Nepale – skaudi aviakatastrofa. EPA – ELTA foto
Katmandu, sausio 15 d. (AFP-dpa-ELTA). Sekmadienį Nepalo Pokaros mieste nukritus lėktuvui rasti 69 keleivių kūnai, pranešė vietos valdžia.
Šalies premjeras sukvietė skubų ministrų kabineto posėdį ir nurodė ištirti nelaimę. Tai didžiausia aviakatastrofa šalyje per pastaruosius trejetą dešimtmečių, pirmadienį šalyje bus skelbiamas gedulas.
Pasak policijos, „Yeti Airlines“ lėktuvas nukrito likus kelioms minutėms iki nusileidimo Pokaros oro uoste. Lėktuve buvo 68 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Ankstesni pranešimai apie išsigelbėjusius nepasitvirtino.
Pranešama, kad iš sostinės skridęs lėktuvas prarado kontrolę ir nukrito į tarpeklį. Paieškos sąlygos sudėtingos dėl stataus reljefo. Kol kas neaišku, kodėl lėktuvo katastrofa įvyko.
Nepalo civilinės aviacijos tarnybos duomenimis, lėktuvu skrido 53 nepaliečiai, 5 indai, 4 rusai, 2 korėjiečiai ir po vieną pilietį iš Airijos, Argentinos, Australijos ir Prancūzijos. Nepalas. Katmandu. Aviakatastrofa. EPA – ELTA foto
Nepalo aviacijos sektorius yra liūdnai pagarsėjęs dėl prastos techninės priežiūros, nepakankamų mokymų ir ne itin griežtų standartų. Nuo 2010-ųjų šalyje fiksuota per 10 aviakatastrofų.
Pokaros miestas nuo sostinės nutolęs apie 200 kilometrų į šiaurės vakarus. Jame prasideda nemažai žygio trasų į Himalajų kalnus.
Nepalas pasižymi vienais atokiausių ir sudėtingiausių pasaulyje kilimo ir tūpimo takų, kurių prieigas juosia aukšti kalnai, keliantys sunkumų net ir patyrusiems pilotams.
Lenkijos vyriausybinio lėktuvo katastrofa prie Smolensko aerouosto
Varšuva, balandžio 12 d. (AFP-ELTA). 2010 metų Smolensko aviakatastrofą, per kurią žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas, sukėlė lėktuve padėti sprogstamieji įtaisai, antradienį pranešė speciali Lenkijos tyrimo komisija.
Per katastrofą vakarų Rusijoje, nusinešusią prezidento Lecho Kaczynskio, dabartinio valdančiosios partijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio brolio dvynio, gyvybę, žuvo ir dar 95 asmenys.
Oficiali Lenkijos delegacija buvo pakeliui į Smolenską dalyvauti ceremonijoje, skirtoje paminėti tūkstančių lenkų nužudymą, kurį 1940 metais Katynėje įvykdė sovietų slaptoji policija.
Dėl katastrofos priežasties tebevyksta aršios diskusijos, skaldančios Lenkiją: vieni mano, kad ji buvo tyčinė, kiti atmeta tai ir vadina sąmokslo teorija. Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose
„Tikroji Smolensko katastrofos priežastis buvo du sprogimai paskutinėje skrydžio fazėje“, – teigiama vyriausybės komisijos interneto svetainėje paskelbtoje ataskaitoje, kurioje daroma prielaida, kad lėktuve buvo padėta sprogstamųjų įtaisų.
Valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) jau daug metų tvirtina, kad katastrofa nebuvo nelaimingas atsitikimas, priešingai nei pirminėse išvadose, kuriose kaltinamos blogos oro sąlygos, lenkų pilotų ir Rusijos aviadispečerių klaidos.
Tas oficialus tyrimas po avarijos buvo atliktas ankstesnės liberalios Donaldo Tusko, Jaroslawo Kaczynskio konkurento, vyriausybės laikais.
Rusija, kuri atsisako perduoti lėktuvo nuolaužas, kol pati nebaigs tyrimo, kategoriškai atmetė bet kokią atsakomybę už katastrofą ir kaltino Lenkiją.
Naujoje Varšuvos ataskaitoje teigiama, kad ant lėktuvo fragmentų rasta sprogmenų pėdsakų, ir teigiama, kad du sprogstamieji įtaisai į lėktuvą galėjo būti įtaisyti remonto metu Rusijoje.
Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa ties Smolensku. EPA – UPG nuotr.
Joje teigiama, kad kapitalinis remontas vyko Samaroje, „Aviakor“ gamykloje, „tuo metu priklausiusioje Rusijos oligarchui Olegui Deripaskai, tuometinio Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino draugui“.
Ataskaitoje vartojami atsargūs žodžiai, kalbama apie „galimai“ padėtus sprogmenis ir teigiama, kad į Lenkijos prezidentą buvo nusitaikyta dėl jo antirusiškos politikos, tačiau avarija nevadinama nužudymu.
J. Kaczynskis sekmadienį nuėjo taip toli, kad katastrofą pavadino „išpuoliu“ ir paragino nustatyti ir nubausti „tuos, kurie priėmė sprendimą, ir tuos, kurie jį įvykdė čia, Lenkijoje, bet labiausiai Rusijoje“.
Už reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimą atsakinga Rusija. Raketos „Buk” liekanos. EPA – ELTA nuotr.
Amsterdamas, gruodžio 20 d. (dpa-ELTA). Asmenys, 2014 metais numušę „Malaysian Airlines“ lėktuvą, skridusį reisu MH17 virš Ukrainos, tikriausiai tikėjosi pataikyti į Ukrainos karinį lėktuvą. Tai pirmadienį išgirdo Nyderlandų teismas per posėdį, kuriame prokurorai pradėjo skaityti kaltinimus teisiamiesiems.
Trys rusai ir ukrainietis kaltinami 2014 metų liepą numušę Malaizijos oro linijų „Boeing“ Rusijoje pagaminta priešlėktuvine raketa „Buk“. Per ataką žuvo visi 298 jame buvę žmonės.
Kaltinamieji teisiami už akių, nes Rusija atsisakė juos išduoti. Prokurorai savo įrodymų teikimą ketina baigti trečiadienį. Nuosprendžio laukiama ne anksčiau kaip kitąmet.
Prokuroras Thijsas Bergeris sakė, kad šis teismo procesas skirtas išaiškinti tiesą. „Juk pasaulis, kuris nesistengia išsiaiškinti tiesos ir nubausti kaltųjų, žuvus šimtams nekaltų piliečių, paverčia savo piliečius lengvu grobiu“, – sakė prokuroras Nyderlandų televizijos stočiai NOS. Už reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimą atsakinga Rusija. Raketos „Buk” liekanos. EPA – ELTA nuotr.
Prokuratūra pateikė tokius įrodymus kaip nuotraukos, telefoninių pokalbių įrašai, vaizdo įrašai ir liudytojų parodymai. Pasak prokurorų, įrodymai aiškiai rodo, kad kaltinamieji gavo raketą „Buk“ ir ją paleido. Tačiau jie pridūrė, kad tai tikriausiai buvo klaida ir iš tikrųjų buvo ketinta pataikyti į Ukrainos karinį lėktuvą.
2014 metų liepą tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų įsiliepsnojo arši kova dėl Rytų Ukrainos kontrolės. „Malaysian Airlines“ lėktuvas skrido iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą. Kadangi dauguma žuvusiųjų buvo olandai, teismas vyksta Nyderlanduose.
Prie Milano sudužus lėktuvui žuvo rumunų milijardierius. EPA-ELTA nuotr.
Milanas, spalio 4 d. (AFP-ELTA). Milano pakraštyje sudužus lengvajam lėktuvui, žuvo Rumunijos milijardierius Danas Petrescu ir dar septyni žmonės.
„Pilatus PC-12“ tipo vienmotoris lėktuvas, kurį pilotavo D. Petrescu, pakilo iš Linatės oro uosto Milane ir turėjo skristi į Olbiją Italijos Sardinijos saloje.
Skrydžių kontrolės tarnyba ANSV pranešė, kad praėjus kelioms minutėms lėktuvas sudužo San Donato Milanesėje. Jis nukrito ant tuščio biurų pastato, kuris užsiliepsnojo ir buvo smarkiai apgadintas.
Liudininkai pasakojo, kad lėktuvas užsidegė dar prieš suduždamas.
D. Petrescu, kuris, laikraščio „Corriere della Sera“ duomenimis, turėjo ir Vokietijos pilietybę, buvo vienas turtingiausių Rumunijos žmonių.
Jis vadovavo statybos įmonei, jam priklausė kelios didelės parduotuvės bei prekybos centrai. Kartu su verslininku, be kitų, žuvo jo 65 metų žmona ir 30-metis sūnus. Tarp aukų yra ir vienas vaikas.
Olivier Dassault. EPA – ELTA foto
Per sraigtasparnio katastrofą žuvo prancūzų milijardierius ir politikas Olivier‘as Dassault‘as.
Sraigtasparnis katastrofą patyrė sekmadienio vakarą prie Dovilio Normandijoje. Taip pat žuvo sraigtasparnio pilotas.
69-erių O. Dassault‘as buvo 2018 metų gegužę mirusio Serge‘o Dassault‘o sūnus ir lėktuvų konstruktoriaus bei koncerno įkūrėjo Marcel‘o Dassault‘o anūkas. Dassault‘ų šeimos turtas vertinamas daugiau kaip 20 mlrd. eurų.
Anot duomenų, „Aerospatiale AS350 Ecureuil“ tipo sraigtasparnis sudužo netrukus po pakilimo privačioje teritorijoje. Pradėtas nelaimės tyrimas.
O. Dassault‘as priklausė Respublikonų partijai ir atstovavo jai Nacionalinėje Asamblėjoje. Prezidentas Emmanuelis Macronas tviteryje vadino jį talentingu žmogumi ir pareiškė: „Brutali jo mirtis yra milžiniškas praradimas“.
„Boeing 777“ orlaivis. EPA-ELTA nuotr.
JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) nurodė atlikti papildomas kai kurių „Boeing 777“ keleivinių lainerių patikras. Šeštadienį šio modelio „United Airlines“ orlaivio variklis skrydžio metu sudegė, o jo dalys nukrito šalia vieno Kolorado valstijos miestelio gyventojų namų.
FAA administratorius Steve’as Dicksonas teigė, kad kai kurie „Boeing 777“ orlaiviai, tikėtina, nebebus naudojami.
Pasikonsultavęs su aviacijos saugumo ekspertais, S. Dicksonas priėmė sprendimą atlikti papildomus kai kurių „Boeing 777“ lėktuvų patikrinimus.
„Nurodžiau jiems išleisti skubią tinkamumo skrydžiams direktyvą, kuria reikalaujama nedelsiant atlikti „Boeing 777“ lėktuvų su kai kuriais „Pratt & Whitney PW4000“ varikliais patikrą“, – „Twitter“ paskyroje išplatintame pranešime teigė S. Dicksonas.
„United Airlines“ skrydžio iš Denverio į Honolulu metu užsidegė dešinysis „Boeing 777“ variklis. Lėktuvu skrido 231 keleivis ir 10 įgulos narių. Incidento metu niekas nenukentėjo.
S. Dicksono teigimu, remiantis preliminariais duomenimis, manoma, kad papildomai būtina patikrinti šio modelio lėktuvo variklių ventiliatoriaus ašmenis.
„Remdamiesi pirmine informacija, padarėme išvadą, kad patikros metu turi būti atkreiptas dėmesys į tuščiavidurius ventiliatoriaus ašmenis, kurie yra naudojami tik „Boeing 777“ lėktuvuose“, – sakė S. Dicksonas.
Indonezijos aviakatastrofos vietoje rastos juodosios dėžės. EPA-ELTA nuotr.
Rastos Indonezijoje sudužusio avialinijų „Sriwijaya Air“ keleivinio lėktuvo „Boeing 737-500“ juodosios dėžes. Tikimasi, kad pilotų pokalbių ir skrydžio duomenų įrašai padės nustatyti, dėl ko sudužo 62 žmones skraidinęs lėktuvas, praneša AFP.
Narai jūroje rado lėktuvo nuolaužas, žmonių rūbus ir kūnų dalis.
Indonezijos Transporto saugumo agentūra paskelbė, kad nustatyta abiejų juodųjų dėžių buvimo vieta, o narai bandys jas iškelti į paviršių.
Praėjus keturioms minutėms po pakilimo iš Indonezijos sostinės Džakartos, keleivinis lėktuvas staigiai smigo žemyn ir sudužo Javos jūroje.
Interneto puslapyje „FlightRadar24“, kuriame pateikiama informacija apie skrydžius, nurodoma, kad lėktuvas buvo pakilęs į 3 350 metrų aukštį ir staigiai smigo žemyn, o tada dingo ryšys su oro eismo kontrole.
Paieškoje dalyvavę sraigtasparniai ir karo laivai išlikusių gyvųjų nerado.
AFP korespondentai iš įvykio vietos pranešė, kad buvo rastos lėktuvo nuolaužos, važiuoklė ir gelbėjimosi liemenės.
Atsakingos institucijos paskelbė, kad visi 62 žmonės, keleiviai ir įgulos nariai, buvo Indonezijos piliečiai.
Indijoje avariją patyręs keleivinis lėktuvas. EPA – ELTA nuotr.
Stiprios liūties ir vėjų talžomas keleivinis lėktuvas su 190 žmonių pietinėje Indijos dalyje leisdamasis patyrė avariją ir skilo į dvi dalis, o avarijos metu žuvo mažiausiai 18 žmonių, sužeista dar daugiau. Apie tai šeštadienį pranešė šalies pareigūnai.
Vėlų penktadienio vakarą oro linijų „Air India“ orlaivis „Boeing 737“, kuriuo specialiu skrydžiu iš Dubajaus namo buvo skraidinami dėl koronaviruso pandemijos užsienyje įstrigę Indijos piliečiai, nepataikė į Keralos valstijoje esančio Kožikodės oro uosto kilimo ir tūpimo taką. Lėktuvas staigiai krito ir sudužo.
„Iš orlaivio ištekėjo degalai, tad tikras stebuklas, kad jis neužsidegė. Tokiu atveju aukų skaičius būtų buvęs kur kas didesnis“, – nelaimės vietoje kalbėjo aukšto rango pareigūnas.
Indijos aviacijos ministras Hardeepas Singhas Puris patikslino, kad per naktį žuvusiųjų skaičius išaugo iki 18. Tarp avarijos aukų – abu pilotai ir du 10 bei 18 mėnesių amžiaus vaikai. Pasak medikų, itin sunkiai sužeisti mažiausiai 15 žmonių.
Kožikodės oro uostas aviacijos ekspertų laikomas labai sudėtingu dėl pilotų preciziškumo reikalaujančio vadinamojo „stalviršio“ formos kilimo ir tūpimo tako, kurio viename gale plyti status šlaitas.
Buvęs Rusijos karinės žvalgybos karininkas Igorius Girkinas pripažino „moralinę kaltę“ dėl to, kad 2014-ųjų metų vasarą virš Rytų Ukrainos buvo numuštas civilius gabenęs lėktuvas MH17 (Malaysia Airlines). Šis orlaivis skrido virš teritorijos, kurią tuomet kontroliavo Igorio Girkino (šaukinys – Strelkov) vadovaujami prorusiški separatistai. Omenyje turima Donecko sritis Ukrainos rytuose.
Tądien žuvo visi keleiviai – 298. Dauguma žuvusiųjų – Nyderlandų, Malaizijos, Australijos ir Didžiosios Britanijos piliečiai. 80-imt iš jų – vaikai.
Į atsargą išėjęs FSB pulkininkas I.Girkinas (Игорь Гиркин) – vienas iš tų, kurį tarptautinis Hagos tribunolas įtaria esant atsakingą už tai, kad į Donecko sritį 2014-ųjų vasarą buvo atgabentas zenitinių raketų kompleksas „Buk“. Nė vienas iš įtariamųjų (trys – Rusijos piliečiai, vienas – Ukrainos pilietis) teismo posėdžiuose Hagoje nepasirodė.
„Kadangi buvau sukilėlių vadas ir aktyvus konflikto dalyvis, aš jaučiu moralinę atsakomybę už tą aviakatastrofą,“ – viešai pareiškė I.Girkinas. Ar šie žodžiai reiškia, kad dėl civilius gabenusio orlaivio katastrofos kalti rusų kariškiai, atgabenę į Ukrainos teritoriją „Buk“ kompleksą? Į šį „The Times“ leidinio klausimą I.Girkinas atsakė, esą „žmonės gali jo žodžiu interpretuoti kaip tik nori“. Nuo išsamesnių komentarų buvęs FSB karininkas išsisuko.
Igorius Girkinas (Игорь Гиркин)
Tyrėjai iš Nyderlandų yra paskelbę, kad jiems pavyko perimti telefoninius pokalbius, kurie įrodo, jog būtent rusų kariškiai dislokavo zenitinių raketų kompleksą „Buk“, iš kurio buvo paleista mirtį nešusi raketa. Būtent rusų kariškių atgabento „Buk“ raketa numušė Malaysia Airlines lėktuvą MH17. Tyrėjų perimtuose 2014-ųjų pokalbiuose dalyvauja Vladislavas Surkovas, vienas iš artimiausių Vladimiro Putino patarėjų Rytų Ukrainos klausimais, ir generolas – majoras Andrejus Burlakas, FSB pasienio kariuomenės vado pavaduotojas.
Manoma, kad lemtingąją zenitinę raketą paleidę rusų kariškiai supainiojo civilių orlaivį su kariniu Ukrainos lėktuvu. Manė numušią Ukrainos karo lėktuvą, o susprogdino civilius keleivius skraidinusį orlaivį.
Informacijos šaltinis – „The Times“ (Markas Bennetts)
Pakistano pietiniame Karačio didmiestyje sudužo iš Lahoro į Karačį skridęs „Pakistan International Airlines“ lėktuvas. Preliminariais duomenimis, lėktuvu skrido 107 žmonės, praneša šalies civilinės aviacijos institucija.
Pakistano televizijos šiuo metu rodo reportažus, kuriose matoma, kad laineris nukrito ant gyvenamųjų pastatų, o iš nelaimės vietos kyla tirštų dūmų kamuoliai.
„Lėktuvas sudužo Karačyje. Bandome patvirtinti keleivių skaičių, preliminariais duomenimis, tai yra 99 keleiviai ir aštuoni įgulos nariai“, – teigė Pakistano civilinės aviacijos tarnybos atstovas Abdulas Sattaras Khokharas. Jis patvirtino, kad lėktuvas skrido iš Pakistano šiaurinio Lahoro miesto.
Civilinės aviacijos tarnybos teigimu, sudužo „Airbus A320“ laineris.
Keleivinis laineris sudužo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Pakistane atnaujinti komerciniai skrydžiai, kurie buvo uždrausti dėl koronaviruso pandemijos.
Pakistano karinė ir civilinė aviacija dažnai patiria įvairias nelaimes, neretai sudūžta lėktuvai ir sraigtasparniai.
2016 m. „Pakistan International Airlines“ lėktuvas užsiliepsnojo ore ir sudužo skrisdamas iš šalies šiaurės į sostinę Islamabadą. Per tą katastrofą žuvo daugiau nei 40 žmonių.
Šiuo metu daugelis pakistaniečių visoje šalyje rengiasi švęsti ramadano mėnesio pabaigą ir musulmonų švenčių pradžią, per kurias šalies gyventojai sugrįžta į savo gimtuosius miestus ir kaimus.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.
Versijos dėl sudužusio Ukrainos lėktuvo: nelaimingas atsitikimas ar teroro aktas?
Irano ginkluotųjų pajėgų atstovas brigados generolas Abolfazlas Shekarchi kategoriškai atmeta versiją, esą Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvą „Boeing 737-800“ numušė raketa. Ši versija, jo manymu, – visiškas melas.
Tokį Vakarų žiniasklaidos įtarimą Irano generolas atmeta kaip išgalvotą, pritemtą. Taip bent jau skelbia Irano naujienų agentūra „Mehr“.
Anot Irano generolo, JAV pradėjusi „psichologinį karą“, todėl ir prireikė panašaus pobūdžio įtarinėjimų.
Be kita ko, generolas Shekarchi pridūrė, jog dauguma tuo į nelaimę patekusiu lėktuvu skridusių keleivių buvo „auskinis Irano jaunimas“. Primenama, kad katastrofą patyrusiu lėktuvu skrido net 147 iraniečiai, iš kurių – daug išsilavinusio, aukštuosius mokslus baigusio, perspektyvaus, svarbius postus galėjusio užimti jaunimo atstovų.
Irano generolas įsitikinęs, jog versijos, esą „Boeing 737-800“ sudužti dėl išorės poveikio, „nepatvirtins joks karinis ar politinis ekspertas“.
Ukrainos ambasada Irane pareiškė, kad atakos ar raketų išpuolių versijos buvo atmestos, tačiau vėliau pakoregavo šią nuomonę – kategoriškai neatmetė galimybės, jog lėktuvą galėjo numušti teroristų paleista raketa arba sprogti pačiame lėktuve įtaisyta bomba.
Primename, kad Ukrainos oro linijų keleivinis lėktuvas „Boeing 737-800“ sudužo sausio 8 d. netoli Teherano, iškart po pakilimo. Ukrainos užsienio reikalų ministerija teigė, kad per avariją išgyvenusių žmonių nėra. Tikrosios nelaimės priežastys vis dar nežinomos.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA foto.
Laive buvo 167 keleiviai ir devyni įgulos nariai, įskaitant 11 Ukrainos piliečių. UIA jau paskelbė išsamų lėktuvo katastrofos aukų sąrašą \.
Ukrainos Generalinės prokuratūros tarnyba pradėjo išsamų katastrofos priežasčių tyrimą. Baudžiamoji byla buvo pradėta pagal 3 str. 276 (eismo saugumo taisyklių pažeidimas arba neteisingas oro transporto priemonės eksploatavimas).
Taip pat aiškinamasi, ar buvo tokių keleivių, kurie užsiregistravę skrydžiui, paskutinėmis minutėmis pakeitė savo planus – nusprendė neskristi. Šiuo metu egzistuoja versija, jog paskutiniąją minutę nutarė nebeskristi du asmenys. Kas jie ir kodėl nutarė nebeskristi, – aiškinamasi.
Irano civilinės aviacijos organizacija pareiškė, kad neperduos skrydžio įrašus fiksavusios „juodosios dėžės“ Amerikos koncernui „Boeing“. Ukrainos užsienio reikalų ministerija mano, kad Iranas neturėtų „juodosios dėžės“ niekam perduoti, nes joje – pagrindiniai duomenys tiriant katastrofą.
Nepaisant sekmadienį Maskvos Šeremetjevo oro uoste įvykusios katastrofos, priežasčių stabdyti lėktuvų SSJ-100 („Suchoj Superjet 100“) skrydžius nėra, žurnalistams pareiškė Rusijos susisiekimo ministras Jevgenijus Ditrichas.
„Priežasčių (stabdyti skrydžius) nėra“, – sakė J. Ditrichas, atsakydamas į žurnalisto klausimą.
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas po sekmadienį įvykusios avarijos, kurios metu žuvo 41 lėktuvu skridęs žmogus, nurodė įkurti specialią komisiją incidentui ištirti. J. Ditrichas yra vienas iš įkurtos komisijos narių.
Oro linijų bendrovės „Aeroflot“ lėktuvas SSJ-100, turėjęs skristi iš Maskvos į Murmanską, buvo priverstas leistis avariniu būdu Šeremetjevo oro uoste. Leisdamasis lėktuvas atsitrenkė į nusileidimo taką ir užsidegė. Iš viso lėktuvu skrido 73 keleiviai ir 5 įgulos nariai. Katastrofos metu žuvo 41 žmogus, dar 9 dėl sužeidimų gydomi ligoninėje.
Tyrėjai teigia, kad galimos kelios įvykio priežastys, tarp kurių – nepakankama pilotų kvalifikacija, techniniai gedimai ir nepalankios oro sąlygos.
Šiuo metu pasaulyje yra sustabdyti visi kito keleivinio lainerio – „Boeing 737 Max“ – skrydžiai. Skrydžiai šiuo lėktuvu sustabdyti po dviejų katastrofų Indonezijoje ir Etiopijoje, nusinešusių daugiau nei 300 žmonių gyvybes.
Rusijos gynybos ministerijos atstovai Nikolajus Paršinas (k) ir Igoris Konašenkovas pristato tariamus įrodymus, kad reisu MH17 skridusį orlaivį numušė Ukraina. EPA – ELTA nuotr.
Rusija teigia turinti naujų įrodymų, kad reisu MH17 skridusį lėktuvą numušė Ukraina
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė paviešinanti naujos informacijos, esą patvirtinančios jos teiginį, kad 2014-aisiais Malaizijos oro linijų lėktuvą virš Ukrainos numušusią raketą paleido Kijevo pajėgos.
Ministerijos atstovai spaudos konferencijoje informavo pirmą kartą paviešinantys raketos BUK serijos numerį ir teigė, kad ji buvo pagaminta ir nusiųsta Ukrainai sovietiniais laikais. Į Rusiją ji esą niekuomet negrįžo.
Maskva neigia atsakomybę dėl šio lainerio numušimo ir yra pateikusi ne vieną teoriją, kuria mėgino apkaltinti Kijevą.
Iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs lėktuvas „Boeing 777“ 2014 metų liepos 17 dieną sudužo prie Rytų Ukrainos separatistų bastiono Donecko miesto. Per nelaimę žuvo visi 298 jo keleiviai ir įgulos nariai, dauguma jų – Nyderlandų piliečiai.
Nyderlandų tyrėjai anksčiau yra padarę išvadą, kad lėktuvas buvo numuštas iš Kursko, kur įsikūrusi Rusijos karinė brigada, paleista rusų gamybos raketa BUK.
Nyderlandai ir Australija dėl šios aviakatastrofos tiesiogiai apkaltino Rusiją.
Sekmadienį, praėjus kelioms minutėms po pakilimo iš Maskvos Domodedovo oro uosto sudužo 71 žmogų skraidinęs Rusijos keleivinis lėktuvas. Visi juo skridę žmonės žuvo.
Pasak tyrėjų, į Urale esantį Orsko miestą skridęs oro linijų bendrovės „Saratov Airlines“ lėktuvas „An-148“ sudužo netoli Maskvos esančiame Ramenskio rajone. Nelaimė įvyko 14.48 val. vietos (13.48 val. Lietuvos) laiku.
„Orlaivyje buvo 65 keleiviai ir šeši įgulos nariai – visi jie žuvo“, – išplatintame pranešime teigė Rusijos transporto tyrimų biuras.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė „nuoširdžią užuojautą artimųjų per nelaimę netekusiems žmonėms“, sakė jo atstovas Dmitrijus Peskovas.
Vieno Rusijos internetinio leidinio teksto apie lėktuvo Tu-154 žūtį Juodojoje jūroje pėdsakais. Ar neišmanymas, ar… taip reikia?
Peilis Kremliaus propagandai į nugarą
Gruodžio 30-sios rytą į lėktuvo Tu-154 žūties aplinkybių svarstymą įsitraukė ir rusų istorikas Markas Soloninas. Ko jam, istorikui, čia prireikė? Rusijos akademikai Soloniną vadina Antrojo pasaulinio karo istorijos revizionistu, kiti iš viso nelaiko istoriku, nes jis yra baigęs… aviacijos institutą, dirbo slaptame konstravimo biure.
Markas Soloninas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Taigi būsimojo revizionisto jaunystė ir dar nemažai metų prabėgo Samaros mieste, kur esančioje kadaise milžiniškoje aviacijos gamykloje tik prieš trejetą metų nustota gaminti šiuos reaktyvinius lėktuvus ir kur 2014-ųjų pradžioje kapitališkai remontavo kaip tik dabar nukritusį „Tupolevą“.
Buvęs aviacijos inžinierius savojoje interneto svetainėje atsiliepė į išvakarėse įvykusią spaudos konferenciją, kurią surengė valstybinė komisija Tu-154 katastrofos priežastims tirti. Soloninas rašo neišgirdęs nieko konkretaus, išskyrus duomenis apie lėktuvo skrydžio didžiausią aukštį (250 m), greitį (360-370 km/val.) ir rastų liekanų skaičių. Jam liko neaišku, kaip tokiu greičiu skridęs ir iš tokio aukščio į vandens paviršių atsitrenkęs laineris galėjo subyrėti į 12 stambių ir 2000 smulkių nuolaužų; atrasta 19 lavonų ir 230 kūnų dalių. Buvęs aviacijos specialistas sako peržvelgęs tris dešimtis panašių lėktuvų kritimo į vandenį atvejų: nei vienas nesibaigė taip katastrofiškai kaip pastarasis. Nė vienu atveju keleiviai liko gyvi arba atsipirko traumomis. Neradau nei vieno atsakymo, – baigia savo pastabas Soloninas. – Tebelieka vienas klausimas: kodėl Tu-154 kritimo į vandenį pasekmės taip stipriai skiriasi nuo kitų panašių avarijų?
Iš svetainėje užsimezgusios diskusijos paaiškėjo, kad Soloninas turi versiją. Jis be komentarų pateikė dokumento, patvirtinto teisės medicinos katedros vedėjo, profesoriaus, ištrauką, kur kalbama apie tai, kas įvyksta lėktuvo viduje, kai jam atsitrenkus į žemę sprogsta kuras arba kai suveikia diversantų padėtas užtaisas. Vienas reikalą išmanantis diskusijos dalyvis nurodė, kokio svorio ir kokiu greičiu skrendantis „Tupolevas“ gali tapti taptų nevaldomas – pastaruoju atveju jis neturėjo kristi kaip lapas. Vis dėlto diskusijos dalyviai, viską po kauliuką išnarstę, nepriėjo vienos nuomonės (trūkstant duomenų) ir atsisveikino palinkėję vieni kitiems laimingų Naujųjų metų.
Rusijos Federacijos tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas netrukus po katastrofos pareiškė, kodėl teroro aktas buvo negalimas: Lėktuvas – Gynybos ministerijos, oro erdvė – Rusijos Federacijos, čia negali būti tokios versijos. Žurnalistai sukluso: kaip galima ką nors neigti nieko konkretaus nežinant? Viena garsi apžvalgininkė per radiją pasakė, ką apie tai mananti, ir ne jai vienai kilo toks įspūdis. Iš Kremliaus paskambino ir pasakė: kad ir kas įvyko, tai nebuvo teroro aktas. Logiška: teroristinis išpuolis susprogdintų ir Rusijos televizijos išpūstą muilo burbulą apie nedidelį pergalingą karą, nes lėktuvas skrido į Siriją. Ir taip toliau ir panašiai.
Rusija išsiaiškins!
Netrukus po minėtosios spaudos konferencijos leidinyje Pravda.Ru pasirodė pranešimas, atkreipęs akis šiaip jau tokiam žanrui neįprasto stiliaus, emocingu, pavadinimu – „Tiesos apie ataką prieš Tu-154 nenuslėpti, Rusija išaiškins“ (Правду об „атаке” на Ту-154 нескроешь, Россия докопается). Anoniminis teksto autorius kaip ir nenusižengė konferencijoje nuskambėjusiam Rusijos transporto ministro kreipimuisi į žurnalistus iki komisijai baigiant apie mėnesį truksiantį tyrimą neskelbti informacijos iš neoficialių šaltinių ir nedaryti iš to išvadų – autorius iškėlė savo (ar redakcijos, ar kieno pašnibždėtą) versiją. Todėl sau į pašnekovus pakvietė Rusijos kosminių pajėgų specialistą ir iš karto griebė jautį už ragų: ar tai galėjo būti ataka iš kosmoso (атака из космоса)? Karinis ekspertas pakartojo, ką žurnalistams pasakė Rusijos ginkluotųjų pajėgų aviacijos skrydžių saugumo tarnybos vadovas: sprogimo ir gaisro lėktuve nebuvo, tačiau teroro aktas neatmetamas, nes tokiu veiksmu gali būti ne tik sprogdinimas – gali būti ir koks nors mechaninis poveikis.
Žurnalistas varo toliau: tuo metu Juodojoje jūroje netoliese buvo Prancūzijos karo laivyno radioelektroninės žvalgybos laivas „Dupuy de Lome“ – ar iš jo galima buvo kaip nors paveikti? Ekspertas: kol kas tai yra gandai. Ir tai, ar buvo išorinis poveikis, bus nustatyta ištyrus nuolaužas. Žurnalistas: ar tai galima nustatyti? Ekspertas: žinoma. Rusijoje lėktuvų katastrofų tyrimo specialistai yra vieni geriausių pasaulyje ir išvados, kurias jie padaro, būna tiksliausios. Pavydžiui, Malaizijos oro linijų lėktuvo „Boeing-737“ numušimas Donecko srityje 2014 metų vasarą: Mūsų specialistai aiškiai pasakė, kas ir kaip įvyko. Tiesa, pasaulio visuomenė atsisakė priimti mūsų ekspertų ir specialistų išvadas.
Pravda.Ru tekstas „…Rusija išaiškins“ (artimesne originalui prasme: jeigu reikės, iš po žemių išraus) baigiamas vos ne ode Tu-154 patikimumui. Per visą istoriją buvo pagaminta apie 1 tūkst. šių lėktuvų ir iš jų tik 27 patyrė avarijas su žmonių aukomis, tai yra 2,7 procento. Tuo tarpu jų konkurentų, „ Boeing 737“, pagaminta 8 tūkstančiai ir iš jų avarijas patyrė 110 lėktuvų, žuvo 3 897 žmonės. Todėl vadinti Tu-154 nepatikimu lėktuvu yra šventvagiška.
Nejaugi taip sunku susiprotėti?
Pravda.Ru svetainėje šis tekstas sulaukė nedaug atsiliepimų, bet jie, kaip sakoma, reprezentatyvūs – būdingi.
Autorius klaidina – 110/8000 = 1,3%, o tai 2 kartus mažiau negu 2,7%. Ir būtų suklaidinęs – Neatkreipiau dėmesio ir būčiau manęs, kad boingai iš tikrųjų nepatikimi lėktuvai (iš tikrųjų tekste lyginama nepalyginamus dalykus: „Boeing“ avarijų metu žuvo 3 897 žmonės, tačiau pasaulyje „737-as“ kyla arba tupia kas kelias sekundes, o Rusijos skrydžių kompanijos 2009 metais atsisakė šios „Tupolevo“ modifikacijos lėktuvų).
Valdžia mums meluoja – esant avarijai nusileidimas ant vandens baigiasi ne tokiomis skaudžiomis pasekmėmis, išsaugomas lėktuvas, o jeigu smūgis būna labai stiprus, tai kūnai visada lieka lėktuvo viduje. Susisiekimo ministras yra ne aviacijos specialistas, o ekonomistas, kandidatinę disertaciją nusirašė nuo kitų ir yra kaltinamas plagiatu. Jūs, pilieti Sokolovai (ministro pavardė), kalbate aiškias nesąmones dėl kažkokių politinių priežasčių. Pritariu – greičiausiai mums ne viską sako arba patys nežino.
Mums nesako visos teisybės – Sunku nustatyti, kas įvyko, informacijos blokavimo sąlygomis. Pasakykite man, kur dingo pusšimčio keleivių kūnai? Ir nelaukite teisybės – Netrukus į klausimą, kas atsitiko su T-154, mums atsakys, kaip apie povandeninį laivą “Kurskas“. Jis nuskendo. Bet aš žinau tikrąją priežastį – kaip sugedęs lėktuvas galėjo atskristi iš Maskvos į Adlerį, vėl pakilti ir tada sudužti? Aš manau, kad tai – teroro aktas ir įgula čia nieko nedėta, jie buvo paprasčiausiai pasmerkti. Tai – auka Chanukai, štai kur reikia ieškoti įvykio priežasčių (8 dienas trunkanti žydų šventė Chanuka 2016 metais prasidėjo gruodžio 24 d.).
Iš Pravda.Ru šį tekstą atsikėlė kitas leidinys (rekomendavus 11 skaitytojų) ir sulaukė 7 komentarų. Išėjo toks pokalbis. Pirmas komentatorius: Neabejotinai teroro aktas. Bet tai – Casusbelli, todėl faktas sąmoningai slepiamas iki Donaldo Trampo inauguracijos. Antras: Teroro aktas surengtas Izraelio šalininkų jėgomis kaip atsakas į nepalankų žydams Rusijos balsavimą Jungtinėse Tautose. Trečias pirmam: Casusbelli – tai formali dingstis karui paskelbti. O kas tas, kam reikia skelbti karą? Nejaugi tai… Ketvirtas trečiam: Tas, kuris išvarė 35 rusų diplomatus. Nejaugi taip sunku susiprotėti ar baisu garsiai pasakyti? Keleivinis lėktuvas viršum Sinajaus, medicinos seserys, diplomatas Turkijoje ir Tu-154, visa ši grandinėlė suplanuota P…e (rusų plačiai vartojamas vardažodis turint omenyje JAV). Pirmas trečiam: Deja neturiu moralinės teisės to sakyti garsiai ar viešai rašyti – iki inauguracijos reikia tylėti. Penktas (SSRS karinių oro pajėgų vėliava): Baikit niekus malę. Užėjo jums glumas. (Vienas komentaras pašalintas.)
Esminis sakinys
Iš kur anoniminis leidinio Pravda.Ru autorius ištraukė tokią, pasakykime, ekstravagantišką versiją? Rodos, nei spaudos konferencijoje, nei anksčiau niekas apie tai viešai nebuvo prasižiojęs. Paprasčiau nusirašė… gal net pats nuo savęs. Gruodžio 26-osios vakare Pravda.Ru pateikė tekstą „Versija: Tu-154 ryšį nutraukė radioelektroninė ataka“ (Версия: Ту-154 лишила связи радиоэлектронная атака). Autorė – šio leidinio tarptautinių įvykių apžvalgininkė, Maskvos universiteto absolventė, Lotynų Amerikos valstybių žinovė, moka portugališkai. Tekste neminimas joks specialistas (gal todėl anksčiau kalbėtame tekste kreiptasi į kosminių aukštumų ekspertą).
Autorė pradeda nuo to, kad teroro veiksmas nelaikomas pagrindine lėktuvo žūties versija. Be kas tada? Juk oras buvo palankus, lakūnai – patyrę, lėktuvas – tvarkoje. Toliau Liuba Stepušina aiškina, kodėl vis dėlto tai galėjo būti teroro išpuolis (prie to dar grįšime). Galiausiai nurodo įkaltį, kuris turėtų liudyti buvus radioelektroninę ataką. Ir visa daro tai, atrodo, vien tam, kad galėtų parašyti vieną sakinį – esminį.
Įsidėmėkime, ką skaitytojams porina ši Lotynų Amerikos šalių specialistė. Praėjus 2 min. nuo pakilimo pradžios lėktuvas pradingo iš radarų ekranų. Tačiau to nematyti per „Flightradar“ (lėktuvų skrydžių sekimo programa, neturint ką namuose veikti galima stebėti, kaip per Žemės rutulį vėžlina keleiviniai lėktuvai). Vadinasi, lėktuve neveikė transporderis? Kodėl? Gal kas iškirto? Ir Liuba paaiškina, kad visą lėktuvo elektroniką galėjo atjungti tragedijos išvakarėse į Juodąją jūrą įplaukęs prancūzų žvalgybinis laivas (pridedama nuotrauka mečečių su minaretais fone). Pasiuntė radioelektroninį impulsą…
Prancūzų žvalgybinis laivas „Dupuy de Lome”, kuriam kaltę dėl Tu-154 katastrofos primesti šiandien bando Kremliaus propagandistai.
O štai ir svarbiausias sakinys: Tačiau tai yra jau ne terorizmas, o karas su NATO.
Dar priekaištas Rusijos prezidentui prisnūdus ant pergalės laurų (cамоуспокоенность, что всех победили): Kam reikėjo siųsti ansamblį į kariaujančią šalį, kur gretimai dešimtys tūkstančių iki dantų ginkluotų šunsnukių (отморозков) su savo mokytojais iš NATO iki galo dar nepasidavė? Ir pasiūlymas skaityti anglišką šio straipsnio versiją.
Nemandagu atsisakyti.
Angliškai – slaptoji operacija…
Pravda.Ru – pirmas Rusijoje periodinis elektroninis leidinys, pradėjęs rodytis 1999 metų pabaigoje. Jis įeina į holdingą, palaikantį Kremliaus politiką ir už tai atlyginamą; kritikai nuo pat pradžių įtarė šį leidinį, vieną iš SSRS komunistų partijos pagrindinio organo „Pravda“ paveldėtojų (kitas – Kremliui nedraugiškas Rusijos komunistų laikraštis „Pravda“) esant susijusį su specialiosiomis tarnybomis. Jame skelbiami tekstai platinami po pasaulį anglų, prancūzų, portugalų kalbomis.
Angliškai mūsų aptariamas straipsnis vadinasi „Tu-154 crashed as a result of NATO’s covert operation?” Aljansas jau iškeltas į antraštę, nors ir su klaustuku. Išskyrus slaptąją NATO operaciją, toliau – tas pats, taigi autorės samprotavimai dėl teroro akto tikimybės. Lėktuvas priklausė Rusijos gynybos ministerijai ir juo skrido žinomi šalies žmonės. Nors tikinama ir Čkalovsko oro uostą, iš kur pakilo lėktuvas, ir Adlerio, kur orlaivis buvo nusileidęs ir stovėjo dvi valandas, esant saugomas itin budriai, iš tikrųjų yra priešingai. Vieno lakūno instruktoriaus žodžiais, Rusijos kariniuose aerodromuose saugumas yra prastesnis negu keleiviniuose. Todėl ir vienur, ir kitur sprogmenį galėjo padėti koks nors tarnautojas, kaip tai atsitiko Šarm el Šeihe (Sinajaus pusiasalis, kur buvo susprogdintas vienos Rusijos oro linijų lėktuvas).
Autorės išvada: jeigu tai buvo teroro aktas, tai jis stoja į vieną virtinę su rusų pasiuntinio nužudymu Ankaroje, su JAV valstybės departamento atstovo Džono Kirbio žodžiais apie netrukus imsiančius rusų lėktuvus. Galiausiai NATO priklausančios valstybės žvalgybinis laivas. Todėl then this is a war against NATO, rather than an act of terrorism.
… prancūziškai – karas
Portugališkai nieko šia tema aptikti nepavyko, o štai prancūziškai… Skyrelis pavadintas „Pasaulis mūsų autorių akimis“. Antraštė: “Radioelektroninis karas ir Tu-154 katastrofa” (La guerre radio-électronique et le crash du Tu-154). Tiesa, autorius – kitas. Aleksandras Artamonovas rašo 15 metų praleidęs civilinėje ir karo aviacijoje ir žinąs daugelio rusų karinių specialistų nuomonę: lėktuvas negalėjo subyrėti dėl kokių nors gedimų, nes svarbiam skrydžiui buvo parengtas itin atsakingai. Tačiau ir priešlėktuvinė raketa „Stinger“ jo nenumušė – būtų nelikę nepastebėta.
Aleksandras skaitantiems prancūziškai aiškina, jog Rusija labai patobulino savo elektronines gynybos sistemas. Antai vienas rusų lėktuvas, praskrisdamas viršum amerikiečių kreiserio, išvedė iš rikiuotės visas elektronines laivo sistemas. Jeigu rusai tai daro, tai logiška manyti ir NATO turint savo arsenale tokius ginklus. Šis autorius lėktuvui Tu-154 lemtingą valandą pastebi Juodojoje jūroje esant amerikiečių lėktuvnešį ir du prancūzų karo laivus. Labai sunku, tikina Aleksandras, aptikti nutaikytą elektronų pluoštą. O jeigu rusams ir pavyktų aptikti tokio poveikio pėdsakus, ar užteks jiems ryžto apkaltinti NATO?
Autorius primena, jog karo laivo ataka yra jau ne teroro aktas, o karo veiksmai. Apie tai, jo galva, byloja ir tam pasirinktas laikas. Dalis stačiatikių Kalėdas švenčia pagal Grigaliaus kalendorių. Antra, tai metas, kai Barakas Obama iš paskutiniųjų stengiasi neleisti Donaldui Trampui imtis santykių su Rusija gerinimo. O juk dar ir simboliška numušti Rusijos ginkluotosioms pajėgoms priklausantį lėktuvą, skrendantį su Aleksandrovo ansambliu, kuris yra Raudonosios armijos simbolis, švęsti Naujųjų metų į didžiąja dalimi išlaisvintą Siriją. Ir jeigu Prancūzija prie to kaip nors prisidėjo, tai neturėtume stebėtis, kodėl Eliziejaus rūmai pareiškė Kremliui užuojautą tik per savo pasiuntinį Maskvoje. Ar tai buvo tiesiog ciniškumas, ar reiškia ką nors daugiau?
Geriausia gynyba – kibernetinis puolimas
Svarstymai dėl galimų Tu-154 sudužimo priežasčių tęsiasi, – parašė gruodžio 30 d. leidinys „Moskovskij komsomolec“ (MK.ru) tekste su dėmesį patraukiančia antrašte – „Teroro aktas be sprogdinimo: ekspertas iškėlė versiją Tu-154 lėktuve buvus kibernetinį ginklą“ (Теракт без взрыва: эксперт выдвинул версию о кибероружии на Ту-154). Iki metų pabaigos jį atsivertė daugiau kaip 140 tūkstančių skaitytojų. Kibernetinis ginklas – tai bent!
MK.ru nutarė išsiaiškinti, kas slypi valstybinės komisijos nario, už skrydžių saugumą atsakingo generolo užuominoje, jog teroro veiksmu gali būti mechaninis poveikis, ir paklausė to dviejų ekspertų. Vieno skrydžių saugumo specialisto aiškinimu, orlaivio galinės dalies sienelėse esama visokių pavarų, traukių, vamzdynų. Šias sistemas išmanančiam žmogui labai paprasta ką nors sugadinti. Tam tereikia, paprastai sakant, turėti po ranka plaktuką, atsuktuvą, kaltą. Ir lėktuvas patirs avariją. Orlaivio salono viduje to nepadarysi – tik bagažo skyriuje. Be to, sunku tikėtis tai liksiant nepastebėta. Nebent ankstyvųjų modifikacijų orlaiviuose (toks buvo ir avariją patyręs Тu-154B2, pagamintas 1983 metais).
Su tuo kategoriškai nesutinka kitas skrydžių saugumo ekspertas, T-154 pilotavęs lakūnas. Jis iš viso nesupranta, kas tas yra – mechaninis poveikis. Koks piktavalis kūju bagažo skyriuje sudaužo orlaivio aprūpinimo sistemas ir niekas to nepastebi? Jis nenori tikėti, kad taip galėjo būti pastaruoju atveju. Viskas tikrinama parengtinio pakilimo metu. Jeigu kokias lėktuvo sistemas būtų mechaniškai pažeidę prieš skrydį, tai jis nepakiltų.
Šio eksperto nuomone, galėjo būti panaudotas koks nors dar nežinomas kibernetinis ginklas. Dabar technika pasiekė tokį lygį! Galima spėti, kad lėktuve buvo įtaisytas koks nors daviklis, galintis pagal komandas, siunčiamas iš išorės, veikti lėktuvo vairus prieš lakūnų valią. Ekspertas prisipažįsta tokias išvadas darantis iš visiems prieinamų informacijos šaltinių…
Tiek tesužinojęs, skaitytojas turėtų būti nusivylęs. Ypač bent kiek žinąs apie kibernetinį ginklą. Paprastai šis terminas vartojamas kalbant apie veikimą virtualiojoje erdvėje, pavyzdžiui, virusines programas. Kibernetinis veikimas – tai informacinis poveikis. Pirmiausia siekiama ne pulti ir užgrobti, o patiems apsiginti. Veiksmingos ir kibernetinės atakos, galinčios pridaryti daugiau žalos negu fizinis užpuolimas su kinetiniais ginklais. Kibernetinis agresorius gali daug prikiaulinti ir likti neatpažintas. Beje, Rusijoje prieš dvejus metus sukurta informacinių operacijų kariuomenė.
Vis dėlto – diversija?
Dar viename Rusijos internetiniame leidinyje, Life.ru, tekstą apie Tu-154 katastrofą nuo gruodžio 27-osios vakaro iki Naujųjų metų skaitytojai atsivertė 556 tūkst. kartų. LIfe.ru ar ne pirmasis paskelbė paskutinį krintančio lėktuvo piloto šūksnį. Tačiau tai atvejis, kai skaitytojų komentarai nepalyginti įdomesni už patį tekstą. Autorei, parašiusiai, kad visą lėktuvo elektroniką galėjo iškirsti tragedijos išvakarėse į Juodąją jūrą įplaukęs prancūzų žvalgybinis laivas, pravartu būtų sužinoti tai, ko profesionalai kažin kodėl nepasakė (gal kaip savaime suprantamo dalyko).
Kaip antai: Tu-154 neturi lėktuvą valdančio kompiuterio – kaip jį dabar įsivaizduojame ir koks įtaisytas tuose pačiuose boinguose. Ten automatinė valdymo sistema (autopilotas) yra ne elektroninė, o analoginė elektromechaninė ir nepriima jokių išorinių signalų (be to, pakilimo metu ir įjungiama ne iš karo).
Sudužusio lėktuvo juodąsias dėžes, praneša, rado palyginti greitai, nors paieškos Juodosios jūros dumbluose galėjo ir užtrukti – savirašiai prietaisai nespinduliavo radijo signalų. Negalėjo prancūzų ar kokio kito priešiško laivo operatoriai iškirsti ir Pravda.Ru autorei tokio svarbaus transporderio. Naivuolė. Kokie pamišėliai gali rodyti visam pasauliui, kur skrenda jų karinis lėktuvas, tegul ir transporto? Šitaip padangėje neliktų nė vieno rusų ar kieno kitų bombonešio!
Pravda.Ru autorė teisi, kai rašo, kad Rusijos kariniuose aerodromuose tvarka ne tokia griežta kaip keleiviniuose oro uostuose. Gal ne tokia, kaip parodyta filme „Nacionalinės medžioklės ypatumai“, bet vis viena ten visi – savi. Todėl kontrabanda ir visa kita. Tik kam tuo prieš visą pasaulį girtis? Gal tam, kad skaitytojas imtų manyti: chm, ten ir aš galėčiau prasmukti, o jau teroristai ar diversantai – užsimerkę!
Publicistas Leonas Jurša, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
Dėl Baltųjų rūmų perspėjimo apie netrukus imsiančius kristi rusų lėktuvus. JAV valstybės departamento atstovo Džono Kirbio spaudos konferencijoje paklausė, kas bus, jeigu Maskva nederins savo veiksmų su Vašingtonu. Atsakymas: ekstremistai gali imtis atakų prieš Rusiją gal net jos pačios teritorijoje; Rusija ir toliau siųs į tėvynę žuvusių karių kūnus, eikvos išteklius, galbūt net ims netekti lėktuvų.
…Lėktuvas krito į jūrą užvertęs nosį, kliudė uodega vandens paviršių, skilo pusiau ir greitai nuskendo… Taip apie „Tupolevo“ žūtį papasakojo Rusijos federalinės saugumo tarnybos pasienietis. Katastrofa įvyko Juodojoje jūroje ilgiausią metų naktį, kai tamsu nors į akį durk, todėl rimti žmonės šiuo liudijimu netiki (o reikėjo tik pasakyti, pro kokius žiūronus stebėjo). Bet taip iš tikrųjų galėjo būti. Radijo stoties „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas pranešė savo skaitytojams aukštuose sluoksniuose linkstant manyti, jog lėktuvas nukrito dėl per didelio apkrovimo. Tai, pasak laidų vedėjo, yra didelis aplaidumas, iškrikimas (разгильдяйство).
Kalbama, Venediktovas neskiria, ką jam pakužda Kremliaus šaltiniai Kremliuje: ar informaciją, ar dezinformacija. Kolegė Julija Latynina neakivaizdžiai jam atkerta: juk Kremlius pranešė, kad Sirijoje išbandyta 160 ginklų rūšių, o štai artistai gabenti 30 metų senumo skrynia. Išeina, kad iš to kilusios pasekmės yra tokios pačios kaip ir dėl teroristų veikimo. Vadinasi, tai pačių rankomis įvykdytas teroro aktas (самотеракт)?
Kas iš viso to, ką matėme ir girdėjome, labiausiai įstrigo? Prancūzų laivas? Kibernetinis ginklas? Ar neaišku kieno ir kuo grindžiama užuomina, kad kažin kas gali įvykti iki naujojo JAV prezidento inauguracijos?
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti ar orlaivio „An-2“ avariją ir jo įgulos žūtį galėjo lemti techninė lėktuvo būklė iki skrydžio, ar nelaimė įvyko dėl bendrovės, kuriai priklausė orlaivis ir kurioje dirbo žuvę lakūnai, kaltės, įskaitant ir netinkamą darbų saugos reikalavimų vykdymą.
Atlikus išsamų tyrimą ir įvertinus surinktų duomenų visumą, konstatuota, kad pagrindo abejoti orlaivio patikimumu nėra. Taip pat pripažinta, kad bendrovė tinkamai vykdė nustatytus darbų saugos bei kitus reikalavimus galėjusius turėti įtakos įvykusiai avarijai. Nenustačius jokių galimai įvykdytų nusikalstamų veikų požymių, priimtas sprendimas nutraukti šį ikiteisminį tyrimą.
„Įvykus nelaimei buvo keliamos įvairios versijos dėl ko galėjo įvykti avarija. Viena iš jų – kad orlaivis „AN-2“ nukrito dėl bendrovės, kuriai priklausė lėktuvas, galimai netinkamai užtikrinto šio skrydžio saugumo. Tačiau atlikus tyrimą ši versija buvo paneigta. Surinkti duomenys leidžia tvirtai teigti, kad prieš lėktuvui pakylant iš Danijos jis buvo tinkamai apžiūrėtas, pakeistos kai kurios jo dalys“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius.
Praėjusių metų gegužės 16 dieną buvo gauta žinia, kad iš Švedijos išskridęs lėktuvas „AN-2“, pilotuojamas Adolfo Mačiulio ir Alvydo Selmistraičio, dingo virš Baltijos jūros. Ieškant lakūnų buvo pradėta sudėtinga paieškos ir gelbėjimo operacija. Netrukus buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad Palangos skrydžių valdymo centro skrydžių vadovas iki avarijos radijo ryšiu buvo susisiekęs su pilotais, kurie pranešė, kad iš Švedijos skrenda į Klaipėdą, pasakė faktinę savo buvimo vietą, aukštį, planuojamą atvykimo laiką.
Tačiau po kurio laiko skrydžių valdymo centro pamainos viršininkas, norėjęs lakūnus informuoti apie pasikeitusį slėgį, su jais susisiekti jau nebegalėjo. Kad su įgula nepavyksta užmegzti radijo ryšio ir jie neatsiliepia asmeniniais telefonais, buvo informuotos visos galimos tarnybos. Pradėtos lėktuvo ir jo įgulos paieškos.
Praėjus keletui dienų orlaivis „AN-2“ buvo aptiktas jūroje. Dar kiek vėliau nuskendusiame lėktuve rasti ir A. Mačiulio palaikai. Kitas įgulos narys – Alvydas Selmistraitis taip ir nebuvo rastas, tad buvo paskelbtas dingusiu be žinios. 2015 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu A. Selmistraitis paskelbtas mirusiu.
Atliekant ikiteisminį tyrimą ir aiškinantis galimas lėktuvo avarijos aplinkybes buvo nustatyta, kad 2014 metais dėl užimtumo šis lėktuvas nebuvo parskraidintas iš Danijos į Lietuvą, kur turėjo būti atlikta jo techninė apžiūra, tačiau tokia apžiūra buvo atlikta Danijoje. Jos metu buvo patikrinta orlaivio įranga ir įsitikinta, kad elektros prietaisai bei kiti įrenginiai dirba nepriekaištingai. Apžiūros metu taip pat buvo patikrintos orlaivyje buvusios radijo stotys, pakeistas priekinės važiuoklės amortizatorius, atlikta variklio patikra, sutepti visi vairų trosai, apžiūrėta sparnų danga. Lietuvos civilinės aviacijos administracijos specialistas, nuvykęs į Daniją ir įsitikinęs, kad orlaivis yra techniškai tvarkingas, davė leidimą specialiajam „AN-2“ skrydžiui į Klaipėdą. Pilotai iš Danijos į uostamiestį skrido per Švediją.
Atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad bendrovė, t. y. šių lakūnų darbdavys, ar jo įgaliotas asmuo nepažeidė darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų. Surinkti duomenys neleidžia teigti, kad avarija įvyko dėl to, kad atsakingi asmenys nesužiūrėjo ar orlaivis yra techniškai tvarkingas ir ar gali leistis į kelionę. Tokių pažeidimų nenustatė ir tyrimą atlikę Valstybinės darbo inspekcijos specialistai.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta tvarka iki šių metų liepos 21 dienos gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).
Iškilmės Lenkijos Nepriklausomybės dienos proga, vykusios prieš savaitę, ne suvienijo naciją, o, priešingai, išryškino nesutarimus, rašo “Time”.
„Simptomatiška, kad Varšuvoje įvyko du didžiuliai paradai,“ – pažymi korespondentas Piotras Zalevskis.
Į mitingą, sukviestą prezidento Komorovskio, suėjo daugiau kaip 10 tūkstančių žmonių. Atmosfera buvo džiaugsminga: „Iškilmės vienos iš nedaugelio Europos šalių, kuri iš tikrųjų turi kuo pasidžiaugti ekonominiu aspektu, garbei“, – rašo autorius. Lenkija įeina į pirmąjį ES penketuką pagal ekonomikos augimą šiais metais.
Vyriausioji Rusijos žvalgybos valdyba (GRU) neatmeta galimybės, kad lainerio Suchoj SuperJet-100 katastrofos Indonezijoje gegužės 9 dieną priežastis yra amerikiečių pramoninis sabotažas, rašo “The Christian Science Monitor”, remdamasis laikraščiu “Komsomolskaja pravda”.
Nors dauguma šiandien apklaustųjų Rusijos aviacijos ekspertų atmetė sabotažo teoriją, jie sako, kad klausimas, kaip moderniškiausias Rusijos civilinis lėktuvas, kurio visos sistemos veikė idealiai, atsitrenkė į mylios aukščio vulkano šlaitą per planuotą demonstracinį skrydį, atrodo vis gilesnė mįslė“, – pažymi Freidas Veiras.
Внимание международной общественности вновь оказалось приковано к смоленской катастрофе в связи с раскрывшимися циничными и позорными для российских властей обстоятельствами – оказывается, погибших поляков ограбили сразу же после катастрофы. Возможно, об этом не скоро стало бы известно – российские власти и спецслужбы не очень-то любят выносить сор из избы – если бы родственники погибших не обнаружили с удивлением, что уже после гибели их близких кто-то воспользовался их банковскими картами.
Balandžio 18-osios vakarą, vos palaidojus Lenkijos prezidentą Lechą Kačinskį, orai Europoje staiga nusigiedrijo: nors vos prieš porą dienų prognozuota, kad oro uostus, ko gera, teks uždaryti beveik pusmečiui, staiga vulkaninės dulkės iš Islandijos ugnikalnio tapo nebepavojingos.
Balandžio 10-osios rytą įvykusi tragedija, kai paslaptingomis aplinkybėmis Rusijoje, šalia Katynės žudynių vietos, žuvo Lenkijos prezidentas su žmona ir daugybė aukštų Lenkijos pareigūnų, karininkų, dvasininkų, kultūros veikėjų, mums duoda daug peno apmąstymams. Šįkart kiek atitolkime nuo politikos ir pamąstykime apie ugnikalnius.
