Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Antradienį Seimo Pirmininkė dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjos Prezidiumo posėdyje, kuriuo atidaryta 12-oji trišalės Asamblėjos sesija, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pradėdama trišalės Asamblėjos Prezidiumo posėdį, Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad Asamblėja susirinko ypač kritiniu metu – devintą žiauraus karo prieš Ukrainą mėnesį. V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad šiame kontekste parlamentinis Liublino trikampio bendradarbiavimas yra naudingas ir prasmingas, nes turi būti apsvarstyti būdai ir priemonės, kaip Asamblėjos veiklą paversti dar efektyvesne ir veiksmingesne.
Taip pat ji teigė, jog būtina susitarti dėl baigiamojo sesijos dokumento, kuris bus priimtas trečiadienį, rašoma pranešime.
Seimo Pirmininkės įsitikinimu, bendrame Asamblėjos pareiškime turėtų atsidurti svarbiausi Liublino trikampio uždaviniai ir tikslai, iš kurių esminis – visaapimantis pasižadėjimas glaudžiai bendradarbiauti dvišaliu ir daugiašaliu formatais, kad būtų kuo greitesnė Ukrainos integracija į Europos Sąjungą ir NATO.
„Tai – ambicingas tikslas, tačiau vienintelis įmanomas ilgam laikui užtikrinti Ukrainos ir regiono stabilumą, saugumą ir gerovę“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
Anot Seimo Pirmininkės, šiuo metu neįmanoma įsivaizduoti regiono laisvės ir demokratijos ateities be Jungtinių Amerikos Valstijų. Būtent todėl šiandien Prezidiumas jungėsi į nuotolinį pokalbį su JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininku Robertu Keliu Menendezu (Robert Kelly Menendez).
Trečiadienį Trišalės Asamblėjos sesiją pradės parlamentų pirmininkai, pasakydami sveikinimo kalbas Seimo plenarinių posėdžių salėje.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 29 d. (dpa-ELTA). Okupuotoje pietų Ukrainoje buvo nužudytas Ukrainos įstatymų leidėjas, kuris perėjo dirbti Rusijos valdžios institucijoms, teigia Rusijos tyrėjai.
Preliminariais duomenimis, 33 metų Oleksijus Kovaliovas buvo nušautas savo namuose, „Telegram“ paskelbė Rusijos kriminalinių tyrimų institucijos.
Per išpuolį taip pat žuvo jo draugė, teigiama pranešime. Pasak Ukrainos šaltinių, ji buvo subadyta peiliu ir mirė ligoninėje.
Apie O. Kovaliovo mirtį pranešė keli Ukrainos parlamentarai. Jis jau buvo išgyvenęs sprogimą birželio mėnesį.
Verslininkas O. Kovaliovas į Aukščiausiąją Radą buvo išrinktas 2019 metais Chersono regione nuo prezidento partijos „Tautos tarnas“.
Balandžio mėnesį, grįžęs į gimtąjį regioną, jis buvo pašalintas iš partijos ir parlamentinės frakcijos, įtariant bendradarbiavimu su Maskva, o prokuratūra pradėjo tyrimą dėl valstybės išdavystės.
Rusijos kontroliuojamame Chersone jis ėjo okupacinės valdžios vadovo pavaduotojo ir žemės ūkio ministro pareigas.
Pastarosiomis savaitėmis buvo įvykdyti ir daugiau išpuolių prieš ukrainiečius, perėjusius tarnauti okupacinėms pajėgoms.
Ukrainos parlamentas pratęsė karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją iki lapkričio 21-osios. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Pirmadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada pratęsė karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją šalyje dar 90-čiai dienų – iki šių metų lapkričio 21-osios.
Tai pranešė UNIAN, remdamasi parlamento nariu Jaroslavu Železniaku.
Už abu sprendimus balsavo 328 deputatai.
Dokumentus dėl karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo parlamentui rugpjūčio 12 d. pateikė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
UNIAN primena, kad, galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18-60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies. Taip pat ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, įvedama komendanto valanda.
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Pirmą kartą po rinkimų (liepos 21 d.) Ukrainos Parlamentas – Aukščiausioji Rada (AT) susirinks posėdžiui rugpjūčio 29 d. Tą dieną 450 deputatų priims priesaiką.
Pirmą kartą Ukrainos istorijoje Ukrainos Parlamente bus vienpartinė dauguma, daugiau kaip pusę vietų jame gavo prezidentinė Volodymyro Zelenskio partija „Liaudies tarnas“.
Šalia jos į AR pateko dar keturios partijos – prorusiška „Opozicinė platforma/Už gyvenimą“, ekspremjerės Julijos Tymošenko „Tėvynė“ (Batkivščina), penktojo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos „Europinis solidarumas“ bei muzikanto Sviatoslavo Vakarčiuko „Balsas“.
Susumavus daugiamandatėje ir vienmandatėse (jų – 200) apygardose gautus balsus vietos AR pasiskirstė taip:
Liaudies tarnas – 254, Opozicinė platforma/Už gyvenimą – 43, Tėvynė – 26, Europinis solidarumas – 25, Balsas – 20
Oppozicins blokas – 6, Laisvė – 1, Savipagalba – 1, Vieningas centras – 1, Baltoji cerkvė kartu – 1, save išsikėlę – 46
Liūdnas Lietuvai vaizdas
Vienintelė vienareikšmiškai už įstojimą į NATO ir ES yra Julija Tymošenko ir jos „Tėvynė“. Tai ji ne tik žodžiais, bet ir veiksmais įrodė būdama premjere, už tai buvo Kremliaus pasodinta į Ukrainos kalėjimą, ir tik kruvinas Euromaidanas ją išgelbėjo nuo kalėjimo „iki gyvos galvos“.
Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.
Visos kitos partijos, peržengusios rinkiminį barjerą daugiamandatėje apygardoje, arba neaiškios, arba prorusiškos.
Antroji pagal dydį Jurijaus Boiko, Viktoro Medvedčiuko, Vladimiro Putino kūmo, ir Vadimo Rabinovičiaus partija „Opozicinė platforma/Už gyvenimą“ pasisako už glaudžius santykius su Rusija. Eksprezidentas Petro Porošenko ir jo partija darbais įrodė, kad Ukraina jam mažų mažiausiai tik objektas asmeniškai praturtėti, ir vardan to jis pasiryžęs daug kam. Taip bent tvirtina seni jam opozicionieriai.
Svarbiausia, neaiški yra didžiausioji, valdančioji, prezidentinė partija. Apie Prezidentą, partijos narius, apie jų ryšius su oligarchais, tiek Ukrainos, tiek Kremliaus, žiniasklaidoje, komentaruose, jau dabar sklando visokiausi negražūs gandai.
Bet šiame straipsnyje – apie Prezidentą.
Štai š.m. rugpjūčio 12 d. kontraversiškoji senosios AR deputatė Tatjana Černovol per TV „Tiesiogiai“ pareiškė, kad ji kreipėsi į Valstybinio tyrimų biuro direktorių Romaną Trūbą su pareiškimu, kuriame išvardinti Prezidentui artimi asmenys – Prezidentūros vadovas Andrejus Bogdanas, jo pavaduotojas Ruslanas Riabošapka, Nacionalinio Saugumo ir Gynybos Tarybos sekretorius Aleksandras Daniliukas ir partijos „Liaudies tarnas“ lyderis Dmitrijus Razumkovas.
Pasak jos, šie asmenys pateko į Prezidento komandą per liūdnai pagarsėjusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus bendražygio Andrejaus Portnovo protekciją.
„Pareiškime aš išvardinau visą sąrašą A. Portnovo teisininkų, kurie dirbo jo firmoje, o taip pat tuos, kurie dirbo jo padėjėjais, kai jis buvo AR deputatas. Jie pervedinėjo milijonines lėšas V. Zelenskio rinkiminei kampanijai. Už tai A. Portnovas gavo galimybę ir A. Zelenskio įsipareigojimą skirti jo žmones į aukščiausias pareigybes“, – pareiškė T. Černovol.
Pagrįsti jos kaltinimai finansiniais nusikaltimais išvardintų asmenų atžvilgiu, ar ne, – kitas klausimas.
Viktoras Janukovyčius (dešinėje) su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu
Tačiau, iš tiesų, paskaičius Andrejaus Portnovo vikipedinę biografiją, susidaro, švelniai tariant, vienareikšmis Kremliaus įtakos agento vaizdas.
2010 m. balandžio 2 d. jis tapo Viktoro Janukovičiaus Prezidento administracijos vadovo pavaduotoju ir Vyriausiosios valdybos teismų reformos ir teismų sistemos klausimams joje vadovu, o po metų – ir Viktoro Janukovičiaus patarėju.
Mažai kas Ukrainoje abejoja, kad ekspremjerės Julijos Tymošenkos įkalinimas – ir jo rankų darbas.
Po kruvinojo Euromaidano pergalės 2014 m. vasarį jis gavo bėgti į Rusiją, kaip ir jo šefas.
Krymo krizės metu dalyvavo ruošiant separatistinės Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 2014 m. kovo 3 d. Pareiškimą dėl visiškos Krymo autonomijos, po kurio sekė valdžios Kryme perėjimas į Rusijos kariuomenės rankas ir Krymo aneksija.
Paroda Vilniuje, skirta Ukrainos laisvės gynėjams. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2014 metų gegužės 25 d. Rusijos Federalinė migracijos tarnyba leido jam laikinai apsigyventi Rusijoje.
Prieš tai, kovo mėnesį, Europos Sąjunga ir Kanada paskelbė įvedančios jam finansines sankcijas.
Į Ukrainą sugrįžo tik 2019 metų gegužės 19 d., kai po pirmojo Prezidento rinkimų turo jau buvo aišku, kad po antrojo Prezidentu taps Volodymyras Zelenskis.
Paskaičius gandus apie Ukrainos Prezidentūros vadovą Andrejų Bogdaną susidaro vaizdas ne ką geresnis (Ukrainoje, kurią ilgai „šefavau“ Seime, gandai dažnai ilgainiui būdavo tikresni už Ukrainos oligarchų nuperkamus „žurnalistinius tyrimus“).
Bet tai čia mano paties samprotavimai.
O štai ką neseniai, š.m. liepos 17 d., parašė Jurijus Švecas straipsnyje „Rusijos specialiosios tarnybos smogė mirtiną smūgį Ukrainai“.
Bet prieš tai – trupinėlis apie jį patį.
Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose. Nūnai – verslo žvalgybos analitikas Amerikoje. Gordonua.com nuotr.
Jurijus Švecas mokėsi kartu su Vladimiru Putinu KGB „aukštojoje mokykloje“, po baigimo dvejus metus „dirbo“ JAV po priedanga (svetima pavarde). 1987 m. sugrąžintas į SSRS. 1993 m. pateko į vieną Pabaltijo valstybę ir joje gavo JAV vizą. Nuo 1994 metų gyvena JAV ir rašo prisiminimus bei analitinius straipsnius.
Dabartinėje V. Putino žiniasklaidoje jis vadinamas Tėvynės išdaviku.
Šis J. Šveco straipsnis skirtas Ukrainos saugumo tarnybos (UST) tragedijai.
„2014-tųjų vasarį po Viktoro Janukovičiaus pabėgimo į Rusiją išaiškėjo, kad jo prezidentavimo metu kompiuterinis UST centras buvo pajungtas visiškai, tiesioginei ir griežtai Rusijos FST kontrolei. Šiame centre dirbo etatiniai Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai, o UST karininkai tenai net nebuvo įleidžiami.
Rezultatas toks, kad visa UST duomenų bazė su informacija apie etatinę sudėtį, agentūrinį aparatą ir duomenis apie bendradarbius, dirbančius gilioje priedangoje, buvo išsiurbta, kaip dulkių siurbliu, į Maskvą.
Tai buvo katastrofa, kuri taikos metu, turbūt, neturi analogų pasaulio specialiųjų tarnybų istorijoje“, – rašo autorius ir tęsia:
„Užvaldžiusios kompiuterinį UST centrą, RF spec. tarnybos smogė mirtiną smūgį, po kurio UST daugiau nebegalėjo normaliai funkcionuoti….Kur kas baisiau, kad UST agentūrinis aparatas dabar gali pavirsti (greičiausiai, jau virsta) FST agentūriniu tinklu…“.
Ukrainos saugumo SBU ženklas
Toliau autorius daro istorinę ekskursiją per visų Ukrainos prezidentų laikotarpį ir daro išvadą, kad visais laikais UST buvo vienaip ar kitaip Kremliaus kontroliuojama ir vysto mintį, kad išaiškėjus realiai situacijai po Viktoro Janukovyčiaus pabėgimo reikėjo UST kurti iš naujo, „nuo švaraus lapo“. Bet tai, jo nuomone, iki šiol nebuvo padaryta.
Straipsnio pabaigoje Jurijus Švecas rašo, kad pas jį „dar rusena viltis, kad naujasis Prezidentas turi sveikų savarankiško žmogaus ambicijų. Ne pilvą prikimšti iki žarnų persivertimo, o įeiti į istoriją, kaip pagrindų klestinčiai valstybei įtvirtintoju“.
Iš Jurijaus Šveco analitinio mąstymo teiginių sektų, kad tai mažai įtikėtina.
Bet visko būta pasaulio žvalgybų ir kontržvalgybų istorijoje. Ir jis, o ne aš, čia – specialistas.
Visai gali būti, kad Ukrainos prezidentas yra stipriau „sukabintas“ su JAV specialiosiomis tarnybomis, negu su Vladimiro Putino.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kaip jau minėjau, vienintelei Ukrainos politinei partijai, vienareikšmiškai pasisakančiai už Ukrainos įstojimą į NATO ir ES, atiteko Aukščiausiojoje Radoje tik 26 vietos iš 450. Nežiūrint į tai, JAV valstybės departamento atstovas Ukrainos reikalams Kurtas Volkeris iškart po rinkimų surado reikalą susitikti su ekspremjere Julija Tymošenko ir jos partiečiais.
Gal apie tai ir buvo kalbėta „tet a tet“ su pačia Julija? Bet, gal.
Šis mano straipsnis, tiesą sakant, skirtas tiems Lietuvos politikams, kurie Lietuvos ir Ukrainos istorinės draugystės pagrindu skelbia paramą dabartinei Ukrainos valdžiai, galvodami, kad tai parama Ukrainai.
Siūlyčiau mūsų VSD ir panašioms mūsų tarnyboms įspėti tuos politikus apie galimus jų laukiamus pavojus sąlyčiuose su Ukrainos valdžia ir net su Ukrainos diaspora.
Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį patvirtino įstatymą, kuriuo remiantis, ukrainiečių kalbai suteikiamas specialus statusas. Pagal įstatymą, ukrainiečių kalba pripažįstama vienintele valstybine kalba šalyje, ir jos vartojimas yra privalomas viešojo sektoriaus darbuotojams, valstybės įstaigoms ir kitose visuomenės gyvenimo srityse, informuoja „Reuters“.
Įstatymas patvirtintas, nepaisant gana didelės rusakalbių mažumos pasipriešinimo. Jų manymu, įstatymas yra diskriminuojantis.
Kadenciją baigiantis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka teigė pasirašysiąs įstatymą. Birželį P. Porošenka užleis prezidento postą naujam išrinktam prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
„Ukrainiečių kalba yra mūsų žmonių, mūsų valstybės ir tautos simbolis“, – po parlamento balsavimo feisbuke rašė P. Porošenka.
Šis įstatymas įpareigoja visus šalies piliečius mokėti ukrainiečių kalbą, ir jos vartojimas privalomas valstybės tarnautojams, kariams, gydytojams ir mokytojams.
Po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos kalbos klausimas tapo itin jautrus Ukrainoje, kur didžioji dalis žmonių sklandžiai kalba tiek ukrainiečių, tiek rusų kalbomis.
Remiantis Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktos apklausos rezultatais, ukrainiečių kalbą vartoja 32,4 proc. ukrainiečių šeimų, rusų kalbą – 15,8 proc. Apytikriai ketvirtadalis ukrainiečių vartoja abi kalbas.
Ukrainos parlamentas uždegė žalią šviesą šalies institucijoms sulaikyti parlamentarę Nadiją Savčenko, skelbė Ukrainos žiniasklaida.
Ketvirtadienį Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatai balsavo, kad iš N. Savčenko būtų atimta parlamentinė neliečiamybė, ir taip sudarė sąlygas ją sulaikyti. Kaip pranešama, ji suimta iš karto po to, kai neteko neliečiamybės.
Remiantis pranešimais, kovo 15-ąją generalinis prokuroras Jurijus Lucenko tvirtino, kad N. Savčenko planavo surengti teroristinį išpuolį šalies parlamente.
Generalinis prokuroras Aukščiausiosios Rados deputatams teigė turįs „neginčijamų įrodymų“ ir tvirtino, kad N. Savčenko puolimui planavo panaudoti granatas ir minosvaidžius, o „likusius gyvus (ketino) pribaigti automatiniais šautuvais“.
Kadaise didvyre ir Kijevo pasipriešinimo Maskvai simboliu vadintai Ukrainos įstatymų leidėjai Nadijai Savčenko metami kaltinimai rengus teroristinį išpuolį šalies parlamente, ketvirtadienį pranešė teisėsauga.
Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka Aukščiausiosios Rados deputatams teigė turįs „neginčijamų įrodymų“, kad N. Savčenko planavo surengti „teroristinį išpuolį“ šalies parlamente.
J. Lucenka tvirtino, kad esą N. Savčenko puolimui planavo panaudoti granatas ir minosvaidžius, o „likusius gyvus (ketino) pribaigti automatiniais šautuvais“.
Tačiau prokuroras šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais.
Aukščiausioji Rada ketvirtadienį balsavo už N. Savčenko pašalinimą iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto.
2014-aisiais kovodama su prorusiškais Rytų Ukrainos separatistais, dabar 36-erių buvusi karo lakūnė buvo sučiupta ir apkaltinta prisidėjusi prie dviejų Rusijos žurnalistų nužudymo Ukrainos rytuose.
Rusijos kalėjime ji praleido apie dvejus metus, per kuriuos buvo paskelbusi kelis bado streikus. Tai pavertė ją Ukrainos pasipriešinimo simboliu.
2016-aisiais, Ukrainai ir Rusijai apsikeitus kaliniais, N. Savčenko grįžo į Ukrainą, kur buvo sutikta kaip didvyrė.
Grįžusi ji prisijungė prie Julijos Tymošenko partijos ir tapo Aukščiausiosios Rados deputate. Nuo to laiko ji nevengdavo prieštaringai pasisakyti ir prieštarauti prezidento Petro Porošenkos politikai, remdama tiesiogines derybas su prorusiškais separatistais ir vizitus į jų kontroliuojamą teritoriją.
Įrašai, kuriuos gruodžio 5 dieną pademonstravo Aukščiausiojoje Radoje generalinis prokuroras Jurijus Lucenka, sudavė smūgį ne tiek pačiam jų figūrantui – Michailui Saakašviliui, kiek jo bendražygiams ir sąjungininkams, kovojantiems su šaliai reikalingų reformų vilkinimais ir korupcija.
UNIAN leidinys pasidomėjo, kaip jie reagavo į tą situaciją. Kadangi ukrainiečiai jau velniškai pavargo nuo deklaracijų apie korupciją – neva tai paveldėtą iš anos valdžios, kurios ne tik įveikti, bet bent jau sumažinti dabartinė valdžia negali net savo kabinetuose, nenuostabu, kad mažai kas tiki šitos valdžios atstovais.
Alyvos į ugnį vis šliūkšteli ir nuolatiniai korupciniai skandalai, kuriuose dalyvauja aukšti pareigūnai. Juk jų rezultatas – ne realūs teismo nuosprendžiai, o jėgos žinybų tarpusavio rietenos, neleidžiančios surinkti adekvačios įrodymų bazės apie tokių bylų figūrantus, o tai kelia įtarimus, kad esama suokalbio tarp ankstesnio ir dabartinio politinio elito – bent jau dėl ankstesniais metais iš Ukrainos išvestų lėšų grąžinimo arba pabėgusių buvusių Ukrainos valdininkų bei politikų aktyvų išsaugojimo iki tol, kol jie ateityje, gal net triumfuodami, sugrįš į tėvynę…
Todėl į kaltinimus „Naujųjų jėgų judėjimo“ partijos lyderiui Michailui Saakašviliui, kad jis bendradarbiavo su Janukovičiaus laikų jaunuoju oligarchu Sergejumi Kurčenka, kuriuos gruodžio 5 dieną iš parlamento tribūnos pagarsino generalinis prokuroras, nepaisant įtikinamų vaizdo bei garso įrašų, ukrainiečiai reaguoja gana skeptiškai. Kai kas netiki, kad tokius dalykus galima aptarti telefonu, kažkas abejoja, kad kalbėjosi realūs Saakašvilis, Kurčenka ir jų atstovai, kažkas atkreipia dėmesį, kad, sprendžiant iš pašnekovų balsų skambesio kokybės, įrašinėjama buvo iš pabėgėlio verslininko – jaunojo oligarcho – pozicijų, ir, kadangi juos įsigijo Ukrainos specialiosios tarnybos, tai viskas galėjo atsitikti tik kai kuriems asmenims susitarus su FSB (kaip žinoma, Kurčenka slapstosi Rusijoje) ir t. t., ir t. t…
Ukranos slaptoji tarnyba SBU
Ir vis dėlto, kaip bežiūrėtum į GPU juostelių turinį (kai kurie Saakašvilio šalininkai linkę teisinti savo lyderį – girdi, imti pinigus iš Kurčenkos – ne nusikaltimas, o apie tai, kad kažkas ten ruošėsi kažką nudėti, Michailas galėjo ir nežinoti), bet, šiaip ar taip, jie sudavė rimtą smūgį ne tiek pačiam Saakašviliui (jo logika, iš principo, paprasta: jei kas pasirengęs duoti pinigų politikos įsukimui, kodėl gi jų nepaimti?..), kiek jo viešiems bendražygiams bei sąjungininkams, nuosekliai pasisakiusiems prieš Kurčenką ir apskritai prieš patį bendradarbiavimą su Janukovičiaus „šeima“ ir jo aplinkos žmonėmis. Tiems, kas dėl įvairių priežasčių ir skirtingu laiku vienaip ar kitaip rėmė Gruzijos eksprezidento organizuotą judėjimą arba atskirus lozungus ir reikalavimus, garsinamus per protestus.
Tiesą sakant, tai patvirtina laikinų Michailo Saakašvilio sąjungininkų, naujo parlamentinio „kraujo“ atstovų – Eurooptimistų – reakcija į vakarykščius įvykius. Antai, liaudies deputatė iš „Petro Porošenkos bloko“ frakcijos Svetlana Zališčiuk pažymėjo, kad „jeigu prokuratūros juostelės pasitvirtins, tai bus stiprus smūgis demokratinėms jėgoms ir žmonių pasitikėjimui taikiu protestu“. Jos nuomone, Saakašvilis turi duoti „išsamius atsakymus į visus klausimus“. „Konkrečiai, smulkiai papasakoti apie savo jėgų finansavimą… Kurčenkos pinigai reikštų ne šiaip išdavystę, o visišką antikorupcinės kovos perspektyvų sužlugdymą šioje šalyje, o tai labai svarbu prezidentui. Žmonės katastrofiškai nepasitiki politikais. Ir kai valdžia negali to pasitikėjimo savimi sustiprinti, situacija su Kurčenkos pinigais atitrauks dėmesį nuo esminių korupcinių reikalų šalyje: Rotterdam+, NAZK (Nacionalinė korupcijos užkardymo agentūra) priežiūra, NABU (Ukrainos nacionalinis antikorupcinis biuras) sunaikinimas, išeikvojimų tyrimai Gynybos ministerijoje, šliaužiantis schemų grąžinimas ir srautų paskirstymas, Nasirovo tyrimas, ministro kuprinės ir t. t.“, – vardija ji.
Savo ruožtu, jos bendrapartietis Mustafa Najemas pareiškė, kad „Michailui Saakašviliui ir jo komandai vertėtų duoti išsamius atsakymus į visus kylančius klausimus. Nutylėti į prokuratūros mestus kaltinimus – ne išeitis. Visiškai įmanoma, kad Jurijaus Lucenkos pagarsinta medžiaga sufabrikuota. Bet „Kurčenkos finansavimas“ – tai tas atvejis, kai nesinori spėlioti. Ar Dangadzė buvo Michailo patikėtinis? Ar jis ar jo aplinka turėjo kontaktų su Sergejumi Kurčenka? Ar Saakašvilio komanda gavo kokios nors paramos iš Rusijos Federacijos? Tylėjimas, lozungai ir išsisukinėjantys atsakymai nepriimtini. Karo su Rusija aplinkybėmis bet kokie klausimai be atsakymų, įtarimai ir faktai, kurių neįmanoma paaiškinti – būtų savižudybė“, – parašė jis savo puslapyje Facebook socialiniuose tinkluose.
Kijeve kilo susirėmimai tarp Michailo Saakašvilio šalininkų ir Ukrainos specialiųų tarnybų. EPA – ELTA nuotr.
Analogiškų klausimų iškėlė ir Automaidano aktyvistas Aleksejus Gricenka: „Man svarbu išgirsti: ar būta kokio nors bendradarbiavimo su Kurčenka? Kokie „Naujųjų jėgų judėjimo“ veiklos finansavimo šaltiniai ir iš kokių lėšų dabar gyvena [partijos] lyderis?“ Daugelį iš jų jau spėjo paženklinti gėdos ženklu generalinis prokuroras, girdi, sulaikant Gruzijos eksprezidentą, jie trukdė „tesėtiems Ukrainos SBU (Ukrainos saugumo tarnybos) veiksmams ginant Ukrainos valstybę“. „Baudžiamąja veika mes laikome – ir dėl to jau užregistruota baudžiamoji procedūra – veiką visų asmenų, kurie trukdė teisėtiems veiksmams ginant Ukrainos valstybę, SBU teisėsaugos tarnybas. Tarp jų – veikiantieji liaudies deputatai: Igoris Lucenka, Jurijus Derevianka, Svetlana Zališčiuk, Mustafa Najema, Olegas Petrenka, Jurijus Levčenka, Sergejus Leščenka, Viktoras Čiumakas“, – kalbėjo Jurijus Lucenka iš parlamento tribūnos ir pridūrė, kad tyrimas būtinai iškvies juos ir įvertins jų veiksmus.
Proprezidentinė frakcija žengė dar toliau – „BPP“ (Petro Porošenkos blokas) taryba kreipėsi į Zališčiuk, Leščenką ir Najemą ir paragino juos prisipažinti nusikaltus. „Mes reikalaujame viešai paaiškinti visai Ukrainos visuomenei, rinkėjams, kurie už jus balsavo, paaiškinti savo poziciją ir motyvaciją kurstant Ukrainos piliečius prisidėti prie protesto akcijų… Savo kolegas mes raginame atgailauti ir pripažinti savo kaltę“, – sakoma frakcijos pareiškime.
Į tai Sergejus Leščenka ir Mustafa Najemas atsakė, jog tikisi, kad jie bus pašalinti iš frakcijos. Beje, jie savo frakcijos to prašo jau seniai, ir vargu ar BPP vadovybė pateiks jiems tokią „dovaną“ kaip „bausmę“ (Ukrainos teisinės realijos numato, kad deputatas, pats pasitraukiantis iš frakcijos, netenka savo deputato mandato. O jeigu frakcija iš savo gretų deputatą pašalina, jis išsaugo savo statusą, lieka nefrakcionuotas liaudies deputatas, ir jau lyg ir būna nebeatsakingas už politinės jėgos, pagal kurios sąrašus pateko į Aukščiausiąją Radą, veiklą).
Be to, Saakašvilio bendražygiai pažymi, kad valdžia, susitelkusi prieš jį, atkakliai nepastebi kitų veikėjų, žymiai labiau kenkiančių Ukrainai. „Man situacija su Saakašviliu nėra netikėta. Aš žinojau, kad taip atsitiks, klausimas – kada ir kokia forma. Kai dėl pokalbių su Kurčenka, man atrodo nekorektiška komentuoti jų iki oficialaus pareiškimo, kurį turi padaryti pats Saakašvilis. Ir vis dėlto, visa tai panašu į suplanuotą kovą su kitaminčiais, kurie daro atvirus pareiškimus prieš Porošenką. Užtat SBU aiškiai ignoruoja Truchanovo, oligarcho iš RF Novinskio, Putino draugo Medvedčiuko ir dar virtinės separatistų iš Donbaso rusišką pilietybę. Visi jie laisvėje, nors čia „Kremliaus pėdsakams“ įrodyti nereikia jokių juostelių“, – sakė UNIAN buvęs liaudies deputatas Jegoras Firsovas. „[Valdžia] turi suprasti, kad žmonės išeina ne už Saakašvilį, o prieš sistemą, prieš totalią korupciją. Ir aš įsitikinęs, kad mitingai tęsis, valdžia savo rankomis daro juos radikalesnius“, – įsitikinęs jis.
Tuo tarpu kai kurie Michailo Saakašvilio sąjungininkai sukruto atsižegnoti nuo ryšių su juo. Antai, pasak „Samopomošč“ liaudies deputato Jegoro Sobolevo, jis asmeniškai protesto akcijose atstovauja „Išsivadavimo judėjimui“, visai ne “Naujųjų jėgų judėjimui“. „Mes – atskira stovykla. Ir mes stengiamės jums paaiškinti tai nuo pirmos dienos, – pareiškė jis UNIAN. – Mes išėjome patys, mes buvome spalio 17-osios mitingo iniciatoriai“. Pasak jo, „Išsivadavimo judėjimo“ atstovai niekada nerėmė Saakašvilio. Užtat visada stojo prieš politines represijas. Todėl, nepriklausomai nuo to, prieš ką jie nukreipti – prieš žurnalistus, savanorius ar visuomenės aktyvistus, – „mes visada ateidavome ir ateisime žmonėms į pagalbą“, ir, jeigu represijos nukreiptos prieš Saakašvilį, „mes ateiname ir jam į pagalbą“. „Bet jūs suprantate skirtumą tarp paramos ir pagalbos?“ – gilinosi į semantines subtilybes parlamentaras.
Jis pažymėjo: kadangi „Išsivadavimo judėjimo“ reikalavimų valdžia taip ir neįvykdė – įstatymas dėl deputato neliečiamybės atšaukimo kol kas tebuvo pasiųstas į Konstitucinį teismą, rinkimų kodeksas priimtas praėjo tik pirmąjį skaitymą, apkaltos įstatymas nepateiktas sesijų salėje, o įstatymas dėl antikorupcinio teismo net nepateiktas Aukščiausiajai Radai, tai „apie jokį „išsiskirstome“ negali būti nė kalbos“. „Kas bus su Saakašvilio byla – laikas parodys. Man, plačiau žiūrint, nusispjauti į jį kaip politiką. Jeigu ėmė Kurčenkos pinigus – turi atsakyti. Ir politiškai, ir baudžiamąja prasme, – parašė savo paskyroje socialiniame tinkle Facebook nefrakcionuotas liaudies deputatas Olegas Petrenka. – Bet kaskart, kai mano akyse vyks liaudies ir specialiosios paskirties būrio priešprieša, nesvyruodamas nė minutės, aš visada prisidėsiu prie žmonių, o tik paskui galvosiu ir analizuosiu. Ir nusispjauti į galimus reputacijos nuostolius bei baudžiamąjį persekiojimą“.
Pats Michailas Saakašvilis tai ketina aiškintis su teisėsaugininkais, tai persigalvoja ir slepiasi palapinėse, nors logiškiausiai atrodo, kad politikas turi būti suinteresuotas nuodugniai pasisakyti apie įrašus. Teisėsaugininkai gi tai negali jo išlaikyti, tai nekreipia dėmesio į viešas kalbas šalia Rados, tai pradeda ieškoti palapinėse, provokuodami susirėmimus su mitinguojančiaisiais. Deputatai slapukauja, o protesto akcijų dalyviai neįstengia atsakyti, „už ką stovime“. Apskritai, visa tai labai panašu į vieno velionio ukrainiečių politiko „mes jų priveisėme, kaip kačiukų“ stiliaus spektaklį.
Bet net su to frik-šou kaukėmis, su visais vangiais protestais, yra akivaizdi reali problema. Reformos šalyje iš tikrųjų nejuda reikiamu tempu, valdininkų iš Janukovičiaus aplinkos liustracija įstrigo, o kova su korupcija, atrodo, kartais žengia atgal. Todėl iš valdžios galima kai ko pareikalauti. Bet reikalavimai turi būti apčiuopiami ir įvykdomi. Maža to, protestai privalo turėti kažkokį galutinį tikslą. O tai, ką dabar pagarsina Saakašvilis, deja, neturi nei tikslo (pašalinti „grobuonių valdžią“ – suprantama, o toliau?), nei tikslaus įvykdymo mechanizmo. Antai, apkaltos įstatymui reikia 300 balsų pritarimo, o prieš tai reikia kreiptis į Konstitucinį teismą išaiškinimų, o toliau deputatai gali ištisas savaites ginčytis apie realų tokios iniciatyvos realizacijos mechanizmą“.
Todėl, net jeigu tokiam reikalavimui paremti išeis keli šimtai tūkstančių žmonių, jie ten sėdės palapinėse iki kitų rinkimų. O politinė akcija, nesibaigianti pergale, pati savaime jau pralaimėjimas tiems, kas pelnytai kritikuoja valdžią, stengdamasis paskatinti ją dirbti geriau… Ir valdžia tai puikiai supranta.
Savo bute Kijeve sulaikytas M. Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pažadėjo nevaikyti prie parlamento susirinkusių Michailo Saakašvilio šalininkų, bet pabrėžė ketinąs po paros imtis procesinių priemonių prieš Naujųjų jėgų judėjimo lyderį. Jis tai pareiškė antradienį iš Aukščiausiosios Rados tribūnos.
„Aš laikausi teisėtumo pozicijos. Ir mes stengsimės užkirsti kelią bet kokiems jėgos aktams, kurių kelis pastaruosius mėnesius trokšta organizacijos, siekiančios sukelti suirutę“, – teigė J. Lucenka.
Tačiau jis pridūrė, jog „po 24 valandų visa Ukrainos teisėsaugos sistema imsis priemonių, kad M. Saakašvilis stotų prieš tyrėjus, o paskui – prieš teismą, kur prokuratūra prašys skirti jam namų areštą“.
Generalinis prokuroras taip pat kreipėsi į mitinguotojus, siūlydamas jiems per 24 valandas apsispręsti. „Kiekvienas žmogus šioje šalyje gali būti valdžios arba opozicijos pusėje, bet niekas negali būti prieš Ukrainos valstybę“, – pabrėžė jis. Įvykius prie Ukrainos parlamento J. Lucenka savo kalboje ne kartą pavadino „Kremliaus planu“ ir „rusų žiemos Kijeve plano etapu“.
Ukrainos saugumo SBU ženklas. EPA – ELTA nuotr.
Pranešama, kad šiuo metu Konstitucijos aikštėje prie Ukrainos parlamento yra apie tūkstantį M. Saakašvilio šalininkų.
Kijeve kilo susirėmimai tarp Michailo Saakašvilio šalininkų ir Ukrainos specialiųų tarnybų. EPA – ELTA nuotr.
Anksčiau antradienį Ukrainos pareigūnai atvyko daryti kratos į buvusio Gruzijos prezidento butą Kijeve. M. Saakašvilis užlipo ant 8 aukštų namo stogo, iš kur kreipėsi į šalininkus. Pareigūnai jį sulaikė pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnį „Parama nusikalstamų organizacijų nariams ir jų nusikalstamos veiklos slėpimas“. M. Saakašvilis buvo įsodintas į automobilį, bet jį užblokavo eksprezidento šalininkai. Vėliau politikas jėga buvo išlaisvintas iš mikroautobuso, išlaužus jo duris.
Šalininkų išlaisvintas M. Saakašvilis minios priešakyje patraukė prie Ukrainos parlamento. Jis pareiškė pradedąs Ukrainos vadavimo iš prezidento Petro Porošenkos valdžios procesą.
„Raginu visus ateiti į Maidaną (Nepriklausomybės aikštę) ir pradėti šalies išlaisvinimo iš P. Porošenkos ir jo gaujos procesą. Mums nėra ko bijoti, tegul jie bijo mūsų“, – sakė M. Saakašvilis.
Leidinio Gordon skiltininkas Jevgenijus Kuzmenka aptaria, kodėl Ukrainos visuomenė vis mažiau pasitiki Batkivščina‘os liaudies deputate Nadežda Savčenko, kokios bus jos vizito į Maskvą pasekmės ir kuo gresia liaudies deputatės poelgiai jos politinei jėgai.
Visuomenė šėlsta: Nadežda Savčenko išvyko į Maskvą! Lyg ir į mūsų Klicho ir Karpiuko teismą. Lyg ir jų palaikyti. Ir lyg neatmeta galimybės, kad gali būti areštuota. Na, jūs gi žinote Nadią – čia nieko negalima atmesti. Ji pati – viena didžiulė išimtis iš taisyklių. Apie tai jau rašė Jurijus Butusovas.
Savčenko savo judėjimo klausimuose elgiasi kaip vėjas laukuose, o partija bijo ją tramdyti
Visuomenė netiki Nadeždos kilniais tikslais. Tiesa, traktuojama įvairiai. Vieni rašo: „Tai ją, kvailę Medvedčiukas su Timošenko išnaudoja!“ Kiti įsitikinę: Savčenko rezga ryšius su visuomene! Treti perspėja: agentė nuvažiavo instrukcijų iš FSB, argi neaišku?
Internetinėje erdvėje vis dažniau skelbiami tokie Nadeždos Savčenko fotomontažai.
Mano draugų sąraše dominuoja pirmoji ir trečioji versijos. Tiksliau, jų hibridinis variantas. Na, ką gi padarysi – dabar toks metas, hibridinis…
Šalutinių įrodymų – vagonas ir mažas vežimėlis. Čia ir laisvas, be jokių kliūčių, įvažiavimas „rusų žurnalistų žudikei“. Ir meiliai gerbianti Medvedčiuką sesuo Vera, besiveržianti į politiką ir turinti didžiulę įtaką Nadiai. Ir kelionė rudenį į okupuotą teritoriją (pasakojimus apie „pilkąją teritoriją“ palikime romanų apie šnipus mėgėjams). Ir absoliutus Nadeždos nusispjovimas į viską, kas susiję su saugumu – tiek savo, tiek ir valstybės, kuri kaip tik įstengė ištraukti ją iš Vladimiro Putino kalėjimų.
Pirmiausia – apie „Timošenkos faktorių“. Tiesioginiu suokalbiu su Kremliumi, prisipažinsiu, netikiu. Kol kas netikiu. Kodėl? O todėl, kad esu prisiklausęs, kad Savčenko savo kelionėse elgiasi kaip vėjas laukuose, o partija bijo ją tramdyti. Nes supranta: įsitraukti į tiesioginį konfliktą su Nadia – tai pačiam asmeniškai susprogdinti didžiulės griaunamosios galios bombą. Ir tada – atsisveikink su sulipdytu per pokalbių šou ir žemės tarifų temą reitingu. Atsisveikink su viltimis duoti toną kitoje Aukščiausiojoje Radoje.
Bet štai ką nors daryti – pats metas. Nes zugzwang‘as: šachmatuose taip vadinama pozicija, kai bet koks įmanomas ėjimas blogina padėtį. Išpjauti Savčenko iš partijos kūno – tai reiškia įžengti į tokios turbulencijos zoną, kad, Nadia, tik nesisielok. Pratylėti – reiškia atvesti pacientą vardu Batkivščina iki tokios stadijos, kai nebepadės jokie kompresai. Nes praėjo tas neilgas metas, kai partija gyrėsi (neoficialiuose pokalbiuose), kad Nadenkos saviveikla niekaip neatsiliepia partijos reitingams. Jau atsiliepia.
Publika vis glaudžiau asocijuoja Savčenko su Putinu ir FSB
Publika vis glaudžiau asocijuoja Savčenko su Putinu ir FSB. Ir jeigu Julijos Timošenko partija delsia liautis žindyti pernelyg energingą įvaikį, tai jau net nelinkusiems į perdėtą konspirologiją žmonėms (tokiems kaip aš) kyla klausimas: o kodėl gi? Gal nėra iš ko rinktis?
Apskritai, vis tiek teks tą auglį išpjauti. Beje, mane toje istorijoje domina du klausimai.
Ukrainoje jau populiarūs ir tokie fotomontažai: Vladimiras Putinas apdovanoja Nadeždą Savčenko.
Pirmas – lyg ir nuobodų, bet neišvengiamą – geriausiai suformulavo tas pats Jurijus Butusovas. „Deputatė Savčenko – Gynybos ir saugumo komiteto narė, turinti leidimą dirbti su slapta informacija. Tą leidimą iš jos reikia atimti – bent jau kol gausime SBU (Ukrainos saugumo tarnybos) išvadas, ar ji turi kontaktų su priešininku. Tikiuosi, kad Aukščiausioji Rada nedelsiant imsis reikiamų priemonių“.
Ir antras klausimas: ar mes padarysime išvadas iš tos istorijos? Ar iš vienos visiškai kinematografiškos (ir labai emocionalios) istorijos suprasime, kaip lengva mumis manipuliuoti? Ar išmoksime iš pradžių septynis kartus pagalvoti – ir tik paskui pradėti staugti?
Nepaprastas klausimas. Labai lengva, įniršus ant savęs, išpilti kartu su vaiku, pavyzdžiui, Olego Sencovo atvejį. Kuo gi jis kaltas šioje tragikomiškoje istorijoje?
Tą klausimą aš kasdien keliu ir sau. Kiekvieną dieną – neperdedant: juk ir aš emocingai vertinau Nadeždos Savčenko reikalus. Ir aš pusantrų metų reikalavau, kad valstybė ją išvaduotų bet kokia kaina.
„Viltis – mano kompasas žemėje“, – dainuojama senoje sovietinėje dainoje. Kompasas, pasirodo, niekam tikęs. Bet tai nereiškia, kad reikia gyventi visai be kompaso. Paprasčiausiai, cituojant klasiką, reikia būti kruopštesniems. Rūpestingesniems.
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir jo miestų šalies rytuose ir pietuose merai atvežė valdžios apmokėtu transportu į Kijevo Europos aikštę žmones, daugiausiai biudžetinių įstaigų darbuotojus, bijančius prarasti darbo vietas. Taip bandoma sudaryti vaizdą, kad valdžios politiką ir veiksmus palaiko ne mažiau šalies gyventojų, negu jų mitinguoja Nepriklausomybės Maidane.
Toks štai savotiškas „referendumas“ fiziniu buvimu dvejose Kijevo aikštėse.
2012 m. liepos 3 d. Ukrainos Aukčiausioji Rada priėmė prieštaringai vertinamą Valstybinės kalbos politikos principų įstatymą, kuriuo nustatomos galimybės šalies regionuose šalia ukrainiečių valstybinės kalbos vartoti ir rusų.
Ukrainos opozijos nuomone, šis teisės aktas pažeidžia Ukrainos Konstitucijos 84 straipsnį ir Aukščiausiosios Rados darbo reglamentą, todėl opozicijos lyderiai kreipėsi į Vladimirą Litviną, prašydami nepasirašyti šio dokumento.
Politologo Vladimiras Fesenko nuomone, šį įsakymą prezidentas Viktoras Janukovyčius gali pasirašyti, tačiau Konstitucinis Teismas jį greičiausiai atšauks.
Įstatymo projektas dėl kalbos nebus nagrinėjamas Ukrainos parlamente iki šios sesijos pabaigos.
Taip pirmadienį spaudos konferencijoje tvirtino Aukščiausiosios Rados pirmininkas Vladimiras Litvinas.
Jis pažymėjo, kad prie įstatymo projekto pateikta daugiau kaip 2 tūkst. pataisų, ir atitinkamas komitetas šiuo metu jas nagrinėja. Parlamento pirmininkas pridūrė, kad parlamentui vertėtų sudaryti darbo grupę iš visų frakcijų atstovų, kuri rengtų įstatymo projektą antrajam svarstymui.
Vakarams raginant Ukrainos valdžią nepersekioti politinių oponentų panaudojant teismus, Ukrainos teisėsauga rengia ne vieną baudžiamąją bylą opozicijos lyderei Julijai Tymošenkai.
Ukrainos prokurorai kažkodėl prisiminė senus dalykus
Dar prieš nuteisiant buvusią Ukrainos ministrę pirmininkę Juliją Tymošenką septynerius metus kalėti neva už įgaliojimų viršijimą pasirašant sutartį su Rusija dėl dujų kainos buvo prisiminti ankstesni įtarimai dėl jos veiklos. Lapkričio 7 d. Ukrainos mokesčių milicija atnaujino tyrimą keturiose baudžiamosiose bylose. Visos jos susijusios su mokesčių nemokėjimu praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio antrojoje pusėje, kai J. Tymošenko vadovavo bendrovei „Ukrainos bendrosios energetikos sistemos“.
Dabartinė Ukrainos opozicija, kurioje vis didesnis vaidmuo atitenka ekspremjerės Julijos Tymošenko politiniam blokui, iš pat pradžių pareiškė nesutinkanti su dviejų šalių susitarimo pratęsti Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno buvimą Ukrainos teritorijoje po 2017 metų pasirašymu slapta nuo politikų ir rinkėjų ir įvardijo jį savavaliavimu ir nekonstituciniais veiksmais, o Prezidentą – neturinčiu įgaliojimų spręsti ateities kartų likimą. Proukrainietiško bloko „Mūsų Ukraina“ deputatas Jaroslav’as Džožyk’as teigė, kad „šie susitarimai prieštarauja Ukrainos Konstitucijai, ir jos garantas, t. y. prezidentas, negalėjo taip pasielgti.
