Ukrainos prezidentas V. Zelenskis
Kyjivas, birželio 29 d. (ELTA). Europos Vadovų Taryba turi pasmerkti teroro aktą Kachovkos hidroelektrinėje, kitaip teroristai rusai gali pasidaryti dar įžūlesni Zaporižios atominės elektrinės atžvilgiu.
Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į EVT posėdžio dalyvius, praneša portalas „rbc.ua“.
„Labai svarbu, kad Europos Parlamentas visada principingai vertina tai, kas vyksta, ir nedelsdamas pasmerkė Rusijos teroro aktą Kachovkos hidroelektrinėje“, – pabrėžė V. Zelenskis. Anot prezidento, svarbu, kad ir EVT pasmerktų šį siaubingą Rusijos terorą ir ekocidą, o už tai atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.
„Jei nebus galingos Europos lyderių ir šalių reakcijos į Rusijos nusikaltimą Kachovkos hidroelektrinėje, tai gali padidinti teroristų rusų įžūlumą Zaporižios AE atžvilgiu“, – pareiškė prezidentas. Kachovkos hidroelektrinė visiškai sunaikinta. EPA-ELTA nuotr.
Pasak V. Zelenskio, Rusija naudoja Ukrainos AE branduoliniam šantažui ir tuo pat metu su ES šalimis svarsto naujų atominių jėgainių statybos klausimus.
„Kaip galima teroristui patikėti atominių reaktorių statybą? Atleiskite, bet tai retorinis klausimas”, – baigdamas pridūrė prezidentas.
Birželio 6-osios naktį Rusijos kariuomenė susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką ir užtvindė dalį Chersono ir Mykolajivo sričių, sukeldama didžiulę ekologinę katastrofą.
Prieš kelias dienas Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas generolas majoras Kyrylas Budanovas pareiškė, kad Rusijos kareiviai Zaporižios atominėje elektrinėje prie keturių iš šešių jėgainės reaktorių pastatė karinę techniką su sprogmenimis.
Rusijos propagandistai. Montažas
Lietuvos kariuomenė praneša, kad šių metų rugsėjo mėnesį, lyginant su rugpjūčiu, fiksuotas mažesnis dezinformacijos srautas.
Tačiau pats propagandos retorikos tonas tapo agresyvesnis, pranešime žiniasklaidai pastebi Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai.
Per praėjusį mėnesį iš viso nustatyta 414 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių unikalių atvejų (rugpjūtį buvo fiksuoti 505 tokie atvejai).
Rugsėjį priešiškuose informaciniuose šaltiniuose labiausiai išaugo gynybos temų eskalacija. Tai sudarė beveik pusę visų fiksuotų atvejų.
„Priešiškų šaltinių skleidžiama propaganda išskirtinį dėmesį skyrė NATO – Rusijos santykių temai. Dominavo viena pagrindinių – NATO agresyvumo Rusijos atžvilgiu – naratyvinė linija“, – skelbiama pranešime.
V. Putinui rugsėjo 21 d. paskelbus dalinę mobilizaciją, priešiškoje komunikacijoje įvyko lūžis. Aktyvuoti visi medijų pajėgumai, įvairaus lygio šaltiniai ir informaciniai kanalai ėmė platinti dezinformacines žinutes, neva Rusija tiesiogiai kariauja su NATO.
„Tokios komunikacijos linijos apraiškos buvo stebimos jau liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tačiau tik nuo minėtos datos nubrėžta aiški ir koordinuota propagandinė komunikacijos kryptis, kuriai toną uždavė pats V. Putinas“, – pranešime pastebi analtikai.
Teigta, kad Vakarų vadovybė „iš tikrųjų sėdi Kijeve“ ir vadovauja karinėms operacijoms Ukrainoje. Išsakyti pareiškimai, kad kolektyviniai Vakarai tariamai įgyvendina savo planus sunaikinti Rusiją – neva visa jų karo mašina kovoja prieš Rusiją, o ukrainiečiai veikia kaip kamikadzės – mirtininkai, „sėdintys“ ant svetimų ginklų, aukodamiesi vardan Aljanso ambicijų.
Nors mobilizacijos paskelbimas Rusijoje tapo kone atviru ne specialiosios karinės operacijos, o tiesioginio karo, vykdomo Ukrainoje, paskelbimu, tačiau oficialūs asmenys viešuose pareiškimuose vengė patvirtinti tokį faktą.
Analitikai pabrėžia, kad V. Putino kalbai rugsėjo 21-oji diena buvo pasirinktina tikslingai – kaip tik tuo metu Niujorke vyko JT Generalinės Asamblėjos 77-oji sesija.
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas
„Siekta atkreipti pasaulio dėmesį į Rusijos transliuojamą naratyvą ir pademonstruoti savo svarbą pasauliniame diskurse. Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje nuo rugsėjo 21 d. platintos pašaipios ir JT Generalinėje Asamblėjoje susirinkusių lyderių autoritetą žeminančios žinutės – esą ES šalys po V. Putino pareiškimų jaučiasi neviltyje ir sumaištyje, o žinia apie dalinę mobilizaciją kelią nerimą Vakarams ir JT būstinėje „susirinkę pasaulio šalių atstovai panikavo“, – rašoma pranešime.
Taip pat siekta menkinti Baltijos šalis, esą, reaguodamas į Rusijoje paskelbtą dalinę mobilizaciją „nervingos“ Lietuva, Latvija ir Estija „pučia skruostus“ grasindamos duoti Rusijai atsaką, taip „bėgdamos savo šeimininko – JAV – priešakyje ir siekdamos pelnyti jo pagyras. Publikuoti straipsniai, kuriuose Lietuvos politinio elito reakciją į mobilizaciją palyginta su ugnikalniu, iš kurio „trykšta raudonai įkaitusi lava“.
Rugsėjo mėn. aktyviai eskaluota ir „branduolinio karo šantažo“ tema, kuri dominavo iki pat rugsėjo 27 d. dujotiekyje „Nord Stream“ įvykusio incidento.
„NATO ir Vakarų valstybės kaltintos, pradėjusios „branduolinį šantažą“. Esą, kai kurių lyderiaujančių Aljanso valstybių aukšto rango atstovai pasisako apie galimybę panaudoti masinio naikinimo ginklus prieš Rusiją. Teigta, kad „į pensiją išėjusiems idiotams su generolų laipsnių juostelėmis“ nereikėtų gąsdinti Rusijos kalbomis apie NATO „smūgius Krymui“, nes jo apsaugai gali būti panaudoti bet kokie, tarp jų strateginiai branduoliniai ginklai. Kurtas JAV kaip šalies, kuri pirmoji panaudos branduolinį ginklą, įvaizdis – neva tai JAV siekia „priartinti pasaulį“ prie branduolinės katastrofos, su tikslu kelti „propagandinio karo laipsnį“, – rašoma pranešime.
Rugsėjo 27 d., įvykus sprogimams „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose, propagandinėje žiniasklaidoje kilo didžiulė „Nord Stream“ isterijos banga. Atsakingi Rusijos pareigūnai netruko sabotažu apkaltinti JAV, nes neva susiskaldžiusi ir tarpusavio prieštaravimų draskoma Europa, sunaikinta jos šalių energetinė sąveika ir bendradarbiavimas, atveriantys kelią Amerikos dujų tiekimui į Europą, yra ekonominis ir politinis Valstijų tikslas.
„Priešiškuose informacijos šaltiniuose platintos žinutės, kad neva: (a) JAV ir ES surengė sabotažą prieš „Nord Stream“ dujotiekį; (b) JAV atakavo „Nord Stream“ dėl finansinės naudos; (c) už sabotažą yra atsakingas NATO aljansas, tačiau veikė apmokyti Ukrainos diversantai; (d) Baltijos šalys pačios surengė sabotažą; (e) Rusija, esą, turi įrodymų, jog kaltininkė yra JAV“, – dėstoma pranešime žiniasklaidai.
Per praėjusį mėn. užsienio politikos temos eskaluotos kiek mažiau nei rugpjūtį (tai sudarė apie ketvirtadalį viso dezinformacijos srauto), tačiau Lietuvos-Rusijos santykių tema išliko viena labiausiai propagandinės žiniasklaidos puolamų temų.
Kaip ir anksčiau, daugiausia reaguota į Lietuvos užsienio politikos prioritetus – paramą Ukrainai, griežtą sankcijų liniją Rusijos atžvilgiu, aktyvų politinį veikimą ES ir NATO formatuose, siekiant strateginių užsienio politikos tikslų. Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas
Plataus masto Rusijos politikų ir diplomatų reakcijos sulaukė Lietuvos sprendimas nuo rugsėjo 19 d. nebeįsileisti Rusijos Federacijos piliečių (analogiškus sprendimus rugsėjį priėmė taip pat Latvija, Estija, Lenkija bei Suomija). Teigta, kad šį sprendimą priėmę politikai yra neva JAV piliečiai, veikiantys prieš savo šalių interesus. Esą, tai diskriminacinio pobūdžio sprendimas, dėl kurio Rusija turi imtis asimetrinių ir veiksmingų priemonių prieš Baltijos šalis. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija kaltintos įsigalėjusiomis liberaliomis rusofobiškomis diktatūromis, rusakalbių diskriminacija bei noru sukelti dar vieną pasaulinį karą ir todėl, esą, provokuojančios Rusiją kariniams veiksmams.
„Praėjusį mėnesį taip pat siekta menkinti Lietuvos valstybingumą, suverenitetą ir istoriją, manipuliuoti aktualiais vidaus politikos klausimais, skleisti neigiamą informaciją apie Europos Sąjunga bei jos institucijas“, – pranešime pažymi analitikai.
Dega Krymo tiltas. EPA – ELTA foto
Jie dar kartą bandys pulti iš visų pusių ir visa turima jėga, parodyti, kad „galim pakartot“. Ar Ukraina tam pasiruošusi? Ar tam pasirengę jos sąjungininkai Vakaruose?
Taip prognozuoti bei klausti buvo galima jau senokai. Tačiau nuo invazijos į Ukrainą pradžios neregėta Rusijos teroro banga prieš Ukrainos miestus šią prognozę bei klausimus tik dar labiau sustiprina.
Žinoma, dabartinės raketų ir dronų smūgių bangos visiems didiesiems miestams Rusijos propagandos pateikiami tik kaip kerštas už Krymo tiltą.
Iš Kremliaus viršūnių sklidę grasinimai smogti tiesiogiai tiems, kurie esą yra „atsakingi“ už „šį teroro aktą“, leido spėti, kad grasinama asmeniškai aukščiausiai karinei, politinei ir specialiųjų tarnybų vadovybei.
Pagrindiniai taikiniai, suprantama, du – prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.
Bet ir be šių grasinimų ir dar gerokai iki sprogimo ant Krymo tilto jau senokai buvo akivaizdu, kad tai – vienas iš nedaugelio būdų, kaip Kremliui, be branduolinių smūgių, dar labiau eskaluoti padėtį ir pasiekti kažkokią „ryškesnę pergalę“.
Taigi, tokie masiniai smūgiai tebuvo tik laiko klausimas. Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 422 vaikai. EPA-ELTA nuotr.
Tačiau smūgis Krymo tiltui, be abejo, tapo papildoma tokių teroristinių išpuolių „legitimacija“.
Kol kas dar neaišku, ar per šią teroro aktų bangą Rusijai pavyko nužudyti ar bent sužeisti ką nors iš aukščiausių politinių ar karinių pareigūnų.
Pats prezidentas V.Zelenskis akimirksniu paskelbė kreipimąsi į tautą, kurį tyčia ir demonstratyviai įrašė prie savo administracijos durų, atviroje gatvėje, kai ant miesto dar krito raketos.
Gali būti, kad Rusija jei ir taikėsi kur nors ta kryptimi, tai ir nepataikė.
Tačiau akivaizdu, kad ne mažiau svarbūs „taikiniai“ buvo kritinė infrastruktūra ir didžiausios civilių susibūrimo vietos. Juk Kyjivui smogta per pačius rytinius transporto kamščius, nukentėjo mokslo įstaigos, į kurias kaip tik rinkosi vaikai ir jaunimas.
Tai – senos Rusijos taktikos, labiausiai iki šiol taikytos Donbase, tąsa, tik žymiai didesniu ir žiauresniu mastu.
Griaunant kritinę infrastruktūrą, stengiamasi kiek įmanoma labiau pakirsti šalies ir visuomenės galimybes normaliai gyventi ir funkcionuoti – teisingiau, siekiama sukurti sąlygas kuo gilesnei ir platesnei humanitarinei krizei. Galutinis tikslas – humanitarinė katastrofa visos šalies mastu. Artėjant žiemai, šansai tai pasiekti taip pat didėja. Bent jau Donbase ta katastrofa, galima sakyti, jau dabar garantuota.
Tuo pačiu siekiama, kad iš šalies plūstelėtų nauji pabėgėlių srautai.
Sugriautas tiltas Chersono srityje. EPA – ELTA nuotr.
Kitas tikslas, tiesiog žudant civilius žmones ir griaunant gyvenamuosius namus, mokyklas, darželius, ligonines – teroro ir panikos atmosfera. Rusija tikisi, kad visuomenė to kažkada neatlaikys ir ims maldauti pasigailėjimo, spausti savo valdžią kuo greičiau tai „užbaigti“. Žinoma, Rusijos sąlygomis.
O galutinis tikslas – visos Ukrainos politinės struktūros griūtis ir chaosas.
Padariniai iki šiol buvo ir, akivaizdu, bus tik priešingi. Tačiau Kremliaus režimas, akivaizdu, tik didins apsukas šia linkme.
Tačiau kiek pagrįstas yra toks požiūris į vakarykštį Rusijos nusikaltimą, kuris jį vertina kaip režimo pasimetimo, desperacijos ir net nevilties ženklą? Negana to – kaip požymį, jog režimo agonija ir pabaiga jau visai netoli?
Žinoma, ilgalaikėje istorinėje bei strateginėje perspektyvoje taip ir yra. Teisingiau, toks ženklas ir kartu tos agonijos bei pabaigos variklis yra visas karas prieš Ukrainą, prasidėjęs 2014 m.
Tačiau akivaizdu ir tai, kad iki paskutinių tos agonijos fazių dar labai toli, o fašistiniu monstru tapusi diktatūra dar pajėgi visa tai smarkiai ištęsti.
Ir ji tai darys ne tik ir ne tiek branduoliniu šantažu ir tokiomis atakomis bei teroro išpuoliais – taip pat ir prieš Vakarus. Darosi beveik neabejotina, kad artimiausiu metu ji mes naujas pajėgas, žūtbūt bandydama perlaužti karo eigą mūšio lauke, ant žemės. Azovstal gynėjams – laisvę. Tai skelbia plakatas anglų kalba.
Rusijos pajėgos mėgins ne tik sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą šalies rytuose ir pietuose, bet ir pačios vėl pereiti į puolimą visais frontais.
Dabar kol kas Rusijos kariuomenė daugiausiai puolamųjų pastangų sukoncentravusi Donbase – aršiausiai puolamas Bachmutas, Avdijivka, Marjinka, kiti Donecko aglomeracijos miestai.
Rusijai žūtbūt mėginant pralaužti Bachmuto-Soledaro ašį, ten vis naujas papildomas pajėgas turi mesti ir Ukraina, kas, suprantama, silpnina juos puolimą kitose vietose.
Ukraina stengėsi ir tebesistengia kuo greičiau atsikovoti kuo daugiau teritorijos iki rudens pabaigos ir žiemos, kuomet oro sąlygos maksimaliai apribos kovos veiksmų efektyvumą. Tikslas — atsiimti iki to laiko bent Chersoną, kuris užtikrintų šaliai gyvybiškai svarbų priėjimą prie jūrų.
Tuo tarpu Rusija dabar stengiasi kuo ilgiau išlaikyti spaudimą – iki to momento, kada į visus frontus galės mesti visus parengtus gyvosios jėgos, amunicijos ir kitokios geležies rezervus, mėgindama vis dėlto atsikovoti strateginę iniciatyvą.
Itin tikėtina, kad tai bus mėginimas pakartoti vasario mėnesio invaziją, tik prie buvusių įsiveržimo krypčių dar reikės pridėti ir Baltarusiją.
Iš ten veršis pirmiausiai Rusijos pajėgos, kurios kaip tik šiuo metu plūsta į mūsų kaimyninę šalį. Apskritai, šiomis dienomis paskebtas „bendros grupuotės” su Rusija kūrimas ir pačios Minsko diktatūros atviri grasinimai Ukrainai — vienas iš aiškiausių požymių, jog, greičiausiai, rengiamas toks plataus masto puolimas.
Labai tikėtina, kad vėl gali būti puolamas Kyjivas, Charkivas ir kiti miestai, vasarį atsidūrę invazijos smaigalyje.
Žinoma, galima sakyti, kad šioji antroji banga greičiausiai bus tokia pati nesėkminga, kaip ir pirmoji. Galbūt net dar nesėkmingesnė. Nes gyvoji jėga, paremta ką tik mobilizuotaisiais, bus žymiai prastenės kokybės patrankų mėsa, o ir artilerijos, amunicijos, įvairios technikos rezervai taip pat sukaupti jau, greičiausiai, gremžiant paskutinius dugnus. Ukrainos armijai žengiant į priekį, Rusija „pergrupuoja“ kariuomenę Rytuose. EPA-ELTA nuotr.
Apie tai, kad visi Rusijos rezervai jau beveik išsemti, kaba ir ukrainiečiai ir pagrindinės Vakarų žvalgybos. Tačiau tas „beveik” dar gali kainuoti visiems labai daug.
Bet kokiu atveju reiškia, jog dabartinė kruvina mėsmalė bus dar didesnė ir kruvinesnė – taip pat ir Ukrainai.
Ukraina su dar didesniu įniršiu ir pajėgomis, net susilpnėjusiomis, bus siaubiama ir iš oro. Taigi, tai, kas Kijeve ir kituose didžiuosiuose miestuose vyksta šiomis dienomis, greičiausiai yra ne vienkartinė „akcija“, o tokių nuolatinių antskrydžių pradžia.
Sergejus Surovikinas, paskirtas naujuoju invazijos pajėgų vadu, kaip tik ir paskirtas greičiausiai dėl to, kad būtent taip šlavė nuo žemės paviršiaus Siriją.
O ir atominio smūgio – kad ir kokia nors „purvina“ bomba – galimybės tikrai neverta atmesti. Priešingai, ji tik didėja.
Apskritai, visas šis karas, prasidėjęs Kijevo Maidane prieš devynerius metus, mus mokė tik vieno – kai jau atrodo, kad blogiau ir žiauriai būti nebegali, atsitinka blogiau ir žiauriau.
Tad visų šių tamsių perspektyvų fone vėl tenka grįžti prie vienų iš pagrindinių klausimų – ar visam tam pasirengę Vakarai ir ką jie gali padaryt bei daro, kad tam užkirstų kelią?
Ukrainos parlamentas pratęsė karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją iki lapkričio 21-osios. EPA-ELTA nuotr.
Žinoma, vienintelis kelias – tik didinti sankcijų volą Rusijos ekonomikai ir paramą visų rūšių ginkluote Ukrainai. Pirmiausia – priešlėktuvine, kurios Ukraina prašo nuo pat pirmųjų invazijos valandų.
Iškalbinga, kad Vokietija vakar pagaliau suskubo suteikti pirmąsias priešlėktuvinės gynybos sistemas. Apie partiją savų sistemų Ukrainai paskelbė ir JAV. Reikia tikėtis, kad tai signalizuoja esminį lūžį ir visoje Vakarų ginkluotės tiekimo Ukrainai politikoje, kuri kol kas laikėsi „dozių“ ir „žingsnis po žingsnio“ principų.
Tačiau ne mažiau svarbus faktorius – Rusijai aiškiai ir nedviprasmiškai pademonstruotas pasirengimas tiesiogiai įsitraukti į karą, suduodant smūgius jos pajėgoms. Tai galbūt atgrasintų režimą nuo pačių bjauriausių ir žiauriausių kraštutinių veiksmų. Tačiau nebūtinai. Jis dabar tokioje fazėje ir tokios būklės, kad tiesiog nebegali sustoti kelyje į kruviną bedugnę.
Tačiau visi šie dalykai reikalauja vieno esminio lūžio Vakaruose – mentalinio. Kol ten visuotinai ir besąlygiškai nebebus suvokta – bent jau tarpe tų, kurie priima esminius sprendimus – jog su Rusijos režimu nebeįmanoma ne tik „derėtis“, bet net ir koegzistuoti šioje planetoje, tokių lūžių nebus.
Tačiau Ukrainos karas lėtai, bet užtikrintai stumia mus visus link to lūžio. Vis naujų žiaurybių ir kraujo sąskaita.
Svarbiausias klausimas
Rusijai praėjusią savaitę paskelbus dalinę mobilizaciją, Gitano Nausėdos iniciatyva pirmadienį šaukiamas Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis. Kaip teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, Valstybės gynimo tarybos metu bus svarstoma saugumo situacija regione bei paramos Ukrainai priemonės.
„Be jokios abejonės, vis tiek bet kokius sprendimus reikia vertinti rimtai, todėl pirmadienį aš šaukiu Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame kartu su specialistais ir kitais vadovais pasitarsime, kaip vertiname dabartinę situaciją ir ką šioje situacijoje turėtume daryti“, – praėjusią savaitę sakė G. Nausėda dalyvaudamas Jungtinių Tautų 77-oje Generalinėje Asamblėjoje Jungtinėse Amerikos Valstijose.
VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir valstybės gynybos klausimus. Į Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja prezidentas.
Vladimiras Putinas pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų paskelbė dalinę mobilizaciją, perspėdamas Vakarus, kad jei jie ir toliau tęs, pasak jo, „branduolinį šantažą“, Maskva atsakys visu savo didžiuliu arsenalu. Vėliau Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad Rusija mobilizuos apie 300 tūkst. rezervistų.
Paskelbus apie šį sprendimą Rusijoje trečiadienį kilo protestų banga. Šimtai prieš mobilizaciją protestavusių žmonių buvo sulaikyti. Oro linijų ir kelionių agentūrų duomenimis, trečiadienį paaiškėjo, kad šią savaitę beveik visi skrydžiai iš Rusijos jau užsakyti – žmonės, nenorintys dalyvauti kare, akivaizdžiai išvyksta iš šalies.
ELTA primena, kad atsižvelgus į Rusijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes šalių nacionaliniam saugumui, Lietuva kartu su Latvija, Estija bei Lenkija nusprendė griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.
Vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ ir Vyriausybės patvirtintais kriterijais, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją per visus pasienio kontrolės punktus atvykstantiems Rusijos piliečiams nepaprastosios padėties galiojimo metu bus taikomas individualus sugriežtintas patikrinimas.
Atominį ginklą gabenti galintis specialusis Rusijos traukinys „Barguzin”.
Kyjivas, rugsėjo 25 d. (ELTA). Rusija gali dislokuoti taktinį branduolinį ginklą laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, kad priverstų Kyjivą ir Vakarus atsisakyti deokupacijos ir „pamiršti“ šias žemes.
Tai sekmadienį pareiškė Ilko Kučerivo demokratinių iniciatyvų fondo analitikė Marija Zolkina, praneša UNIAN.
„Rusai stengiasi plėsti savo branduolinį šantažą. Dabar mes jau aiškiai suvokiame, kad jie okupuotose teritorijose dislokuos bent jau taktinį branduolinį ginklą“, – sakė ekspertė.
Jos nuomone, Rusija mėgins sukelti Vakaruose diskusiją, jog Ukraina turi „pamiršti“ šias teritorijas, kad neišprovokuotų Rusijos branduolinio smūgio kitai Ukrainos teritorijos daliai.
„Jei tai bus taktinis branduolinis ginklas, tai nukentės Ukraina, bet kažin ar nukentės Europos šalys“, – teigė M. Zolkina.
Pasak ekspertės, kad šiems kėslams būtų užkirstas kelias, Ukraina turi dėti pastangas kuo greičiau išvaduoti okupuotas teritorijas.
Ukrainos prezidento biuro patarėjas Oleksijus Arestovyčius anksčiau pareiškė, kad Rusija iš tikrųjų gali smogti branduolinį smūgį Ukrainos teritorijai. Bet tai, pasak jo, nesustabdys Ukrainos karių, o tik dar labiau juos motyvuos.
„Rusijos lyderis turi pagal dydį antrą pasaulyje branduolinį arsenalą. Jis pademonstravo esąs pasiryžęs panaudoti jėgą ir paaštrinti situaciją. Taigi bet koks bandymas priešintis Rusijai kariniu atžvilgiu pavojingas tuo, kad jis gali padaryti galą gyvybei planetoje, vadinasi, geriau jo nesiimti“, – sakoma žymaus britų žurnalisto Edvardo Lukaso (Edward Lucas) straipsnyje, paskelbtame laikraštyje „The Daily Beast“..
„Bravūriškas Rusijos požiūris į savo branduolinį arsenalą kelia nerimą“, – pripažįsta autorius. Šaltojo karo metais mes iš tiesų būdavome pavojingai arti branduolinio konflikto, pabrėžia Lukasas.
Štai jau ir priartėjome prie galimos apokalipsės. Tai, ko visais laikais bijojo žmonija po atominės, o po to ir vandenilinės bombos sukūrimo, įvyko.
Branduolinis ginklas, kaip dabar paaiškėjo, pateko į psichopatų, sadistų, serijinių žudikų, kurie yra patys sau teisėjai, rankas. Ir nuo jo neapsaugoti nei Vakarai, nei Kinija, nei likęs pasaulis.
Nuo šiol branduolinį ginklą turinti valstybė galės nevaržomai ir nebaudžiamai plėšti, okupuoti, aneksuoti kokią panorėjusi branduolinio ginklo neturinčią silpnesnę valstybę ar jos dalį ir elgtis su jos gyventojais pagal savo sadistinių sugebėjimų lygį. Tereikia jai paskleisti gandus, kad jos vadovas ne visai, tąjį anąjį, adekvatus.
Nesvarbu, ar ta silpnesnė valstybė priklausytų NATO, ar būtų asocijuota Europos Sąjungos nare.
Su tokia naująja, Kremliaus padiktuota, pasaulinės tvarkos koncepcija jau pradeda, panašu, sutikti branduolinės valstybės Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė. JAV, atrodo, dar svarsto, ar prie jos prisijungti.
