Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tvirtins siūlymus Rinkimų kodekso pakeitimus ir perduos juos Seimui.
Komisijos nariai kartu su parlamentarais diskutavo apie galimu teisinės bazės pokyčius pasibaigus pastariesiems savivaldos rinkimams. Jų metu netrūko teisinių nesusipratimų, kai dalis politikų buvo išbraukti iš rinkimų dėl netinkamai užpildytų pareiškinių dokumentų ar klaidingų fotografijų. Taip pat nesklandumų kilo su Anykščių ir Visagino savivaldybių kandidatais Kęstučiu Tubiu bei Dalia Štraupaite, kai šie buvo pašalinti iš rinkimų, jau patekę į antrąjį turą, o vėliau, teismo sprendimu, grąžinti į rinkiminę kovą.
Susitikimo su Seimo nariais metu, VRK nariai užsiminė apie keletą galimų Rinkimų kodekso pataisų – pavyzdžiui, svarstyta keisti pareiškinių dokumentų pateikimo tvarką ir terminus. Taip pat siūlyta grįžti prie ankstesnės praktikos, kai VRK sprendimus kandidatai galėjo teismui apskųsti per 3 dienas, o teismai savo darbą privalėjo atlikti per 48 valandas.
„Rinkimų praktika rodo, jeigu įmanoma, labai gelbėtų rinkimų proceso grįžimas prie ankstesnių terminų“, – susitikimo su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nariais sakė VRK narys Maksimas Reznikovas.
ELTA primena, kad savivaldos rinkimų metu VRK sulaukė nemažai kritikos dėl kilusio teisinio chaoso ir nevienareikšmiškų sprendimų. Po nesusipratimų iš pareigų atsistatydino VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė. Ji tikino apie pasitraukimą iš užimamų pareigų galvojusi dar iki rinkimų pradžios, o tokio sprendimo priežastys, pasak jos, buvo asmeninės – ne prezidento, Seimo pirmininkės ar kitų politikų išsakytos pastabos dėl VRK darbo.
Visgi, nesklandumai tęsiasi ir VRK rinkimų sezono dar nebaigė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) patenkinus Visagine kandidatavusios ir rinkimus pralaimėjusios Dalios Štraupaitės kreipimąsi, savivaldybėje bus rengiamas naujas mero rinkimų turas.
Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienį už savivaldybių tarybas ir merus senjorai ir neįgalieji dar gali balsuoti namuose.
Tai bus paskutinė balsavimo namuose diena. Kaip informuoja Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), iš viso balsavimo namuose teisę turi daugiau kaip 571 tūkst. rinkėjų.
Apie 100 tūkstančių išreiškė pageidavimą balsuoti namuose.
Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės. Kaip ir anksčiau, taip ir šių rinkimų metu, balsuoti namuose gali rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Per tris išankstinio balsavimo dienas iš viso balsavo daugiau kaip 137 tūkstančiai rinkėjų. VRK duomenimis, tai yra beveik 5,7 procento nuo bendro visų Lietuvoje balsuojančių rinkėjų skaičiaus. Raginimas balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Aktyviausi buvo Neringos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Jų balsavimo aktyvumas pasiekė beveik 29 proc. Aktyviai balsuojama ir Lazdijų rajone, čia balsuoti atvyko 13,3 proc. rinkėjų. Nedaug atsilieka Birštonas (12,6 proc.), Ignalinos rajonas (12,1 proc.).
Pasyviausi per išankstinį balsavimą buvo Kauno rajono (2,4 proc.), Panevėžio rajono (2,8 proc.), Vilniaus rajono (3 proc.) rinkėjai.
Pagrindinę rinkimų dieną – kovo 5-ąją – rinkėjai savo pilietinę valią išreikšti kviečiami į savo rinkimų apylinkes.
Dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose VRK registravo 13 tūkst.797 kandidatus. 433 iš jų sieks tapti savivaldybių merais.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis teigia, kad šalies vadovas palankiai vertina ketvirtadienį priimtas Konstitucijos pataisas, kuriomis leidžiama į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų. Anot jo, tai simbolinis gestas, parodantis pasitikėjimą Lietuvos jaunimu.
„Prezidentas visą laiką šią iniciatyvą palaikė ir džiaugiasi, jog ji šiandien yra priimta Seime. Prezidento nuomone, yra svarbu, kai prašome jaunimo būti labiau atsakingiems, reikia suteikti jiems ir daugiau galimybių. Tai šiuo atveju šis gal ir simbolinis gestas, leidžiantis tikrai labai jauniems žmonėms kandidatuoti į Seimo rinkimus, yra kartu ir simbolinis gestas parodant, jog Lietuva pasitiki jaunimu“, – prie Prezidentūros kalbėjo P. Mačiulis.
Vaikai Gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas priėmė Konstitucijos pataisą, leisiančią į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų.
Tikimasi, kad Konstitucijos pataisos priėmimas paskatins jaunimą aktyviau dalyvauti rinkimuose ir balsuoti.
Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtinta, kad į Seimo narius gali kandidatuoti asmuo, sulaukęs 25 metų.
Pagal galiojančius teisės aktus kandidatuoti į Europos Parlamentą gali asmenys, sulaukę 21 metų amžiaus, į savivaldybės tarybą – asmuo, sulaukęs 18 metų.
Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Seime numatomas antras – lemiamas – balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, leisiančios į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų.
Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtinta, kad į Seimo narius gali kandidatuoti asmuo, sulaukęs 25 metų.
Pagal siūlomą Konstitucijos pataisų projektą, „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“
Tikimasi, kad Konstitucijos pataisos priėmimas paskatins jaunimą aktyviau dalyvauti rinkimuose ir balsuoti.
Pagal galiojančius teisės aktus kandidatuoti į Europos Parlamentą gali asmenys, sulaukę 21 metų amžiaus, į savivaldybės tarybą – asmuo, sulaukęs 18 metų.
Pernai rugsėjo 23 d. Seimas po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuria numatoma leisti Seimo nariais rinkti asmenis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.
Nenorėjau rašyti šių eilučių, tikrai nenorėjau. Išporvokavo. Išprovokavo vakaryščiai TV reportažai dėl 346 000 piliečių parašų. Ne tiek savarbu dėl ko jie. Svarbu, kaip į juos sureaguota. Iš karto prispažįstu, kad esu tradicinės orientacijos, bet nesu homofobas. Nors gal kai kuriems amoraliai besielgiantiems ir esu. Viskas priklauso nuo požiūrio. Netoleruoju melo ir apgaulės bei arogantiškų narcizų. Kaip gali būti tolerantiškas tokiam elgesiui, kai grasinimas nužudyti lenkų tautybės Lietuvos pilietį Voldemarą Tomaševskį, ką viešai padarė tūlas Arūnas Valinskas. Bet, pasirodo, jiems galima. O mane gali apšaukti homofobu, kad juos kritikuoju.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tačiau labiausiai mane sujaudino ir net supykdė etatinio žiniasklaidos Konstitucijos aiškintojo pono Vytauto Sinkevičiaus vakarykštis komentaras TV. Jis iš aukšto tarė: …kelių šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių parašus galima išmesti į šiukšlių dėžę… Ir taip viešai kalba buvęs Konstitucinio teismo teisėjas. Kaip su tokiu savo tautiečių vertinimu išvis galima buvo būti KT. Žinote, kad galima. Nes ten moralė – ne jų pasaulio dimensija. Jie ją sutrypė, kai 2001 metais sau pasikėlė algas, kurios buvo sumažintos dar premjero G.Vagnoriaus siekiant sušvelninti 1998 m. Rusijos krizės pasekmes. Nuo tada moraliniai kriterijei šiai insititucijai sunkiai suvokiami. Politikų paskendusių tarpusavio intrigose dėka Konstitucinis teismas pats peržengė jam nubrėžtas LR Konstitucijos ribas, pradėjo ją ignoruoti bei savaip traktuoti ir net perrašinėti. Be to, ten gimė ir sunkiai sveiku protu suvokiama samprata – Konstitucijos dvasios. Kad nemažos dalies teisininkų požiūris į mus, plebėjus, yra niekinantis, manau, mažai ką stebina. Ponas V.Sinkevičius pasakydamas, kad piliečių parašai verti tik šiukšliadėžės, praktiškai išreiškė aiškią nuomonę, kur yra vieta tuos parašus padėjusių. Štai tokiems dalykams tikrai esu homofobiškas.
Tarp kitko, nemokamas patarimas mūsų žiniasklaidos atstovams. Būkite truputį gudresni ir nebekvieskite į savo, ypač žinių laidas, vis tų pačių komentatorių. Mes, jūsų žiūrovai iš anksto žinome, ką tas etatinis kalbėtojas pasakys. Pakalbinkite ir kitus, kad ir Konstitucinio teismo buvusius teisėjus, pavyzdžiui, Egidijų Šileikį, Augustiną Normantą ir kitus.
Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dėl piliečių peticijos. Negalima taip atsainiai ją atmesti kaip niekinę. Ją vertinti demokratinėje valstybėje privalome ne tik formaliais teisiniais aspektais. Tai didelės dalies valstybės piliečių pozicija ir visų pirma ją reikia gerbti. Manau, kad Seimas pirmiausia turi ne išsakinėti išankstines nuostatas, kad tai šiukšlės. Seimas privalo: 1) Priėmęs tuos parašus sudaryti atskirą arba pavesti Etikos ir procedūrų komisijai, kuri 2) Objektyviai išnagrinėtų priežastis, kodėl tokia peticija išvis gimė 3) Tai paskelbtų viešai, o dar geriau, kad organizuotų diskusiją, kur abi pusės po lygiai galėtų pateikti savus argumentus. Svarbiausia sąlyga, kaip laimėjus rinkimus žadėjo premjerė, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Lansbergis, o jiems pritarė ponios Viktorija Čmilytė-Nelsien ir Aušrinė Armonaitė, kad Seimas elgtųsi pagarbiai su valstybės piliečiais, sugebėtų išklausyti visas puses ir gerbti nuomonių įvairovę. Net jei nebus patenkintas piliečių prašymas, tai turi būti padaryta kantriai ir solidžiai viską viešai paaiškinant.
O gerbiamam pirmininkui Tomui Vytautui Raskevičiui – irgi nemokamas patarimas. Jūsų niekas neskriaudžia dėl jūsų lytinės orientacijos. Kaip norite, taip gyvenkite. Tai jūsų asmeninis gyvenimas. Bet nepamirškite, jog jūs, būdamas Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininku, atstovaujate ne tik savo homoseksualų bendruomenės teises, bet mūsų visų. Ir būkite malonus, gerbkite ir mūsų jausmus. Man Seimas – tai mūsų kovos už Nepriklausomybę simbolis. Ten mes buvome 1990 m.kovo 11 ir 1991 m. sausio 13. Mes jį buvome pasiruošę apginti savo gyvybės kaina. Tai būkite mandagesnis savo pasisakymuose ir savo dabartiniame darbe pastoviai neviešinkite, kartais keistomis išraiškos formomis, savo intymaus asmeninio gyvenimo. Juk mes to nedarome. Norėdami, kad mus gerbtų ir toleruotų. Pirmiausia privalome taip elgtis patys. Nestumkite „buldozeriu“ partnerystės įstatymo. Patikėkite, pralošite. Geriau ir naudingiau neskubant, organizuoti geranoriškas diskusijas, leidžiant pasisakyti visoms suintresuotoms pusėms. Be to, manau, kad jūsų komitetas negali nusišalinti nuo man baisaus skaičiaus, kai apie 600 000 Lietuvos piliečių gyvena skurde. Kas tai – ne žmogaus teisių pažeidimas? Arba darbas net ne už pilną mininamlią algą. O kiek Lietuvoje kainuoja teisingumas? Problemų su žmogaus teisėmis plačiają prasme valstybėje apstu. Todėl negalima spręsti tik daliai visuomenės aktualių problemų, paverčiant jas esminėmis.
Grimasos. Slaptai.lt nuotr.
Tik prieš kelias diena paskelbta visuomenės nuomonės apklausa. Tai jūsų nuomonei pritaria tik 8% apklaustųjų. O nuosaikesniam teisinių probelmų sureguliavimui gyvenančių ir vedančių bendrą namų ūkį net 42 %. Tai apie kokią homofobiją kalbame. Gal nereikia įsikibti tik į vieną variantą. Manau, naudingiausias kelias, tai kompromisų kelias.
Visiškai nesuprantamas ir Laisvės partijos teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos per LRT radiją išsakyti ketinimai, kad ji lyg tai ruošia pataisas, kai netinkamai pasakytas ar parašytas žodis homoseksualų atžvilgiu bus traktuojamas kaip kriminalinis nusikaltimas. Pasirodo, narkotikų prekybą – dekriminalizuosime, o už netyčia išsprūdusį žodį – sodinsime. Gal į tą naują kalėjimą, kurį jūs ruošiatės pastatyti?
Vaivorykštės spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gaila, bet dar tik 100 dienų veikiančiame Seime jau visa tirada patyčių savo rinkėjų atžvilgiu iš jo plūstančių. Net nesmagu rašyti apie mano Universiteto buvusio rektoriaus Artūro Žukausko akibrokštą. Jis arogantiškai nusprendžia, ką jis leis dalyvauti Švietimo komiteto posėdyje, o ką ne. Mat jam kai kurie žmones … žviegia… ir jis žviegiančių neįleis. Įdomu, kaip ponas profesorius ruošiasi iš anksto nustatyti, kurie „žviegia“, o kurie tik „kriuksi“. Manau, tokiais viešais pasisakymais atsiskleidžia mūsų politinio elito atstovų susireikšminimas ir prasčiokiškas elgesys. Tačiau po tuo slypi ir kai kas giliau. Štai aš koks galingas viršininkas, o kas jūs man – prastuomenė. Ar ne iš čia ir gimė nebesuvaldoma patyčių kultūra. Ir jeigu tai vertinsime atsainiai, ji dar labiau subujos, kol taps gyvenimo norma. Baisoka būtų gyventi tokioje visuomenėje. Net iškilų dvasinką Toliatą užsipulė už jo nuomonę. Tai ką – jau gyvename vienos tiesos ir vienos nuomonės karalystėje, o dar rusus ir baltarusius mokome. Gal ir patiems laikas susiimti ir susimastyti, į kokius klystkelius nuėjome…
Mūsų beliko tik 2,8 milijono. Gyvename labai Gražioje savo Tėvynėje. Kas gi mums atsitiko, kad per 31 atkurtos Nepriklausomos valstybės metus sugebėjome taip susvetimėti, taip susipriešinti. Nebegirdime vienas kito. Brukame tik savo tiesas. Nepamirškime – mes šioje Žemėje tik svečiai. Tai gal neeikvokime, mums suteiktos galimybės pasidžiaugti Gyvenimo pilnatve, mus iš vidaus naikinatiems pykčiams ir vaidams. Sustokime ir susimastykime, o gal vis tik naudingiau pabandyti tartis.
Daktaras Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo narys, komiteto pirmininkas, LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės Prezidentas
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Senatoriai penktadienį, ketvirtąją Donaldo Trumpo apkaltos teismo dieną, išklausė kadenciją baigusio prezidento advokatų bei kaltintojų argumentus.
Demokratai koncentravosi į klausimą, ar D. Trumpo nepagrįsti teiginiai dėl rinkimų pažeidimų jo sekėjus pavertė radikalais, respublikonai savo ruožtu kvestionavo apkaltą. Pasak pastarųjų, tai – „politinio šou teismas“, surengtas siekiant diskredituoti D. Trumpą.
Atstovai iš abiejų pusių iškėlė klausimą apie tai, ar D. Trumpas ėmėsi veiksmų, kad sustabdytų smurtą.
„Šis klausimas keliamas vis iš naujo todėl, kad atsakymas į jį yra – „nesiėmė nieko“, – teigė kaltintoja Stacey Plaskett.
Ketvirtoji apkaltos teismo diena baigėsi klausimų ir atsakymų sesija. Senatas dar kartą susiburs šeštadienio rytą, tikimasi, kad tada ir bus surengtas balsavimas dėl D. Trumpo nuteisimo, remiantis „smurto kurstymo“ kaltinimu.
Manoma, kad nuteisimą palaikys demokratai, o respublikonai balsuodami pasisakys prieš apkaltą. Tam, kad apkalta būtų įvykdyta ir D. Trumpui būtų užginta dar kartą kandidatuoti JAV prezidento rinkimuose, reikia dviejų trečdalių senatorių balsų. Nors nemažai nuosaikių respublikonų parodė norą nuteisti D. Trumpą, galimybių, kad apkalta bus įgyvendinta, yra nedaug.
JAV generalinis prokuroras Billas Barras. EPA – ELTA nuotr.
JAV generalinis prokuroras Billas Barras atmetė respublikonų teiginius, esą per prezidento rinkimus buvo reikšmingai sukčiaujama, taip padidindamas spaudimą Donaldui Trumpui pripažinti akivaizdžią Joe Bideno pergalę.
„Iki šiol nepamatėme sukčiavimo tokiu mastu, kuris galėtų paveikti rinkimų baigtį“, – interviu „Associated Press“ sakė B. Barras.
B. Barro komentarai patvirtina Krašto saugumo departamento, JAV žvalgybininkų ir nepriklausomų rinkimų stebėtojų išvadas, kad, vyriausybės pareigūnų žodžiais, šie rinkimai buvo „saugiausi Amerikos istorijoje“.
Antradienį tviteryje D. Trumpas pabrėžė neva liudytojų parodymus Mičigane, kur jau patvirtinta J. Bideno pergalė, ir dar vieną respublikonų organizuotą renginį Virdžinijoje.
„Žmonės ateina [duoti parodymų] kaip niekad anksčiau. Didelis vilkikas, vežantis šimtus tūkstančių suklastotų (netikrų) rinkimų biuletenių į balsavimo centrą? Siaubinga – apsaugokime Ameriką“, – rašė jis.
Nors D. Trumpo advokatai yra pateikę keliasdešimt ieškinių, beveik visi jie buvo atmesti teismų kaip neturintys jokios pagrindo.
Didžiuojuosi esąs lietuvis. Vytauto Visocko nuotr.
Taigi dar kartelį apie mus pačius, lietuvius (nors šia tema jau ir nemažai kalbėta) – dauguma mūsų neturime elementarios savivertės, nesuprasdami, nesuvokdami, kokie unikalūs, išsilavinę šiaip jau esame.
Lietuvos partizanai. Slaptai.lt nuotr.
Ar ne dėl tos prarastos, o, galbūt, ir niekada neturėtos savivertės, aklai mėgdžiojame „vakarus”, bandydami tuos „vakarus” persitempti į Lietuvą, daryti viską taip, kaip anie daro – bandydami net ir susitapatinti su jais, būti jais – bet tik ne lietuviu! Ar ne dėl tos priežasties (savivertės stokos) renkame į Seimą niekam tikusius – prastesnius už daugumą mūsų, vien dėl to, kad jie yra triukšmingesni, „geriau susisukę” – buvo gudresni prasimušti ten.
Mes dažnai klaidingai žmogaus pasyvią agresiją priimame, kaip kokį jo vidinį stiprumą, kaip tvirtą jo asmenybę, kaip sugebėjimą vadovauti, būti lyderiu, nors ten tik primityvi – paprasta akimi įžiūrima – agresija. Svarbu suprasti, kad pasyviai agresyviam žmogui svarbus tik laimėjimas arba pralaimėjimas – jie tik taip mato pasaulį.
Mes nesugebame, nemokame išgirsti tylius, bet itin protingus intelektualus – neretais atvejais perspėjančius mus apie artėjančias arba jau esamas bėdas, nelaimes. Kalbant apie tokius protinguolius iš karto mintyse iškyla puiki profesoriaus Vytauto Radžvilo asmenybė.
Moteris (feministes) – vos ne kiekvieną dieną spaudoje ar facebook’e belinčiuojančias vyrišką giminę (dabar tai itin madinga!) – aklai priimame kaip savo globėjas, bičiules, vyresnes seseris, jau moteriškos giminės lyderes, kovotojas už moterų teises, kaip pavyzdžius – kokia turi būti moteris.
O dažniausiai tame – tiktai kokios tai konkrečios – jau tos moters patirtos, išgyventos asmeninės nuoskaudos ir iš to išplaukusi kokia tai beveik neapykanta vyriškai giminei. Prisiminkime – dvi skirtingos lytys, du skirtingi poliai niekada nebūna priešingi vienas kitam. Taigi, tai tik dirbtinai sukurptos visuomenėje priešingybės.
Gedimino stulpai. Vytauto Visocko nuotr.Motociklininkai su trispalvėmis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors – ačiū dievui – dauguma moterų – žino, kas svarbiausia moteriai ir kokia ji turi ar gali būti. Tiksliau – gali, nes niekas neturi, neprivalo „būti” tuo, kuo ji / jis nėra.
Pamąstykime!
Gal ir daugiau būtų norinčių TIKRAI dirbti Lietuvai, jei egzistuotų ne tik ta, tikroji atsakomybė už savo Tėvynę, bet ir ta, čia jau daug kartų mano minėta – vidinė savivertė, tas pasididžiavimas savimi, savąja tauta.
Lietuviai, galbūt, net nežino, kokie jie iš esmės yra puikūs, ypač, kas liečia mūsų išsilavinimus, pasiekimus moksluose, menuose (talentinga menams tauta), supratimą apie gyvenimą (čia kiek vyresniems), siekimus pažinti pasaulį.
Bet ir tuo pačiu labai akivaizdu – mes po truputi save vis labiau lenkiame prie žemės, mažiname save – mažiname iki kažkokios tai nepakančios vienas kitam, išsidraikiusios, susipriešinusios tautos, o naujai iškilę liberalai – jų tos „burbulo” partijos, kaip ir ta „Laisvės” partija – tik įmeta degtuką į jau rusenančią lavą, mat jiems naudinga – kuo mažiau vienybės, kuo mažiau tikrojo patriotizmo Lietuvai, tuo jiems jau lengviau siekti savųjų tikslų – Lietuvai visai nenaudingų tikslų.
Raginimas balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį tęsis keturias dienas trunkantis išankstinis balsavimas Seimo rinkimų antrajame ture.
Savo valią dėl naujojo Seimo sudėties ketvirtadienį ir penktadienį galima pareikšti ir specialiuosiuose punktuose: ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariniuose vienetuose ir bausmių atlikimo vietose.
Rinkėjams, norintiems balsuoti visose išankstinio balsavimo vietose, jokia papildoma registracija nereikalinga, tereikia su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę ir turėti asmeninį rašiklį.
Visose išankstinio balsavimo vietose gali balsuoti rinkėjai, nepriklausomai nuo jų deklaruotos gyvenamosios vietos. Išankstinio balsavimo vietose, skirtose tik saviizoliacijoje esantiems rinkėjams, gali balsuoti išimtinai tik saviizoliacijoje esantys rinkėjai (išskyrus rinkėjus, kuriems diagnozuota COVID-19 liga (koronavirusinė infekcija).
Spalio 23 ir 24 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Komisijos aplankys rinkėjus, sulaukusius 70 ir daugiau metų, dėl ligos nedarbingus žmones, neįgaliuosius, juos slaugančius asmenis ir rinkėjus, esančius saviizoliacijoje dėl COVID-19.
Pagrindinę pakartotinio balsavimo dieną – spalio 25-ąją rinkėjai savo pilietinę valią galės išreikšti savo rinkimų apylinkėse. Jos darbą pradės 7 val. ryto ir balsavimą organizuos iki 20 val. vakaro.
Per antrąjį rinkimų turą rinkėjai turės užbaigti formuoti naujos sudėties Seimą. Savo Seimo narį rinks 68 vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjai.
Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išankstiniame balsavime jau dalyvavo 10,1 proc. rinkėjų, t. y. 243 tūkst. 520 rinkimų teisę turinčių piliečių.
Daugiausiai rinkėjų išankstiniame balsavime sulaukta Nalšios pietinėje apygardoje. Čia balsavo 16,20 proc. rinkėjų.
Mažiausiai balsuojančių sulaukta Panerių-Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardose. Atitinkamai – 4,28 proc. ir 4,60 proc.
Šeštadienį balsuoti namuose gali vyresni nei 70 metų asmenys bei neįgalieji ir neįgaliuosius globojantys asmenys.
Seimo rinkimai Lietuvoje vyks sekmadienį. 7 val. ryto rinkimų apylinkės atvers duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.
Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose galės pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Lyginant su 2016 m. rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 55 tūkstančiais.
Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai, iš jų 1 tūkstantis 170 vyrų ir 584 moterys. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.
JAV Senato lyderis Mitchas McConnellas. EPA – ELTA nuotr.
JAV Senato lyderis Mitchas McConnellas ketvirtadienį patikino, kad lapkričio 3 dienos prezidento rinkimų rezultatai bus įgyvendinti tvarkingai, praėjus dienai po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė garantuoti, kad pralaimėjimo atveju taikiai perduos valdžią.
„Lapkričio 3 dienos rinkimų nugalėtojas bus inauguruotas sausio 20 dieną, – tviteryje paskelbtame pranešime sakė M. McConnellas, tiesiogiai nepaminėdamas D. Trumpo pareiškimo. – Bus įgyvendintas tvarkingas valdžios perdavimas – toks pat, kaip kas ketverius metus nuo 1792 metų.“
Prezidentas trečiadienį sukėlė pasipiktinimą dėl savo pareiškimo, kad galimai nepriims rinkimų rezultatų ir teisėtais nelaikys paštu siunčiamų balsalapių.
„Na, turėsime pažiūrėti, kas įvyks, – Baltuosiuose rūmuose vykusios spaudos konferencijos metu paklaustas, ar įsipareigotų taikiai perduoti valdžią, jei nebūtų perrinktas antrai kadencijai, sakė D. Trumpas. – Žinote, kad jau kurį laiką skundžiuosi dėl balsalapių, balsalapiai yra katastrofa.“
Tokie prezidento komentarai netrukus sulaukė kritikos iš abiejų šalies politinių partijų. Respublikonų senatorius Mittas Romney‘is tviteryje parašė: „Demokratijai itin svarbus principas yra taikus valdžios perdavimas, jei to nėra, turime Baltarusiją.“
Savo ruožtu Senate aukščiausią poziciją užimantis Demokratų partijos senatorius Chuckas Schumeris pareiškė: „Prezidente Trumpai, jūs nesate diktatorius ir Amerika jums neleis būtent tokiu tapti.“
Naujausiuose savo rinkimų kampanijos renginiuose išsakytose kalbose D. Trumpas keletą kartų pakartojo, kad rinkimų rezultatus galimai suklastos demokratai, pasinaudodami padidėjusiu nuotolinio balsavimo mastu dėl COVID-19 pandemijos.
„Balsalapiai yra nekontroliuojami, – sakė D. Trumpas. – Atsikratykite balsalapių ir turėsite labai taikų – tiesą sakant, perdavimo nebus. Bus pratęsimas.“
Kompiuteris. Slaptai.lt nuotr.
Seimo nariai neprieštarauja siūlymui įteisinti internetinį balsavimą Seimo rinkimuose, tačiau mano, kad toks balsavimo būdas galėtų būti taikomas tik kitiems, po ketverių metų, 2024 metais vyksiantiems rinkimams.
Tokia Seimo narių pozicija paaiškėjo antradienį Seimo nariui „socialdarbiečiui“ Juozui Bernatoniui pateikus Seimo rinkimų įstatymo pataisas dėl internetinio balsavimo.
„Matau perspektyvą internetinio balsavimo Lietuvoje“, – vardindamas tokio balsavimo privalumus sakė J. Bernatonis. Pasak jo, pateikta iniciatyva nekeičia rinkimų sistemos, nekeičia kandidatų registravimo tvarkos, nekeičia agitacijos taisyklių. Politiko teigimu, tai būtų papildomas balsavimo būdas. Pasak J. Bernatonio, tuo galėtų pasinaudoti, pavyzdžiui, didelės rizikos sveikatai žmonių grupė. Taip pat jeigu prireiktų antrojo balsavimo turo, politiko nuomone, tai taptų svarbia priemone Seimui išrinkti.
Remiantis Estijos pavyzdžiu, J. Bernatonis prognozavo, kad pasinaudoti balsavimu internetu pageidautų apie 20 proc. rinkėjų.
Opozicijoje dirbantys konservatoriai ir liberalai kalbėjo ne tik apie internetinio balsavimo rizikas, bet ir apie terminus, kurie neleis tokios sistemos įdiegti jau rudenį.
Pasak Seimo nario Simono Gentvilo, liberalai nuosekliai pasisako už internetinio balsavimo įvedimą. Tačiau tokios sistemos įvedimas šiems rinkimams, jo nuomone, būtų neįmanomas, pavyzdžiui, dėl viešųjų pirkimų procedūrų.
„Sakome „už“, bet registruosime pasiūlymą, kad toks balsavimas būtų galimas tik nuo kitų rinkimų“, – sakė S. Gentvilas.
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma nesupranta, kaip galima teikti tokį esminį rinkimų sistemos pakeitimo siūlymą likus mažiau nei pusei metų iki rinkimų.
„Esame priėmę bendrą nuostatą, kad tokie keitimai likus mažiau nei pusei metų iki rinkimų negalimi. (…) Per trumpą laiką saugių patikimų sistemų nesukursi“, – mano jis.
Ar galima per tokį trumpą laiką techniškai ir saugiau tai įgyvendinti, suabejojo ir konservatorius Edmundas Pupinis.
Antradienį Seimo rinkimų įstatymo pataisos sulaukė pritarimo po pateikimo. Už jas balsavo 69 Seimo nariai, 15 buvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. Po svarstymo komitetuose Seimo rinkimų įstatymo pataisos į plenarinių posėdžių salę sugrįš birželio 30 d.
Jei Seimas pritartų, balsuoti internetu būtų galima nuo paskutinio antradienio iki rinkimų dienos 9 valandos iki paskutinio ketvirtadienio iki rinkimų dienos 22 valandos. Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Visi balsavimo elektroniniame biuletenyje veiksmai būtų vykdomi tik rinkėjo balsavimo įrenginyje, informacija apie rinkėjo atliktus veiksmus balsuojant elektroniniame biuletenyje rinkėjo balsavimo įrenginyje neturėtų būti išsaugoma ar perduodama į internetą.
Projektas numato, kad duomenys apie rinkėjo balsavimą internetu turi būti prieinami Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkėjo apygardos ir apylinkių rinkimų komisijų nariams bei rinkėjui apie save.
Seimo rinkimų įstatymo pataisos numato, kad elektroninių biuletenių grupės būtų perkeliamos į dešifravimo įrenginį. Pagal projektą, į dešifravimo įrenginį perkeliami biuleteniai negali turėti identifikavimo su rinkėjų tapatybe ar jų elektroninio balsavimo paketais ryšį nustatančių elementų. Tik po to, kai biuletenių grupės perkeltos į dešifravimo įrenginį, iš saugyklos būtų paimamas dešifravimo raktas ir pradedamas elektroninių biuletenių dešifravimas.
Dešifruoti elektroniniai biuleteniai iš dešifravimo įrenginio būtų perkeliami į elektroninių biuletenių skaičiavimo įrenginį.
Įstatymo pataisos numato, kad VRK privalo pasirūpinti, kad niekam nebūtų atskleidžiamas dešifravimo raktas, kuris kartu su elektroninės balsadėžės turiniu būtų sunaikinamas naujai išrinktam Seimui susirinkus į pirmąjį posėdį.
Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.
Donaldas Tuskas, Europos liaudies partijos pirmininkas ir buvęs Lenkijos premjeras, sakė nedalyvausiantis ateinančių Lenkijos prezidento rinkimų balsavime, nes skubotai patvirtintas balsavimas paštu esą prieštaraus konstitucijai ir bus nesaugus.
„Mano nuomone, turėtume nedalyvauti balsavime paštu“, – sakė jis, ir pabrėžė, kad specialiai vengia termino rinkimai.
Lenkijoje prezidento rinkimai numatyti gegužės 10 d. Dėl pandemijos įprastas balsavimas nevyks, tačiau valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) nutarė balsavimą rengti paštu. Opozicija savo ruožtu reikalauja, kad rinkimai būtų nukelti.
Įstatymas dėl visuotinio balsavimo paštu dar neįsigaliojo, manoma, kad parlamentas sprendimą priims tik gegužės 6 d.
Nors abejonių dėl balsavimo paštu teisėtumo tik daugėja, PiS partija jau pradėjo ruoštis rinkimams, tai šalyje sukėlė didelę kritikos bangą.
Tviterio paskyroje paviešintame vaizdo įraše D. Tuskas tvirtino, kad PiS suplanuotas balsavimas neatitiks teisingų, slaptų ir lygias galimybes suteikiančių rinkimų sąlygų, jo teigimu, priėmus rinkimų kodekso pakeitimus paskutinę minutę prieš balsavimą bus pažeista konstitucija.
„Jei visi nuoširdūs ir padorūs Lenkijos gyventojai tars: „Tai ne rinkimai, tad juose nedalyvausime“, PiS paskutinę minutę atsitrauks“, – sakė D. Tuskas.
Jei Lenkijos politinės jėgos susitars, teisingus rinkimus bus galima surengti jau „gana greitai“, teigė jis.
Kritikai tvirtina, kad PiS siekia kuo greičiau surengti rinkimus, nes, pasijutus ekonominėms koronaviruso krizės pasekmėms, partijos remiamo kandidato ir dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos šansai laimėti rinkimus gali gerokai nukristi.
Rusijos Valstybės Dūma ketvirtadienį pritarė prezidento Vladimiro Putino siūlomų Konstitucijos pataisų projektui. Tai buvo pirmasis iš trijų įstatymo projekto svarstymų.
Diskutavę tik mažiau nei dvi valandas, už Konstitucijos pataisas balsavo visi 432 parlamentarai. Praėjusį trečiadienį V. Putinas paskelbė apie siūlomus Konstitucijos pakeitimus, įtraukiant ir didesnės valdžios perdavimą Rusijos Valstybės Dūmai bei Valstybės Tarybos, kaip patariamosios institucijos, vaidmens įtvirtinimą.
„Tai buvo galingas vienybės ženklas“, – teigė atstovas Viačeslavas Volodinas po V. Putiną remiančios Dūmos balsavimo.
Parlamentinė komunistų frakcija, nors ir balsavo už įstatymo projektą, parengs pasiūlymų antrajam svarstymui, sakė partijos lyderis Genadijus Ziuganovas.
Antrasis svarstymas, Rusijoje priimant įstatymus dažniausiai laikomas esminiu, turėtų įvykti vasario 11 d., teigė V. Volodinas.
Dabartinė Rusijos konstitucija, galiojanti nuo 1993 m., buvo priimta tuomečio prezidento Boriso Jelcino po konstitucinės krizės, kuri kilo dėl konflikto su parlamentu, jam nepritarus prezidento galių didinimui.
Lietuvos ekonomika, atlyginimai, socialinė apsauga ir gyventojų lūkesčiai apie saugią ateitį auga jau 10 metų. Ypač gerų rezultatų pasiekė privatus sektorius, augančios investicijos, įmonių gamybos modernizacija ir naujos eksporto rinkos. Valstybinis sektorius šiek tiek atsilieka, metodai vis dar senoviški, politikos priemonių pasirinkimas ribotas, vis dar matuojamas procesas, o ne rezultatas. Dėl to gyventojų pasitikėjimas valstybe išlieka neaukštas, tačiau ir viešasis sektorius, nors šlubuodamas, pasiekia vis aukštesnių tikslų. Lietuva neabejotinai tampa gerovės šalimi ir jau gali pradėti kelti naują svarbų tikslą, ne tik rūpintis turistų ir inovacijų pritraukimu, bet ir grąžinti gyventojus.
Svarbūs signalai užsienio lietuviams
Šiemet Seimas ir Vyriausybė pasiuntė du svarbius signalus užsienyje esantiems tautiečiams. Užsienio lietuviams pagaliau atsirado atskira vienmandatė Seimo rinkimų apygarda. Dabar jau tik nuo užsienyje esančių piliečių priklausys, kiek jie bus aktyvūs rinkdami savo politikus ir prisidėdami prie kompetentingesnės vadovybės. Tai stiprus paskatinimas neatitrūkti nuo šalies aktualijų, tačiau darbas dar nėra baigtas.
Kitas labai svarbus ir būtinas darbas yra internetinio balsavimo įteisinimas bent jau užsienyje esantiems. Atsikalbinėjimai apie saugumą yra nepateisinami matant, kokią naudą galima iš to gauti. Gausi išeivių bendruomenė negali būti įkaite baimių, kurios nepakankamai pagrįstos. Reikia pradėti nuo el. balsavimo išeiviams, o tokio balsavimo sėkmė gali paskatinti diegti ir tolimesnes inovacijas.
Antras svarbus politikų darbas yra teisinės bazės bei priemonių sukūrimas pagalbai užsienyje esantiems lietuvių kilmės asmenims bei jų šeimos nariams grįžti į Lietuvą. Mūsų valstybė seka gerąja Izraelio praktika ir pradėjo kurti mechanizmą kaip paskatinti tautiečius grįžti į istorinę Tėvynę. Kol kas tai tik pradinė Grįžimo politikos stadija. Jau pavyko bandomasis projektas su Ukrainos lietuviais ir jų šeimų nariais.
Iš okupuotos Rytų Ukrainos buvo pagelbėta grįžti 150 žmonių. Toliau seka sudėtingesnis projektas padėti parvykti ir integruotis Venesuelos lietuviams ir jų šeimų nariams. Venesueliečiai, skirtingai nei ukrainiečiai, beveik nekalba lietuviškai, jie jau antros ar trečios kartos emigrantai, todėl tolimi ir kultūriškai, galbūt nebeturi giminaičių Lietuvoje, todėl jų integracija bus sunkesnis uždavinys. Kol kas grįžti į Lietuvą pageidauja 21 asmuo, bet tokių gali būti gerokai daugiau, nes prašymai dar bus renkami mažiausiai metus, o tikėtina ir dar ilgiau. Per tą laiką toliau bus tobulinami valstybiniai gebėjimai ir procedūros.
Emigruoti ar sugrįžti. Slaptai.lt nuotr.
Grįžimo politika
Pagalba krizių zonose atsidūrusiems tautiečiams yra tik dalis Grįžimo politikos, kita jau didesnė ir politiškai labai svarbi mūsų bendruomenė, kuriai reikia paramos, yra buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, disidentai, jų šeimos ir palikuonys. Lietuva vykdė jų grįžimo politiką be tinkamų įstatymų, chaotiškai, keistomis iniciatyvomis. Šis bandymas visiškai nepasiteisino, tačiau kainavo daug. Tremtiniams buvo dalinami butai, tai buvo ir kompensacija, ir integracija, ir visa politika. Viso grįžo apie 2000 žmonių, tačiau nemaža dalis tiesiog pardavė gautus butus ir išvyko atgal. Žinant, kad asmenų, kurie galėtų potencialiai grįžti į Lietuvą yra apie šimtą tūkstančių, tai 2 tūkst. grįžusių yra labai mažai.
Krizėse atsidūrę lietuviai ir tremtiniai – tai specifinės grupės, kurioms būtina išskirtinė Lietuvos valstybės pagalba ir rūpestis, tačiau užsienyje yra didelė tiesiog lietuvių kilmės bendruomenė, apie 1,5 mln. žmonių, kurių apsigyvenimas istorinėje Tėvynėje būtų didelė ir pageidautina sėkmė.
Vaikų Lietuvoje gimsta mažai ir tokią tendenciją pakeisti jokių sprendimų nėra. Net turtingiausios pasaulio šalys Norvegija, Šveicarija, Austrija, Danija nerado jokio recepto, kaip šeimas paskatinti turėti tiek vaikų, kad užtektų kartai pakeistų vyresnes kartas. Taigi vienintelis kelias užtikrinti stabilų gyventojų skaičių yra skatinti imigraciją. Lietuva yra maža ir kultūriškai labai pažeidžiama šalis, todėl vertėtų atidžiai kontroliuoti migracijos procesus, kad svetimos kultūros žmonės neimtų dominuoti. Prioritetas imigracijai galėtų būti lietuvių kilmės asmenys ir su Lietuva susiję asmenys, kurie jau turi ryšių su Lietuva. Galbūt tokie asmenys daug metų užsienyje užsiėmė lituanistine veikla, galbūt dirbo su konsulinėmis, saugumo, diplomatijos temomis, yra atstovavę Lietuvos Respublikos interesus ekonominėje, socialinėje, istorinėje, mokslinėje srityse ir t.t. Toks atvejis buvo, kai į Lietuvą atvyko vertėjas iš afganų kalbos, padėjęs Lietuvos kariams Afganistane. Lietuvoje laukiami galėtų būti ir istorinių tautinių bendrijų atstovai, be kurių indėlio Lietuva nebūtų sukurta tokia, kokia yra.
Pageidautinos imigracijos skatinimo politika nėra Lietuvos išradimas. Daug šalių atsirenka ir skatina atvykti tuos, kurie šaliai yra reikalingi. Garsiausi pavyzdžiai yra JAV „žalioji korta“, Australijos imigracijos loterija ar Izraelio grįžimo įstatymas. Lietuva turėtų ko pasimokyti ir iš artimesnių šalių, tokių kaip Estija ar Lenkija.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis švenčia pergalę – jis išsilaikė Seimo pirmininko pareigose.
Tai paaiškėjo po antradienį vakare surengto slapto balsavimo Seime. Už tai, kad V. Pranckietis būtų atleistas iš Seimo pirmininko pareigų balsavo 3 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 1 biuletenis buvo sugadintas.
Sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Beje, Statutas numato, kad Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną.
Valdantieji planavo, kad V. Pranckiečio atleidimo iš Seimo pirmininko pareigų klausimas bus įrašytas į ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Tačiau pačiam V. Pranckiečiui paprašius, balsavimas buvo surengtas antradienį nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje, kurį sušaukė Seimo valdyba.
Didžiosios Britanijos parlamentarai trečiadienį balsavo prieš „Brexitą“ be sutarties bet kokiomis aplinkybėmis, atitinkamą pataisą priėmė Bendruomenių Rūmai.
Pataisos autoriai – konservatorė Caroline Spelman ir leiboristas Jackas Dromey`is. Už ją balsavo 312 parlamento žemųjų rūmų narių, prieš – 308.
„Eliminuoti Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos be sutarties ir suderinto būsimų santykių formato“, – sakoma priimtame dokumente.
Analogiško turinio pataisą Didžiosios Britanijos parlamentas jau buvo priėmęs sausio mėnesį.
Didžioji Britanija turi palikti ES šių metų kovo 29 d. Ketvirtadienį parlamentarai ketina balsuoti dėl „Brexito“ datos atidėjimo.
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May patvirtino, kad atidedamas antradienį šalies parlamente turėjęs vykti labai svarbus balsavimas dėl „Brexito“ susitarimo, kuriame parlamentarai turėjo pritarti susitarimui arba jį atmesti, informuoja BBC.
Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei. EPA – ELTA nuotr.
Premjerė teigė, kad po kelias dienas Bendruomenių rūmuose trukusių diskusijų dėl „Brexito“ susitarimo ir daugybės diskusijų už parlamento ribų, akivaizdu, kad plačiai pritariama daugumai svarbiausių susitarimo aspektų. Tačiau, premjerės teigimu, išlieka didelis susirūpinimas dėl Šiaurės Airijos apsidraudžiamosios priemonės.
Th. May sakė, kad dėl šio aspekto per balsavimą parlamente susitarimas būtų atmestas. Tai ir lėmė sprendimą atidėti balsavimą.
Kalbėdama premjerė pridūrė planuojanti surengti skubias derybas su ES lyderiais ir aptarti galimus pakeitimus šiuo klausimu.
„Vyksiu susitikti su savo kolegomis iš kitų valstybių narių. Aptarsiu susirūpinimus, kuriuos labai aiškiai man išreiškė šie rūmai“, – sakė Th. May.
Be kita ko, Th. May sakė, kad šalies vyriausybė spartins pasiruošimą galimam „Brexitui“ be susitarimo.
Seimas antradienio plenariniame posėdyje turėtų balsuoti dėl kitų metų biudžeto priėmimo.
Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Parlamentarai taip pat turi balsuoti dėl su mokesčiais susijusių įstatymų projektų, kuriems po svarstymo pritarė pirmadienį.
Seimas po svarstymo pritarė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.
Taip pat po svarstymo pritarta įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą kūrenimui skirtoms malkoms ir medienos produktams.
Taip pat po svarstymo pritarta Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektu pakeitimui, kuriuo siūloma tantjemas, kitą atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gaunamus autorinius atlyginimus bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gaunamas pajamas apmokestinti taikant tokius pat gyventojų pajamų mokesčio tarifus, kaip ir pajamas iš darbo santykių. GPM tarifas šioms pajamoms didinamas nuo 15 iki 20 proc.
Seimas po svarstymo taip pat pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma 10 proc. didinti akcizą etilo alkoholiui. Pagal svarstomus pakeitimus akcizo tarifas etilo alkoholiui didėtų nuo 1 665,04 iki 1 832 eurų už produkto hektolitrą akcizų tarifas.
Tiesa, parlamentaras Justas Džiugelis Seime įregistravo rezoliucijos projektą dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos keitimo, finansavimo didinimo ir biudžeto projekto tvirtinimo, kurį pasirašė visų opozicinių Seimo frakcijų seniūnai. Rezoliucija siūloma savaitei, iki šių metų gruodžio 18 d., nukelti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto priėmimą.
Kaip ELTA jau rašė, pirmas biudžeto projekto svarstymas Seimo plenariniame posėdyje vyko lapkričio 22 d., antras – gruodžio 6 d. Patobulintame projekte kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 10 mlrd. 590,2 mln. eurų. Įvertinus Seime siūlomų įstatymų pakeitimų projektus, biudžeto pajamos didėja apie 3,5 mln. eurų.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Daug kritikos projektui, kaip įprasta, liejosi iš opozicijos. Konservatoriai siūlė rezoliuciją, siūlydami Seimo vadovybei ir Vyriausybei stabdyti biudžeto projektų svarstymą Seime, kol Vyriausybė ir atitinkami Seimo komitetai nepateiks Seimui rezoliucijoje įvardintos statistinės informacijos, artimiausiems metams projektuojamų atlyginimų tendencijų ir atitinkamų teisės aktų projektų. Konservatoriai biudžeto svarstymą norėjo išbraukti ir iš ketvirtadienio posėdžio darbotvarkės. Frakcijos atstovai sakė, kad taip būtų atsižvelgta į padėtį dėl streikuojančių mokytojų.
Vyriausybė pirmadienį neeiliniame posėdyje pritarė, kad būtų atsižvelgta į kai kuriuos Seimo narių pateiktus siūlymus dėl kitų metų biudžeto projekto.
Vyriausybės nutarimu pritarta parlamentaro Ramūno Karbauskio siūlymui skirti 1 mln. eurų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti.
Pritarta Seimo narės Rimos Baškienės siūlymui padidinti Kultūros ministerijai numatomus skirti asignavimus profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams kompensacinėms išmokoms išmokėti 207 tūkst. eurų.
Pritarta Seimo narės Ritos Tamašunienės siūlymui padidinti numatomus skirti asignavimus tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms finansuoti 200 tūkst. eurų.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Pritarta Seimo nario Mindaugo Puidoko siūlymui padidinti Vytauto Didžiojo universitetui numatomus skirti asignavimus 91 tūkst. eurų.
Pritarta Seimo nario Roberto Šarknicko pasiūlymui sumažinti Kultūros ministerijai planuojamus skirti asignavimus 2019 m. išlaidoms 100 tūkst. eurų, juos skirti Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai asignavimams išlaidoms.
Iš dalies pritarta kai kuriems kitiems parlamentarų pasiūlymams: Seimo narių Aušros Papirtienės ir Arūno Gelūno siūlymams padidinti 10 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomus asignavimus 6,6 mln. eurų.
Iš dalies pritarta Seimo narių Vytauto Bako, Virgilijaus Aleknos, Arvydo Anušausko ir kitų pasiūlymui padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybai numatomus skirti asignavimus turtui įsigyti 1 mln. eurų. Taip pat V. Bako siūlymui padidinti Valstybės saugumo departamentui numatomus skirti asignavimus išlaidoms 1 mln. eurų. Seimo narių R. Baškienės, Irenos Degutienės, Gedimino Kirkilo ir kitų pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai numatomus skirti asignavimus darbo užmokesčiui 300 tūkst. eurų.
Kairėje – 3-ieji Seimo rūmai. Slaptai.lt nuotr.
Kitai daliai parlamentarų siūlymų Finansų ministerija siūlė nepritarti.
Esminė klaida yra galvoti, jog ši politinė tvarka, kuri įprastai vadinama demokratija, yra "daugumos valia". Kažin ar ši „demokratija“ nusipelno būti šitaip vadinama. Nebent, jei lygintume su autokratija ar panašiais režimais – laisvės šioje demokratijoje, suprantama yra daug daugiau. Ir vis tik, tai nėra demokratija, kokia ji turėtų ir galėtų būti.
Wikipedijoje skyrelyje „Demokratija“ teisingai parašyta, jog „šiuo metu demokratija yra tapusi universaliai taikomu žodžiu, nors ne visada aišku, kokią tikrovę tas žodis atspindi“. Ši viena iš tikrovių – tai elito manipuliavimas taip vadinamomis „demokratinėmis procedūromis“. Ir tai ne vien mūsų šalies problema.
Šia liga serga visas Vakarų pasaulis. Čia ir gimsta ir tikrovės simuliakrai apie daugumos valią. Nėra daugumos, ir ne tik todėl, kad į rinkimus dažnai ateina mažiau nei 50 proc. rinkėjų. Tiesa, kartais pavyksta peržengti šią psichologiškai svarbią 50 proc. aktyvumo rinkimuose ribą, tačiau problema išlieka.
