

Tačiau situacija – sudėtinga. Mat skunde nurodytas atsakovas – pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Skundą pasirašė VšĮ Vilniaus miesto Greitosios medicininės pagalbos stoties medicinos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Violeta Seiliuvienė.

Profesinės sąjungos lyderės V. Seiliuvienės tvirtinimu, Vyriausybė jiems, greitosios medicininės pagalbos darbuotojams, per pastaruosius trejetą metų dėl diskriminacinių veiksmų padarė neturtinę žalą, kuri, pareiškėjų nuomone, įvertinta trimis milijonais litų.

Oficialus skundo pavadinimas – “DĖL ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL CENTRINIŲ VALSTYBINIO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO”.

Continue reading „Vilniaus apygardos administraciniam teismui – sudėtingas galvosūkis dėl trijų milijonų, o gal teismas išsprendė bylą jai dar neprasidėjus?”

saulius_stoma

Žmogus yra būtybė, kuri negali gyventi be paaiškinimo. Nebesuvokdamas gyvenimo prasmės žmogus tampa ligonis. Norėdamas pasveikti jis privalo rasti kokį nors paaiškinimą. Net ir sakydamas, kad gyvenimas yra beprasmis, jis kuria absurdo teoriją, kuri padeda suvokti save. Net ir suprasdamas, kad kuriama teorija yra tik darbinė versija, žmogus vis tiek turi ją turėti. Kitaip – nebūtis.

Neseniai vienas žymus Lietuvos psichologas tiksliai nusakė visuomenę dvasiškai gniuždantį Kauno pedofilijos bylos poveikį. Tai, kas čia vyksta, protu suvokti tiesiog neįmanoma. Situaciją analizuoti bandantis žmogus atsiduria tarsi Lewiso Carrollo aprašytoje Alisos stebuklų šalyje, kur nėra jokios apčiuopiamos realybės ir kiekvienas reiškinys, vos nukreipus į jį žvilgsnį, tampa kažkuo kitu. Ir tai veda iš proto, kaip košmariškas sapnas.

Continue reading „Kai kriminalas vizgina politiką”

Saulius-Stoma

Garbė – sunkiai nusakoma kategorija. Ypač politikos srityje. Kas Antikos laikais buvo paprasta ir aišku, dabar jau tapo problema. (FNTT) vadovų nušalinimo skandalas ir šiuo aspektu teikia peno apmąstymams. Abi konflikto šalys, vartodamos tą patį žodį „garbė“, suteikia jam beveik priešingas prasmes. Ir tai – labai charakteringa.

Pradėkime nuo pradžių. Sąvoką „karininko garbė“, kaip informacinio karo ginklą, pirmieji ėmė vartoti Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderiai Algis Čaplikas ir Raimundas Palaitis. Anot jų, nušalinti FNTT vadovai, aukštus laipsnius turintys karininkai, privalėjo tyliai paklusti ir jokiu būdu nebandyti gintis viešumoje. Pareigūnai, išdrįsę pasipriešinti politikams ir nesutikę savo noru prisiimti kaltės, tariamai sulaužė karininko garbę.  

Continue reading „Be garbės”

caplikas_algis_dar

Šiandien (pirmadienį) taip gražiai, gal net elegantiškai (cit. A.Miškinis) krenta snaigės iš dangaus virš Lietuvos. Ir gula patalu ant jau pavasarėjančios žemės. Žinantys sako, jog jau ir vieversys  turėtų būti parskridęs. Tuoj tuoj varnėnai ims čirkšti obelyse ir kituose medžiuose.

Bet šiandien niekas apie tai nebekalba, nes tai niekai, palyginus su karo būkle (cit. A.Čaplikas) Lietuvoje. Karas jau vyksta antra savaitė, o aš, anadien važiuodamas pro Seimo pirmininkės I.Degutienės namus, kuriuos išduoda sargybos būdelė, nejučiomis ėmiau galvoti: na kaip tokia protinga pirmininkė gali turėti tokį neprotingą pavaduotoją, kalbantį kalinių (cit. berods D.Kuolio) žargonu? Argi kaliniai gali būti liberalai?

Continue reading „Daugiau pozityvo!”

caplikas_algis

Liberalų ir centro sąjunga ir jos deleguotas vidaus reikalų ministras valdo Valstybės saugumo departamentą (VSD), Antrąjį operatyvių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos ir Generalinę prokuratūrą. Maža to, Liberalų ir centro sąjungos įtaka prasiskverbė net iki Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir konservatorių partijos patriarcho, profesoriaus Vytauto Landsbergio!

Gerbiamieji, jei tai pasakyčiau garsiai, tikriausiai pasukiotumėte pirštą ties smilkiniu. Deja, šiomis pasakomis grupė iš anksto susitarusių asmenų Lietuvą maitina jau keletą savaičių, o Liberalų ir centro sąjungos žmonės kasdien prašomi tas pasakas komentuoti, patvirtinti arba paneigti. Manau, kad paneiginėti tai, kas sukurpta „puspročių“ ir „ligonių“ – bergždžias užsiėmimas, verčiau atkreipsiu dėmesį į tai, kam naudinga, kad Liberalų ir centro sąjunga būtų sulyginti su žeme, o jos politikai suterštos garbės nenusiplautų niekada?

Continue reading „Pilant purvą ant partijos ir ministro, nepaaiškės, kaip buvo apvogta valstybė ir kas tai padarė”

fntt_vadovas

Atrodo, pūlinys tuoj sprogs. FNTT vadovų nušalinimo afera dar kartą apnuogino valstybės institucijų korupcijos mąstą. Lyg ir nieko nauja, tačiau aferos sumanytojai šįkart neįvertino pasipiktinimo reakcijos masto.

Matyt, per daug skubėjo susidoroti su pavojingais pareigūnais, tad veikė negrabiai ir be tinkamos viešųjų ryšių parengties.

Galai ima lįsti į paviršių. Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis jau beveik paaukotas. Jis pakankamai protingas ir išsilavinęs, taigi turėjo suprasti, kad netikra korta kirsdamas va bank rizikuoja savimi. Tačiau teko pasiaukoti. Matyt, dėl daug svarbesnių dalykų nei politiko karjera.

Continue reading „Lūžis. Pasiaukojęs ministras prieš puspročius”

grybauskaite_8-k

Ne­se­niai pa­skelb­ta, kad or­ga­ni­za­ci­ja „Fu­tu­re Ex­plo­ra­tion Net­work“ pa­tei­kė prog­no­zes, ka­da iš­nyks da­bar­ti­niai laik­raš­čiai.

Ma­žiau­siai lai­ko duo­da­ma JAV – ma­no­ma, kad šio­je ša­ly­je laik­raš­čiai taps is­to­ri­ja jau 2017 me­tais. Po dve­jų me­tų tu­rė­tų at­ei­ti ei­lė Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei ir Is­lan­di­jai. Vo­kie­ti­jo­je ir Es­ti­jo­je laik­raš­čiai nu­stos ei­ti 2030 me­tais, Lie­tu­vo­je ir Veng­ri­jo­je – 2032 me­tais.

Dar po me­tų ei­lė tu­rė­tų at­ei­ti Lat­vi­jai. Tai­gi, jei ti­kė­si­me fu­tu­ro­lo­gais, 2032-aisiais Lie­tu­vo­je ne­be­liks da­bar­ti­nės for­mos laik­raš­čių.

Ta­čiau at­ei­ties moks­li­nin­kai iš gal­vos iš­me­tė fak­tą, kad Lie­tu­vo­je spau­da sėk­min­gai ir la­bai di­de­liu tem­pu nai­ki­na­ma jau da­bar, kai į val­džią at­ėjo prem­je­ras A. Ku­bi­lius su sa­vo „ly­gia­vi­niais“ mo­kes­čiais. Jei­gu val­džio­je dar iš­si­lai­ky­tų „kri­zių“ su­val­dy­to­jas (o gal su­kė­lė­jas?), ga­li­ma ne­abe­jo­ti­nai ga­ran­tuo­ti, kad lie­tu­viš­ka spau­da eg­zis­tuo­ti nu­sto­tų žy­miai anks­čiau.

Continue reading „Ar išsilaikys lietuviška spauda iki 2032 metų”