Michailas Saakašvilis. Kalėjime. EPA-ELTA nuotr.
Kišiniovas, liepos 4 d. (ELTA). Moldovos prezidentė Maia Sandu paragino Sakartvelo valdžią leisti kalinamam buvusiam šalies prezidentui Michailui Saakašviliui išvykti į užsienį gydytis. Ji tai parašė tviteryje, praneša „Ukrinform“.
„Esu labai susirūpinusi dėl nerimą keliančių kadrų iš Michailo Saakašvilio teismo, rodančių, kad jo sveikata kalėjime smarkiai pablogėjo. Raginame Sakartvelo valdžią skirti prioritetinį dėmesį jo būklei ir skubiai suteikti jam galimybę gauti gyvybiškai svarbią medicinos pagalbą užsienyje“, – pareiškė Moldovos valstybės vadovė.
Kaip jau buvo pranešta, liepos 3 d. M. Saakašvilis vaizdo ryšiu dalyvavo teismo posėdyje. Buvo matyti, kaip smarkiai jis sulyso, būdamas ligoninėje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsakė savo pasipiktinimą kalinamo M. Saakašvilio būkle ir įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją iškviesti Sakartvelo ambasadorių Ukrainoje, pareikšti jam griežtą protestą dėl elgesio su M. Saakašviliu, pasiūlyti per 48 valandas palikti Ukrainą ir vykti konsultuotis į Tbilisį. Michailas Saakašvilis – Vilniuje. Anuomet, kai dar buvo laisvėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2004-2013 metais M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 metais jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų. Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, gruodžio 15 d. (AFP-ELTA). Kalinamas buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis trečiadienį atšaukė bado streiką, apie kurį buvo prieš tai paskelbęs.
Jis gavęs žinutę iš Europos Parlamento deputatų, kurioje šie „kategoriškai ragina jį nutraukti bado streiką“, teigė M. Saakašvilis pranešime, su kuriuo susipažino agentūra AFP. Jis esą neturįs suteikti institucijoms dingsties apkaltinti jį savęs žalojimu.
„Parlamentarai žada mobilizuoti visas diplomatines pastangas, kad užtikrintų mano minimalių teisių apsaugą“, – pridūrė M. Saakašvilis.
Prieš tai buvusio prezidento advokatas Ditas Sadzaglišvilis pranešė, kad jo klientas pradeda bado streiką, „reikalaudamas, kad jam būtų leista dalyvauti teismo posėdžiuose vaizdo ryšiu“ iš civilinės ligoninės, kurioje jis gydomas kelis mėnesius, saugomas ginkluotos sargybos.
2021 metų spalį Sakartvele sulaikytas M. Saakašvilis jau kelis kartus rengė kelių savaičių bado streikus, taip protestuodamas prieš, jo teigimu, politiškai motyvuotą kalinimą.
M. Saakašvilis nutraukė bado streiką. EPA-ELTA nuotr.
M. Saakašvilio advokatai reikalauja nutraukti M. Saakašvilio kalinimą dėl sveikatos priežasčių.
Anot nepriklausomų gydytojų, 54-erių M. Saakašviliui diagnozuota virtinė neurologinių ligų, jie pasisako už geresnę eksprezidento medicininę priežiūrą.
M. Saakašvilis nuo 2004 iki 2013 metų buvo Sakartvelo prezidentas. Jis 2021-ųjų spalį buvo suimtas dėl kaltinimų piktnaudžiavus valdžia, kai po ilgos tremties, kurią daugiausiai leido Ukrainoje, grįžo į tėvynę. Ukrainoje jis, be kita ko, dirbo prezidento Volodymyro Zelenskio įgaliotiniu reformų klausimu bei Odesos srities gubernatoriumi.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, gruodžio 30 d. (AFP-ELTA). Sakartvelo opozicijos lyderis ir buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis ketvirtadienį iš karo ligoninės sugrąžintas į kalėjimą po bado streiko sukeltų sutrikimų gydymo.
M. Saakašvilis, protestuodamas dėl įkalinimo, atsisakė maisto 50 dienų, iki praėjusio mėnesio pabaigos, po to, kai buvo įkalintas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, t. y. dėl kaltinimo, kurį jis pasmerkė kaip politiškai motyvuotą.
54 metų provakarietiškas reformatorius nutraukė bado streiką po to, kai buvo kritinės būklės paguldytas į karo ligoninę rytiniame Sakartvelo Gorio mieste.
„Nuteistasis Michailas Saakašvilis yra 12-oje įkalinimo įstaigoje“, – ketvirtadienį pranešė kalėjimų tarnyba, turėdama omenyje kalėjimą Rustavio mieste, esančiame maždaug už 30 kilometrų nuo sostinės Tbilisio.
Valdančiosios partijos „Kartvelų svajonė“ parlamentaras Davidas Sergejenka žurnalistams sakė, kad, pasak karo ligoninės gydytojų, M. Saakašvilio sveikata „stabilizavosi“.
M. Saakašvilio gydytojai, apžiūrėję jį areštinėje, šį mėnesį sakė, kad jis susirgo daugybe neurologinių ligų „dėl kankinimų, netinkamo elgesio, prastos medicininės priežiūros ir užsitęsusio bado streiko“.
Jie sakė, kad, be kitų ligų, jam buvo diagnozuota potencialiai gyvybei pavojinga smegenų liga Wernicke encefalopatija ir potrauminio streso sutrikimas (PTSD).
2004–2013 metais buvęs Sakartvelo prezidentu M. Saakašvilis buvo suimtas spalį, netrukus po to, kai slapta grįžo į šalį iš tremties Ukrainoje.
Jo pasirodymas dar paaštrino politinę krizę, kilusią po praėjusių metų parlamento rinkimų, kuriuos opozicija pasmerkė kaip nesąžiningus ir paskatino didžiausius per dešimtmetį antivyriausybinius protestus.
Teisių gynimo organizacijos apkaltino Sakartvelo vyriausybę, siekiant susidoroti su politiniais oponentais ir kritiška žiniasklaida Baudžiamojo kodekso priemonėmis.
M. Saakašvilis nutraukė bado streiką. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, gruodžio 21 d. (AFP-ELTA). Keli tūkstančiai įkalinto Sakartvelo opozicijos lyderio ir buvusio prezidento Michailo Saakašvilio šalininkų antradienį susirinko į protesto mitingą ir pažadėjo surengti „masinį bado streiką“, siekiant jo paleidimo į laisvę, gydytojams pareiškus, kad kalėjime jis buvo kankinamas.
Mojuodami Sakartvelo vėliava su penkiais kryžiais ir laikydami plakatus su užrašu „Išlaisvinkite Saakašvilį!“ protestuotojai žygiavo per sostinę Tbilisį, o po to rinkosi prie parlamento į mitingą, surengtą tą pačią dieną, kaip ir politiko 54-asis gimtadienis.
M. Saakašvilio suėmimas paaštrino politinę krizę, kilusią dėl praėjusių metų parlamento rinkimų, kuriuos opozicija pasmerkė kaip nesąžiningus. Tai taip pat paskatino didžiausius per dešimtmetį protestus prieš vyriausybę.
„Šiandien pradedame masinį bado streiką, kuris nesibaigs tol, kol Michailas Saakašvilis nebus paleistas iš nelaisvės“, – sakė M. Saakašvilio Jungtinio nacionalinio judėjimo (UNM) pirmininkas Nika Melia, o jo žodžius palydėjo plojimai.
Kol kas nebuvo aišku, kiek žmonių ketina dalyvauti bado streike šalia UNM būstinės.
„Tai yra nesmurtinis protestas, sunkus žingsnis, mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik daryti spaudimą režimui, kad jis iš savo gniaužtų paleistų Sakartvelo valstybę, kurią užgrobė“, – sakė N. Melia, pagrindinės šalies opozicinės grupės lyderis.
Žinutėje šalininkams, kurią per mitingą perskaitė M. Saakašvilio motina Giuli Alasania, buvęs lyderis paragino laikytis nacionalinės vienybės ir organizuoti taikius masinius protestus, siekiant priversti valdžios institucijas surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
Pasak jo, Sakartvelo „ilgametei svajonei ir istoriniam Europos integracijos siekiui iškilo grėsmė“.
„Mums gyvybiškai reikia laisvos žiniasklaidos, nešališkų teismų, sąžiningų rinkimų. Mums reikia laisvės čia ir dabar, ir visam laikui“, – sakoma jo žinutėje.
„Dabartinio režimo pakeitimas yra esminė sąlyga, kad išsipildytų mūsų vakarietiški siekiai“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje valdančiąją partiją „Kartvelų svajonė“, kurią įkūrė galingas oligarchas Bidzina Ivanišvilis.
Šeštadienį nepriklausoma gydytojų taryba, apžiūrėjusi suimtą M. Saakašvilį, pareiškė, kad jis susirgo sunkiomis neurologinėmis ligomis „dėl kankinimų, netinkamo elgesio, netinkamos medicininės priežiūros ir užsitęsusio bado streiko“.
Saakašvilis 50 dienų atsisakė maisto, protestuodamas dėl savo įkalinimo esą už piktnaudžiavimą tarnyba, o tokį nuosprendį jis pasmerkė kaip politiškai motyvuotą.
Teisiamas buvęs gruzijos lyderis M. Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.Protestuoja M. Saakašvilio šalininkai. EPA – ELTA nuotr.
Tbilisis, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Įkalintas Sakartvelo opozicijos lyderis ir buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis pirmadienį, prasidėjus jo teismui dėl piktnaudžiavimo tarnyba, pasmerkė savo „politiškai motyvuotą“ baudžiamąjį persekiojimą ir netinkamą elgesį kalėjime.
Tai buvo pirmas jo pasirodymas viešumoje nuo spalio 1 d., kai jis buvo suimtas netrukus po to, kai grįžo iš tremties. M. Saakašvilis, buvęs Sakartvelo prezidentas 2004–2013 m., 50 dienų atsisakė maisto, protestuodamas prieš baudžiamąjį persekiojimą.
„Visi žino, kad neturiu sėdėti kalėjime, nes visi man pateikti kaltinimai yra išgalvoti ir politiškai motyvuoti“, – sakė M. Saakašvilis, kreipdamasis į teisėjus iš stiklinio aptvaro Tbilisio miesto teisme.
Vienu metu teismo salėje sakydamas savo emocingą kalbą jis perėjo į anglų kalbą, kad padarytų pareiškimą „Sakartvelo tarptautiniams partneriams“. „Buvau kankinamas, su manimi buvo elgiamasi nežmoniškai, buvau mušamas ir žeminamas“, – sakė M. Saakašvilis.
Per bado streiką jis neteko apie 20 kilogramų, 53 metų M. Saakašvilis pirmadienį atrodė išblyškęs.
Jis taip pat pripažino, kad per devynerius valdymo metus padarė „daugiau nei pakankamai klaidų“. „Labai apgailestauju dėl daugybės klaidų, visų pirma, dėl to, kad mums nepavyko sukurti nepriklausomos teismų sistemos. Atsiprašau visų, kurie dėl to nukentėjo”, – sakė jis.
Daugiau nei tūkstantis M. Saakašvilio šalininkų susirinko prie teismo sostinėje, jie mojavo Sakartvelo ir Europos Sąjungos vėliavomis bei skandavo jo vardą. Policija suėmė kelias dešimtis demonstrantų, kai jie blokavo eismą gretimoje gatvėje, pranešė opoziciją palaikanti „Mtvari“ televizija.
M. Saakašvilis nutraukė bado streiką, kai lapkričio 20 d. buvo perkeltas į karo ligoninę, gydytojams perspėjus, kad jis netrukus gali mirti. Iš pradžių Sakartvelo valdžia uždraudė jam dalyvauti teismo procese, bet vėliau pakeitė sprendimą, JAV valstybės departamentui pareikalavus gerbti jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
2018 m. M. Saakašvilis už akių buvo nuteistas kalėti šešerius metus dėl dviejų kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba, dėl panašių kaltinimų jam gresia dar du teismai.
Pirmadienio teismo procesas susijęs su tariamu M. Saakašvilio vaidmeniu policijai žiauriai susidorojus su opozicijos protestu 2007 metais.
Buvo pranešama, kad protestą surengė Kremliaus remiamas oligarchas, siekdamas sužlugdyti Sakartvelo siekį įstoti į NATO. Tuo metu M. Saakašvilis pripažino, kad policija prieš protestuotojus panaudojo perteklinę jėgą, atsistatydino ir surengė pirmalaikius prezidento rinkimus, kuriuos vėliau laimėjo.
Pirmadienį teisėjams jis sakė „niekam nedavęs nurodymų“ vykdyti policijos operaciją.
„Politinis kerštas“
Jo advokatas Dito Sadzaglišvilis naujienų agentūrai AFP sakė, kad M. Saakašvilis „neatliko jokio vaidmens duodant įsakymus ir planuojant policijos operaciją“. „Prokurorai nepateikė jokių M. Saakašvilio neteisėtų veiksmų įrodymų“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę M. Saakašvilis feisbuke pareiškė manantis, kad tikimybė jam šiame teisme sulaukti teisingumo lygi „nuliui“. Tarptautinė kankinimų aukų reabilitacijos taryba pasmerkė elgesį su M. Saakašviliu kalėjime, o Sakartvelo teisių grupės teigė, kad „sulaikytas jis patyrė psichologinį kankinimą“. „Amnesty International“ elgesį su M. Saakašviliu pavadino „ne tik atrankiniu teisingumu, bet ir akivaizdžiu politiniu kerštu“.
Kalbėdamas teisme M. Saakašvilis taip pat padėkojo kartvelams už jų „paramą ir solidarumą“ bei paragino „taikiai mobilizuotis“, kad būtų padarytas galas oligarcho Bidzinos Ivanišvilio partijos „Sakartvelo svajonė“ valdymui.
Manoma, kad turtingiausias Sakartvelo žmogus B. Ivanišvilis trauko virvutes šalyje, nors oficialiai nevaidina jokio politinio vaidmens. M. Saakašvilio suėmimas paaštrino politinę krizę, kilusią po praėjusių metų parlamento rinkimų, kuriuos opozicija pasmerkė kaip nesąžiningus. Tai taip pat paskatino didžiausius per dešimtmetį antivyriausybinius protestus. Ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis neseniai sukėlė pasipiktinimą, pasakęs, kad vyriausybė buvo priversta suimti M. Saakašvilį, nes jis atsisako trauktis iš politikos.
M. Saakašvilis nutraukė bado streiką. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, lapkričio 20 d. (AFP-ELTA). Suimtasis Sakartvelo opozicijos politikas Michailas Saakašvilis šeštadienį nutraukė 50 dienų trukusį bado streiką po to, kai buvo perkeltas iš kalėjimo ligoninės į karo ligoninę. Apie tai paskelbė jo gydytojas, praneša AFP.
M. Saakašvilis bado streiką pradėjo, kai grįžęs iš emigracijos Ukrainoje buvo įkalintas spalio 1 d. Buvęs Sakartvelo prezidentas, vykdęs vakarietiškas reformas, teigia, kad jo suėmimas yra politiškai motyvuotas.
Ketvirtadienį 53 metų politikas nualpo, o gydytojai paragino valdžią perkelti jį į įprastą ligoninę, baimindamiesi, kad jo gyvybei kyla pavojus.
Nors šalies valdžia iš pradžių nereagavo į medikų rekomendacijas, tačiau teisingumo ministras Ratis Bregadzė penktadienį sakė, kad valdžia sutinka su M. Saakašvilio perkėlimu į karinę ligoninę, kur valstybė galės užtikrinti jo apsaugą ir pasirūpinti sveikata.
Šeštadienio rytą M. Saakašvilis buvo perkeltas iš kalėjimo ligoninės į karinę ligoninę Gorio mieste, 90 km į vakarus nuo sostinės Tbilisio. Apie tai paskelbė jo advokatas Dito Sadzaglišvilis.
Jo asmeninis gydytojas Nokolozas Kipšidzė sakė, kad buvęs prezidentas oficialiai nutraukė bado streiką, kai tik buvo perkeltas į Gorio karinę ligoninę. Tačiau M. Saakašvilio gyvybė vis dar pavojuje, todėl jis paguldytas į intensyvios terapijos palatą.
Penktadienį feisbuke buvo išplatinta M. Saakašvilio žinutė, kurioje jis nepripažino „neteisėto įkalinimo“, bet teigė esąs pasirengęs stoti prieš nešališką teismą ir pripažinti bet kokį jo sprendimą.
2018 m. M. Saakašvilis buvo nuteistas už akių dėl piktnaudžiavimo valdžia. Šiuos kaltinimus jis neigia, aiškindamas, kad jie sufabrikuoti ir politiškai motyvuoti.
„Kai tik būsiu paleistas, prisidėsiu prie jūsų, kaip lygus tarp lygių, atstatant mūsų šalį“, – rašoma M. Saakašvilio pareiškime.
Jis dėkojo žmonėms už „solidarumą ir žmogiškumą“ bei ragino juos jungtis į kampaniją tam, kad „šalis būtų išvaduota“ nuo Bidzinos Ivanišvilio „Sakartvelo svajonės“ partijos valdymo.
Sakartvele neseniai kilo pasipiktinimas dėl premjero Iraklio Garibašvilio pasakytos frazės, kad M. Saakašvilis „turi teisę į savižudybę“ ir kad valdžia buvo priversta jį suimti, nes jis atsisakė pasitraukti iš politikos.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reiškė paramą M. Saakašviliui. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, lapkričio 18 d. (TASS-ELTA). Kalėjimo ligoninės, kurioje yra buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis, gydytojai jam nualpus perkėlė jį į reanimacijos skyrių. Tai ketvirtadienį žurnalistams sakė buvusio Sakartvelo lyderio advokatas Nika Gvaramija.
„Šiuo metu jis (Saakašvilis) yra reanimacijoje. Visi gydytojai vietoje ir daro, ką gali. Be padėkos žodžių, nieko negaliu jiems pasakyti. Jie išvežė žmogų, kuris buvo tokioje (blogoje) būsenoje“, – sakė N. Gvaramija, kalėjimo ligoninėje aplankęs M. Saakašvilį.
Ketvirtadienio vakarą per susitikimą su advokatais M. Saakašvilis pargriuvo ir prarado sąmonę. Vėliau kalėjimo ligoninės gydytojas žurnalistams pranešė, kad buvusio prezidento būklė stabilizavosi, visi gyvybiniai požymiai dabar normos ribose.
Pastaruoju metu Ukrainoje gyvenęs ir šios šalies pilietybę turintis M. Saakašvilis spalio 1-ąją buvo sulaikytas Sakartvele, kai grįžo prieš pat pirmąjį savivaldos rinkimų ratą. Buvęs prezidentas iš pradžių buvo kalėjime Rustavio mieste, ten paskelbė bado streiką, nes laiko save politiniu kaliniu. Politikas, baiminantis dėl jo sveikatos, lapkričio 8 dieną buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę. Pats M. Saakašvilis ir jo advokatai buvo kategoriškai prieš tai. Lapkričio 11 dieną M. Saakašvilis paskelbė, kad baigs bado akciją, jei bus perkeltas į privačią kliniką reabilitacijai.
M. Saakašvilis išvyko iš Sakartvelo 2013 metais, po to šalyje jam buvo iškeltos keturios baudžiamosios bylos, pagal dvi iš jų politikui už akių skirta trejų ir šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Spalio 20 dieną jam buvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėto Sakartvelo sienos kirtimo. Už tai eksprezidentui gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Michailas Saakašvilis. EPA – ELTA nuotr.
Tbilisis, lapkričio 8 d. (AFP-ELTA). Kalinamas buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis po kelias savaites trunkančio bado streiko perkeltas į kalėjimo ligoninę. Kalėjimų departamentas pirmadienį pranešė, kad M. Saakašvilis perkeltas į kalinių gydymo įstaigą, „kad būtų išvengta jo sveikatos būklės pablogėjimo“. Be to, esą kyla padidėjusi rizika jo saugumui.
M. Saakašvilis po aštuonerių emigracijos metų prieš pat vietos valdžios rinkimus spalį grįžo į Sakartvelą ir buvo iš karto sulaikytas. Per savo prezidentavimą 2004-2013 metais jis vykdė provakarietišką kursą. 2018-aisiais M. Saakašvilis dėl piktnaudžiavimo valdžia už akių buvo nuteistas šešerius metus kalėti.
Ukrainos pilietybę turintis M. Saakašvilis kaltinimus vadina politiškai motyvuotais. Po savo sulaikymo spalio pradžioje jis pradėjo bado streiką.
M. Saakašvilio šalininkai pirmadienio vakarą Tbilisyje rengia demonstraciją už jo perkėlimą į civilinę ligoninę. Medikai prieš tai po M. Saakašvilio apžiūros pareiškė, kad yra „didelė komplikacijų rizika“. Jis esą turi būti skubiai gydomas „labai gerai įrengtoje klinikoje“.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Tbilisis, spalio 19 d. (AFP-ELTA). Įkalintą buvusį Sakartvelo prezidentą ir opozicijos lyderį Michailą Saakašvilį, kuris jau beveik tris savaites laikosi bado streiko, antradienį apžiūrės gydytojai, pranešė jo advokatas.
M. Saakašvilis paskelbė bado streiką, kai spalio 1 dieną grįžęs iš tremties Ukrainoje buvo įkalintas. 53-ejų metų vyras tvirtina, kad jo areštas buvo politiškai motyvuotas.
Jo gydytojas išreiškė susirūpinimą dėl galimai jo sveikatai padarytos negrįžtamos žalos.
„Antradienį popiet vyriausybės sudaryta medikų taryba ištirs jo sveikatos būklę ir nuspręs, ar jį reikia hospitalizuoti“, – AFP sakė M. Saakašvilio advokatas Dito Sadzaglišvilis.
Sakartvelo teisingumo ministras Rati Bregadzė sakė žurnalistams: „Mūsų vienintelis interesas – kad būtų gerbiamos jo teisės ir kad jo sveikata būtų stabili“.
M. Saakašvilio asmeninis gydytojas Nikolozas Kipšidzė, kuris lankė jį areštinėje, sakė, kad dėl buvusio lyderio esamo „kraujo sutrikimo bado streikas yra ypač pavojingas“.
Pagal Sakartvelo įstatymus medicininę intervenciją be paciento sutikimo leidžiama atlikti tik tuo atveju, „jei asmuo yra be sąmonės ir kyla tiesioginis pavojus jo gyvybei“, – sakė D. Sadzaglišvilis.
Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas penktadienį pranešė nutraukiąs tris savaites trukusį bado streiką, sulaukęs tokio patarimo iš savo gydytojų. Opozicionierius taip pat padėkojo rėmėjams.
A. Navalnas apie savo sprendimą pranešė po to, kai ketvirtadienį jo asmeniniai gydytojai atvirame laiške paragino Kremliaus kritiką „nedelsiant“ nutraukti bado streiką, nes priešingu atveju jiems „nebeliks ką gydyti“.
„Atsižvelgdamas į eigą ir visas aplinkybes, po truputį nutraukiu bado streiką“, – instagramo paskyroje pranešė žinomiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas.
Aleksejus Navalnas teisme. EPA – ELTA nuotr.
Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno gydytojai perspėja, kad jo sveikata sparčiai prastėja ir jam bet kurią akimirką gali sustoti širdis, todėl jie prašo leisti suteikti jam pagalbą, informuoja naujienų agentūra AFP.
Kovo 31 d. žinomiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas paskelbė bado streiką, reikalaudamas tinkamo gydymo dėl nugaros skausmų ir kojų bei rankų tirpimo.
44 metų A. Navalnas vasarį buvo nuteistas kalėti dvejus su puse metų dėl senų kaltinimų lėšų grobstymu. Jis įkalintas kolonijoje Pokrovo mieste, apie 100 km į rytus nuo Maskvos.
Jo asmeninė gydytoja Anastasija Vasiljeva su dar trimis gydytojais, įskaitant kardiologą Jaroslavą Ašichminą, prašo kolonijos pareigūnų, kad jiems būtų leista nedelsiant apžiūrėti A. Navalną.
„Mūsų pacientas gali mirti bet kurią akimirką“, – J. Ašichminas šeštadienį rašė feisbuke.
Anot gydytojo, dėl didelio kalio kiekio A. Navalnas turėtų būti paguldytas į reanimaciją stebėjimui, nes jam gali kilti aritmija, ir jis mirtų sustojus širdžiai.
Kai kalio kiekis kraujyje viršija 6,0 mmol (milimolius) litrui, pacientui reikia suteikti pagalbą kuo skubiau. Gydytojai pabrėžė, kad A. Navalno kalio kiekis kraujyje siekia 7,1 mmol litrui, todėl jį kuo greičiau reikia apžiūrėti, turint omenyje kraujo tyrimus ir neseniai įvykusį apnuodijimą.
2020 m. rugpjūtį A. Navalnas vos išgyveno pasikėsinimą į jo gyvybę panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą, o dėl to kaltintas Kremlius.
Šeštadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad tai, kaip elgiamasi su A. Navalnu, yra visiškai nesąžininga ir nepriimtina.
Be to, daugiau nei 70 pasaulyje žinomų rašytojų, menininkų, aktorių ir akademikų parašė atvirą laišką V. Putinui, reikalaudami, kad A. Navalnui būtų suteikta medicininė pagalba.
Tarp pasirašiusiųjų laišką yra rašytoja J. K. Rowling, istorikai Niallas Fergusonas ir Simonas Schama, Nobelio premijos laureatės Herta Mueller, Louise Gluck ir Svetlana Aleksijevič, aktoriai Benedictas Cumberbatchas, Judeas Law, Vanessa Redgrave ir kiti.
Aleksejus Navalnas teisme. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos kalėjimų pareigūnai grasina pradėti per prievartą maitinti kolonijoje kalintį Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, kuris nuo paskelbto bado streiko pradžios neteko 8 kg svorio.
„Matydama bado streiko rimtumą, administracija kasdien grasina pradėti prievartinį maitinimą“, – pranešė A. Navalno komanda.
Pasak komandos, A. Navalnas praėjusią savaitę skundėsi kosuliu ir karščiavimu, bet jau buvo sugrąžintas į kolonijos barakus iš jos ligoninės.
44 metų opozicionierius dabar sveria 77 kg. Prieš pradedant bado streiką jo svoris siekė 85 kg, o nuo atvykimo į koloniją vyras iš viso neteko 16 kg.
A. Navalnas, kuris pernai vos išgyveno po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, kovo pabaigoje pradėjo bado streiką, protestuodamas prieš tai, kad negauna tinkamo medicininio gydymo dėl stipraus nugaros skausmo ir kojų tirpimo.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Kalintis Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pirmadienį sakė, kad kenčia nuo stipraus kosulio ir temperatūros, bet tvirtino, kad tęs praėjusią savaitę pradėtą bado streiką, kuriuo siekia išsireikalauti tinkamo medicininio gydymo.
44 metų amžiaus A. Navalnas praėjusį trečiadienį pradėjo bado streiką, skųsdamasis, kad kalinimo įstaigos gydytojas jam skyrė tik skausmą malšinančius vaistus nuo stipraus nugaros skausmo ir kojų tirpimo.
Kitą dieną jo komandos nariai paskelbė, kad kolonijoje kalintis A. Navalnas dar prieš paskelbdamas bado streiką neteko 8 kg svorio, nes jam nuolatos trukdoma miegoti. Į koloniją atvykęs opozicionierius svėrė 93 kg.
Pirmadienį instagrame paskelbtame pranešime A. Navalnas pasiskundė naujais negalavimais.
„Cituoju oficialius šios dienos temperatūros matavimo duomenis: Navalnas. A. A., stiprus kosulys, temperatūra 38,1, – rašė jis. – P. S. aš, žinoma, tęsiu bado streiką.“
Vėliau prokremliškas dienraštis „Izvestia“ skelbė, kad A. Navalnas buvo perkeltas į medicinos skyrių stebėjimui, turėdamas „kvėpavimo problemų, ypač karščiavimo, požymių“. Dienraštis, cituodamas kalėjimo tarnybas, teigė, kad buvo atlikti visi būtini tyrimai, įskaitant koronaviruso testą.
Dviejuose prokremliškos žiniasklaidos priemonių paskelbtuose pranešimuose teigiama, kad A. Navalnas atrodo „gana normaliai“, ir pažymima, kad kali kolonijoje, kuri yra „praktiškai pavyzdinė“. A. Navalnas pirmadienį paskelbtame pranešime teigė, kad šiuose pranešimuose nėra nė žodžio tiesos. Opozicionierius rašė, kad nuo jo atvykimo į pataisos koloniją vasarį jau trečias iš 15-os jo skyriuje esančių kalinių buvo paguldytas į ligoninę dėl tuberkuliozės.
„Stebiuosi, kad čia nėra Ebolos viruso“, – šaipėsi A. Navalnas ir pridūrė, kad „štai tokia yra ideali pavyzdinė kolonija“.
Kolonijoje opozicijos politikas atlieka dvejų su pusę metų laisvės atėmimo bausmę. Pokrovo kolonija įsikūrusi už 100 km į rytus nuo Maskvos ir yra žinoma dėl griežtos disciplinos.
Kolonijoje kalintis Kremlius kritikas Aleksejus Navalnas dar prieš paskelbdamas bado streiką neteko 8 kg svorio, ketvirtadienį teigė jo komanda.
Opozicionieriaus komanda feisbuke paskelbė, kad 189 cm ūgio A. Navalnas atvykęs i pataisos koloniją svėrė 93 kg.
„Šiuo metu jis sveria 85 kg. Minus aštuoni kilogramai dar prieš bado streiką“, – tvirtino komanda.
Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų apie blogėjančią A. Navalno sveikatą. Jis skundžiasi dideliu nugaros skausmu ir kojų tirpimu. Trečiadienį opozicionierius paskelbė bado streiką, reikalaudamas suteikti jam tinkamą medicininį gydymą ir kad būtų leista jį apžiūrėti pasirinktam gydytojui.
Sąjungininkai teigia, kad A. Navalnas svorio netekimą sieja su tuo, kad jam trukdoma ir neleidžiama pakankamai miegoti.
„Jie vis dar neleidžia apsilankyti gydytojui“, – teigė komanda, pridurdama, kad A. Navalno diagnozė vis dar nėra aiški.
Komandos pranešime teigiama, kad dabar pasiūlyta gydyti A. Navalną nikotino rūgštimi. Prieš tai jis gavo tik skausmą malšinamuosius.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį paskelbė pradėjęs bado streiką, kol gaus tinkamą medicininį gydymą dėl stipraus nugaros skausmo ir kojų tirpimo.
„Paskelbiau bado streiką reikalaudamas, kad būtų laikomasi įstatymų ir kad būtų leista mane aplankyti mano pasirinktam gydytojui“, – instagrame rašė A. Navalnas bei pridūrė, kad, užuot gavęs medicininį gydymą, jis yra „kankinamas nemiga“.
A. Navalnas jau praėjusią savaitę sakė, kad trukdoma ir neleidžiama jam pakankamai miegoti.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas A. Navalnas šiuo metu atlieka dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę pataisos kolonijoje, esančioje už 100 km į rytus nuo Maskvos. Jis buvo sulaikytas netrukus po sugrįžimo į Rusiją iš Vokietijos, kur buvo gydomas po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Opozicionierius įkalintas vasarį už tai, kad neva pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, kol gydėsi Vokietijoje. Jis pats teigia, kad šiais kaltinimais siekiama nutildyti jo kritiką Kremliaus atžvilgiu.
Kairėje – azerbaidžaniečių tinklaraštininkas Mechmanas Guseinovas, dešinėje – armėnų politikas – visuomenininkas Mgeras Egijazarianas, mįslingomis aplinkybėmis neseniai miręs viename iš Jerevano kalėjimų.
Apie šį incidentą – labai mažai informacijos. Ir vis dėlto pranešimas apie vieno užtektinai garsaus armėno mirtį mirtį Jerevano kalėjime pateko į spaudą. Armėnijos valdžiai nepavyko nuslėpti, jog viename iš Jerevano kalėjimų visai neseniai mirė Mgeras Egijazarianas.
Kodėl mirtis – įtartina? Pirma, šis vyras, nepaisant jam pateiktų kaltinimų, vis tik buvo haynews.am internetinio portalo vadovas bei judėjimo „Armėnijos ereliai. Vieninga Armėnija“ vienas iš vadų. Taigi priskirtinas Armėnijos politikams arba mažų mažiausiai – visuomenės veikėjams.
Antra, apie jo mirtį – stebėtinai mažai informacijos. Ypač keista, jog dėl šio incidento tyli Europos žmogaus teisių gynėjai, dažnai keliantys triukšmą dėl žymiai mažesnių incidentų, pavyzdžiui, Azerbaidžano įkalinimo įstaigose (omenyje turimas kad ir azerbaidžaniečių blogerio Mechmano Guseinovo atvejis). Todėl norom nenorom tenka svarstyti nemaloniausius variantus – oficialusis Strasbūras tikrai neturi informacijos, mat Armėnijai pavyko nuslėpti, ar tendencingai tyli, nes nenori kritikuoti šiandieninės Armėnijos valdžios.
Kol kas težinoma, jog dėl tikriausiai finansinių aferų kaltintas M.Egijazarianas dar 2018 metų gruodžio 4 dieną buvo paskelbęs bado streiką ir, nepaisant silpnos sveikatos, badavo ilgiau nei mėnesį. Beveik 44 paras. Bet apie jo protestą nei Briuselyje, nei Strasbūre niekas neskambino pavojaus varpais, girdi, Armėnija nepaiso žmogaus teisių, kankina kalinius ar net specialiai siekia numarinti neįtinkančius oponentus. Tik 2019 metų sausio 17-ąją dieną M.Egijazarianas liovėsi badavęs. Maždaug praėjus dešimčiai parų po badavimo jo sveikata akivaizdžiai pablogėjo, ir jis numirė viename iš Jerevano kalėjimų.
Pabrėžtina
ir tai, kad iki šiol nėra tiksliai žinoma, kada apsauga pastebėjo kalinį rimtai
negaluojant ir kada suskubo į kamerą atvykti medikai. Ar dėl šios nelaimės pradėtas
rimtas ikiteisminis tyrimas, – taip pat nėra tikslių žinių.
Šis nelaimingas nutikimas Jerevano kalėjime – akivaizdus pavyzdys, kaip Europa vadovaujasi dvigubais standartais. Palyginkime: vienoje iš Azerbaidžano įkalinimo įstaigų trumputį bado streiką paskelbė tinklaraštininkas M.Guseinovas, nuteistas už tai, jog šmeižė policijos vadovus. Europos žmogaus teisių gynėjai nedelsiant puola skelbti dešimtis piktų pareiškimų bei rezoliucijų. Oficialusis Baku kaltinamas visomis įmanomomis nuodėmėmis. Nepaisant aplinkybės, jog azerbaidžaniečių tinkalarštininkas – sveikas ir gyvas. Tačiau kai armėnų visuomenininkas – tinklaraštininkas badauja ilgiau nei mėnesį Jerevano kalėjime ir ten galų gale iškeliauja Anapilin, – mirtina tyla.
Gal apie armėno M.Egijazariano mirtį ką nors žino Jerevane reziduojantys Lietuvos diplomatai?
Suimtai Ukrainos parlamentarei Nadijai Savčenko gali grėsti 15 metų kalėjimo arba net įkalinimas iki gyvos galvos, jei ji bus pripažinta kalta dėl itin rimtų kaltinimų, įskaitant ir planus surengti teroristinį išpuolį šalies parlamente.
Penktadienį Kijeve vykusiame teisme prokuroras teigė, kad pripažinus N. Savčenko kalta, ji gali būti įkalinta iki gyvos galvos. Tame pačiame posėdyje kaltinamoji, kadaise laikyta didvyre ir pasipriešinimo Rusijai simboliu, paskelbė bado streiką.
Ketvirtadienį Ukrainos Aukščiausios Rados deputatai balsavo, kad iš N. Savčenko būtų atimta parlamentinė neliečiamybė ir ji būtų suimta. Netrukus po to moterį sulaikė nacionalinės saugumo pajėgos.
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos institucijos apkaltino 36 metų buvusią karo belaisvę N. Savčenko planavus surengti Kijeve „didelio masto teroristinį išpuolį“. Parlamente kalbėjęs generalinis prokuroras Jurijus Lucenka parodė deputatams 30 minučių trukmės vaizdo įrašą, kuriame moteris, atrodanti kaip N. Savčenko, kalbėjo apie planus atakuoti parlamentą.
„Aš pati tikrai galėsiu paleisti šešias granatas“, – sakė vaizdo įraše kalbėjusi moteris.
Penktadienį vykusiame teismo posėdyje N. Savčenko teigė, kad byla prieš ją yra „politiškai motyvuota“, ir pridūrė, kad apie metus laiko buvo stebima.
N. Savčenko kadaise buvo žinomiausia konflikto tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje belaisvė. 2014 metais ji pateko į nelaisvę ir buvo išvežta į Rusiją, o į Ukrainą sugrįžo kaip nacionalinė didvyrė. Vėliau moteris tapo Ukrainos parlamento nare. Tačiau vėliau užgeso jos politinė žvaigždė.
Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo bado streiką, protestuodamas prieš jo suėmimą bei kaltinimus Rusijos remiamo perversmo rengimu.
Kijevo policija penktadienį antrą kartą šią savaitę suėmė M. Saakašvilį – po pirmojo suėmimo politikas, padedamas savo šalininkų, sugebėjo pabėgti iš specialiųjų tarnybų automobilio.
„M. Saakašvilis skelbia neterminuotą bado streiką“, – „Facebook“ tinkle rašė žurnalistas ir artimas M. Saakašvilio bičiulis Vladimiras Fedorinas.
Panašią informaciją naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine“ skelbė ir buvusio Gruzijos prezidento advokatas Ruslanas Chornoluckis, pridėjęs, kad 49-erių politikas neigia jam mestus „melagingus kaltinimus“.
Po to, kai M. Saakašvilis sugebėjo pabėgti antradienį, jis toliau rengė ir vadovavo protestams prie parlamento, reikalaudamas apkaltos prezidentui Petro Porošenkai dėl šio nesėkmingų bandymų kovoti su korupcija.
M. Saakašvilis į dėmesio centrą grįžo per Maidano įvykius 2014-aisiais, kurių metu jis rėmė prorusišką valdžią nušalinti siekusius protestuotojus. Už jo nuopelnus sukilimo metu Ukrainos prezidentas P. Porošenka atsidėkojo M. Saakašviliui paskirdamas jį Odesos regiono gubernatoriumi.
Tačiau M. Saakašvilio ir P. Porošenkos santykiai greitai pašlijo, dėl ko iš gruzino buvo atimta Ukrainos pilietybė. Nepaisant to, šių metų rugsėjį M. Saakašviliui, su savo šalininkų pagalba, pavyko sugrįžti į Ukrainą.
Ukrainos karininkė kreipėsi iš Maskvos kalėjimo į visus, kas neabejingas jos likimui.
Ukrainos kariškės Nadeždos Savčenko, kurią Rusijos teisėsauga kaltina prisidėjus prie rusų žurnalistų žūties Lugansko srityje, advokatai susitiko su ja Maskvos tardymo izoliatoriuje.
Advokatas Markas Feiginas savo twitter‘yje parašė, kad ji neketina nutraukti gruodžio viduryje paskelbto bado protesto, o jo kolega Nikolajus Polozovas išspausdino Nadeždos Savčenko rašytą laišką, adresuotą „visiems, kas neabejingas jos likimui“.
Šių metų birželio 1-ąją dieną Seimo Baltijos Asamblėjos salėje buvo surengtas apvalusis stalas “Terorizmo problemos NVS šalyse”. Apvaliojo stalo organizatotriai – LR Seimo parlamentinė grupė “Už demokratinę Baltarusiją” ir Piliečių gynybos paramos fonas (Vilnius).
Įžanginį žodį tarė LR Seimo parlamentinės grupės “Už demokratinę Baltarusiją” vicepirmininkas Saulius Pečeliūnas ir Piliečių gynybos paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis.
Diskusijų metu pranešimus perskaitė Žmogaus teisių instituto direktorius Valentinas Gefteris (Rusija), Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas, Baltarusijos Liaudies Respublikos Tarybos narys Fiodoras Niunka (Baltarusija) ir Černigovo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Aleksiejus Tarasovas (Ukraina).
Šiandien skelbiame Černigovo žmogaus teisių komiteto pirmininko iš Ukrainos Aleksiejaus TARASOVO pranešimą “Žmogaus teisių paisymas kovojant su terorizmu Ukrainoje”.
